Pripratę prie gero gyvenimo, žmonės dažnai visą aplink esamą gerovę priima kaip savaime aiškų dalyką. Tačiau, anot Ž. Šilėno, visas gerbūvis ir aplinkos komfortą kuriantys daiktai bei paslaugos yra verslininkų, kažkada priėmusių teisingus sprendimus, darbo rezultatas.
Nors žodis kapitalas yra įgavęs neigiamą atspalvį, nuo jo neišvengiamai priklauso darbo efektyvumas. „Kapitalas ir dabo jėga turi eiti kartu“, – sako Ž. Šilėnas.
Paradoksalu, kad yra šalių, kurios turi didelius ir įvairius išteklius, tačiau yra menkai išsivysčiusios – ir atvirkščiai. Kaip visų pamėgtą pavyzdį pranešėjas įvardino Japoniją, turinčią mažai išteklių, tačiau sugebančią išlikti rinkoje savomis priemonėmis.
Anot Ž. Šilėno, to priežastis yra verslumas (apimantis kūrybingumą ir veiklumą) arba jo nebuvimas. „Skirtumas tarp verslininkų ir planinės ekonomikos yra tas, kad verslininkai gamina ne bet ką, o tai ko reikia“, – sakė pranešėjas.
Verslininkas, pasak Ž. Šilėno, yra tas žmogus, kuris prisiima riziką ir siekia sukurti trūkstamą rinkoje prekę ar paslaugą. Didelę dalį verslininko sėkmės sudaro pasitikėjimas, kurį verslininkas sugeba įgyti visuomenėje.
Dažnai verslas kaltinamas savanaudiškumu. Ž. Šilėnas teigia, kad verslo pelnas yra verslo rezultatas, kuris sukuria naudą ne tik sau, bet ir visuomenei. Todėl teiginys, kad verslas yra savanaudiškas reiškinys, yra neteisingas. Sėkmingo verslo sėkmės poveikį visuomenė jaučia padidėjusia darbo vietų pasiūla, sukūriamų produktų nauda, sumokamų mokesčių valstybei kiekiu.
„Verslininkai yra tie, kurie iš nieko sukuria kažką, kurie sukuria kitiems. Į verslą reikia žiūrėti ne kaip į išliekamąją vertę kuriantį reiškinį, bet kaip sukuriantį kažką naujo“, – sakė Ž. Šilėnas.
