Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šių metų savivaldybių reitinge pažymi, kad daugiau nei pusė šalies savivaldybių vis dar turi tokių įstaigų kaip knygynai, viešbučiai, pirtys, vaistinės.
„Šią veiklą paprastai vykdo privatus sektorius, todėl savivaldybės dalyvavimas iškreipia konkurencinę aplinką. Ypač nukenčia vietos verslininkai. Savivaldybės įmonės gali teikti paslaugas mažesne kaina, nes ją padengia savivaldybė, tačiau tai papildomai kainuoja mokesčių mokėtojams. Be to, neretai savivaldybės įmonės dirba nuostolingai, jas reikia subsidijuoti, tai atsieina papildomas lėšas iš biudžeto“, – pastebi instituto analitikai.
Į akis krenta savivaldybėms priklausančių pirčių skaičius. Daugiausiai jų valdo Telšių rajono savivaldybė. Žemaitijos sostinės valdžiai priklauso 11 pirčių. Antroje vietoje – Panevėžio rajono savivaldybė su 10 pirčių, trečioji – Jonavos rajono savivaldybė su 6 pirtimis.
Nuprausia nepasiturinčius
Telšių rajono savivaldybės atstovė Skaistė Sadonytė portalui tv3.lt sakė, kad savivaldybei priklausančios ir iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos pirtys atlieka socialinę funkciją.
„Deja, bet regionuose, kaimuose, vis dar yra gyventojų, kurie savo namuose neturi galimybės išsimaudyti: neturi šilto vandens, gyvena namuose, butuose be patogumų. Pastebima, kad dalis asmenų pirtimi naudojasi ne tik kaip sveikatos, atsipalaidavimo, bet ir kaip higienos šaltiniu“, – sakė S. Sadonytė.
Telšių rajono savivaldybei priklausančiose pirtyse suaugusiesiems viena valanda kainuoja 2,89 eurus, neįgaliesiems ir pensininkams – 83 centus, tiek pat kainuoja vaikams nuo 3 iki 14 metų, o vaikams iki 3 metų ir senjorams nuo 70 metų pirčių lankymas yra nemokamas.
Pasak S. Sadonytės, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, pirtys Telšių rajone nėra uždaromos, tačiau svarstoma galimybė perduoti jų administravimą kitiems asmenims. Savivaldybės atstovės teigimu, rajono valdžia svarsto skelbti viešųjų paslaugų pirkimo konkursą ir perleisti pirčių valdymą.
Atsisakys nemokamo maudymo per šventes
Dešimt pirčių turinčios Panevėžio rajono savivaldybės vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Danutė Pociuvienė portalui tv3.lt sakė, kad statistika rodo, kad pirčių paslaugos kasmet tampa vis mažiau patrauklios.
„Visos jos dirba nuostolingai, nuostoliams kompensuoti iš savivaldybės biudžeto skiriama apie 120 tūkstančių eurų per metus“, – sakė savivaldybės atstovė.
Dėl šios priežasties, Panevėžio rajonas nuo lapkričio 1 d. nusprendė pakelti pirčių įkainius, o tris mažiausiai lankomas pirtis kol kas palikti veikti iki 2020 metų sausio 1 d.
„Iki to laiko bus stebima lankomumo statistika. Įvykus paslaugų poreikio šuoliui, klausimas bus svarstomas iš naujo“, – sakė D. Pociuvienė.
Anot savivaldybės atstovės, šiltuoju ir šaltuoju metų laiku vidutinis lankytojų skaičius per mėnesį skiriasi dvigubai.
„Atsižvelgiant į sezoniškumo nešamus nuostolius, liepos ir rugpjūčio mėnesiais pirčių paslauga nebus teikiama“, – apie pokyčius Panevėžio rajono pirčių sektoriuje pasakojo D. Pociuvienė.
Taip pat Panevėžio raj. savivaldybė atsisako lengvatų, taikytų šventiniu laikotarpiu teikti nemokamas paslaugas.
Kaip teigia D. Pociuvienė, per 2018 m. nemokamai numaudyta 1,25 tūkst. Panevėžio rajono ir atvykstančių miesto gyventojų. Tai savivaldybės biudžetui kainavo beveik 15 tūkst. eurų.
Panevėžio rajone apsilankyti pirtyje suaugusiems kainuoja 4 eurus; asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžiaus, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, ir vaikams iki 16 metų – 3 eurai.
Pirčių nori bendruomenė
Pagal LLRI duomenis, trečia pirtimis „turtingiausia“ savivaldybė Lietuvoje yra Jonavos rajono. Nors instituto pateiktuose duomenyse rašoma, kad savivaldybei priklauso 6 pirtys, Jonavos rajono savivaldybės atstovas Evaldas Utyra skuba pataisyti – Jonavos raj. valdžia kontroliuoja 5 pirtis.
Viena iš jų yra Jonavos mieste – pagal patikėjimo sutartį šią pirtį valdo, naudoja ir disponuoja UAB „Jonavos paslaugos“. Pusantros valandos šioje pirtyje atsieina 4 eurus, nuolaidomis gali pasinaudoti pensininkai, neįgalieji ir vaikai. E. Utyros teigimu, šios pirties nuostoliai dengiami savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Ne kartą buvo pradėtos diskusijos dėl šios veiklos nutraukimo, tačiau visada sulaukiama didelio pasipriešinimo iš bendruomenės. Ši pirtis veikia jau labai daug metų ir yra populiari tarp bendruomenės narių, ypač pensinio amžiaus“, – teigė savivaldybės atstovas.
Kitos keturios pirtys yra Jonavos rajono kaimuose. Kainos svyruoja nuo 50 centų iki pusantro euro už apsilankymą.
„Šios pirtys veikia jau labai daug metų ir yra populiarios tarp bendruomenės narių, todėl pirčių parduoti neplanuojama, jų skaičiaus didinti – taip pat“, – teigė E. Utyra.
Tačiau Lietuvos savivaldybėms priklauso ne tik pirtys, kurios, pasak LLRI, turėtų būti valdomos privataus sektoriaus. Portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti.
