Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą. Šiais metais vienas iš rodiklių, pagal kuriuos buvo vertinamos šalies savivaldybės, buvo šilumos kaina 2018 m. ir kainos pokytis, lyginant su 2017 metais.
„Šilumos kaina – vienas aktualiausių komunalinių paslaugų rodiklių gyventojams ir verslui. Ilgalaikėje perspektyvoje kaina būna maža, kai šilumos sektoriuje egzistuoja konkurencija, arba kai savivaldybei priklausanti šilumos tiekimo įmonė veikia efektyviai (jei ji nėra subsidijuojama iš biudžeto, nes tai yra kitu būdu mokesčių mokėtojų sumokama kaina). Todėl savivaldybės, kuriose šilumos kaina palyginus su kitomis yra mažesnė, vertinamos geriau“, – rašoma LLRI analitikų parengtoje ataskaitoje.
Didžiausia – Neringoje, mažiausia – Utenoje
2018 metais šilumos kaina didžiausia buvo Neringos savivaldybėje. Kuršių nerijos gyventojai mokėjo 10,02 centų už kilovatvalandę (ct/kWh), mažiausia – Utenos rajone. Šios savivaldybės gyventojai mokėjo 4,34 ct/kWh. Tad Neringos gyventojai mokėjo du kartus daugiau už uteniškius.
Už šilumą brangiai mokėjo ir Biržų rajono (9,97 ct/kWh), Vilkaviškio rajono (8,82 ct/kWh), Pagėgių (8,36 ct/kWh) gyventojai.
Tarp didmiesčių daugiausiai už šildymą mokėjo Panevėžio gyventojai – 6,18 ct/kWh. Toliau – klaipėdiečiai (5,90 ct/kWh), vilniečiai (5,50 ct/kWh), kauniečiai (5,34 ct/kWh) ir šiauliečiai (5,17 cr/kWh). Didžiųjų miestų gyventojai yra vieni iš mažiausiai už šilumą mokančių šalies gyventojų, o Šiaulių miesto savivaldybė turi trečią pagal mažumą kainą visoje Lietuvoje.
Ieško alternatyvų
Pasak Neringos savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, didžiausią šildymo kainą Lietuvoje nulemia tai, kad Neringoje yra itin mažas vartotojų skaičius ir ilgos šildymo trasos. Pašnekovė portalui tv3.lt minėjo, kad savivaldybėje daug nedidelių namų, kurie yra toli vienas nuo kito.
„Taip pat esame nepatrauklūs kuro tiekėjams, viena iš priežasčių – biokuro vežimui nekompensuojamas persikėlimas keltu“, – sakė Neringos savivaldybės atstovė.
Neringos valdžia jau ieško alternatyvų, kaip būtų galima sumažinti aukščiausią šalyje šilumos kainą. Valdininkai kaip išeitį mato atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimą.
„Tam palanki ir geografinė padėtis – Neringa patenka į ilgiausią saulės šviesos trukmės zoną Lietuvoje, dėl to esame priskirti prie didžiausią perspektyvą pagal saulės energijos išteklius turinčių vietovių“, – tvirtino S. Vaišvilaitė.
Kaina pakilo daugiau nei trečdaliu
LLRI taip pat lygino, kuriose savivaldybėse šilumos kaina augo sparčiausiai. Instituto analitikai palygino 2017 m. ir 2018 m. šilumos kainą savivaldybėse.
Daugiausiai kaina pakilo Pagėgiuose. Čia šiluma pabrango 35,71 proc. Didesnes sąskaitas gavo ir Lazdijų rajono gyventojai, kur šiluma pabrango 21,92 proc. bei Molėtų rajono gyventojai – 20,7 proc.
Apsidžiaugti sumažėjusia šilumos kaina turėjo Pakruojo rajono gyventojai, kur šiluma atpigo 18,5 proc., o didžiausias šilumos atpigimas užfiksuotas Skuodo rajone, kur kaina sumažėjo 23,03 proc.
Valdžia šildosi pati
Didžiausią šilumos kainos šuolį išgyvenusios Pagėgių savivaldybės Turto ir ūkio skyriaus vedėjas Bronislovas Budvytis portalui tv3.lt pasakojo, kad pastaruosius dešimt metų galiojo 2008 m. savivaldybės nustatyta kaina, kuri iki 2018 m. liko nepakitusi. Nauja, daugiau nei 30 proc. didesnė kaina Pagėgių rajono savivaldybės buvo patvirtinta 2018 m. kovo 1 dieną.
„Per tą laiką daug kas keitėsi: ir kainos kilo, ir atlyginimai, ir eurą įsivedėme“, – kodėl savivaldybės valdžia nusprendė pakelti šilumos kainą aiškino B. Budvytis.
Pasak savivaldybės atstovo, Pagėgių gyventojai kol kas dėl šilumos kainos augimo gali būti ramūs – dabartinė galios iki 2020 metų pabaigos.
B. Butvydis pasakojo, kad Pagėgiuose daugiau žmonių šildosi patys, o ne yra prisijungę prie centrinio šildymo sistemos, kurią valdo Pagėgių komunalinis ūkis.
„Net mūsų savivaldybės administracijos pastatuose mes šildomės patys, nesame prisijungę prie tinklų“, – pasakojo savivaldybės atstovas.
Pašnekovo teigimu, Pagėgiuose šildymo trasos yra senos, nekeistos nuo sovietinių laikų, tad į jas reikia daug investuoti.
„Žmonėms tai prabanga, jie nenori jungtis“, – tikino B. Butvytis.
Mažėja gyventojų, didėja kaina
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vyriausiasis specialistas Mantas Paulauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad didelę šilumos kainą gali lemti keletas priežasčių.
„Kai kuriose įmonėse yra priimta statyti ne pigesnį biokurą, skiedrą, deginantį įrenginį, o pavyzdžiui, įrengti granulinį katilą. Taip pat, galbūt įmonė statėsi įrangą be paramos, tai reikia susigrąžinti investicijas. Automatiškai reikia dvigubai didesnį indėlį įtraukti į šilumos kainą, kad tos investicijos būtų sugrąžintos“, – aiškino M. Paulauskas.
Specialisto teigimu, mažesnėse savivaldybėse šilumos kaina yra didesnė nei didmiesčiuose dėl to, kad regionuose gyventojų, kartu ir šilumos vartotojų, mažėja, o sąnaudos išlieka, tik pasidalina mažesniam vartotojų skaičiui.
„Tu turi išlaikyti šaltinį, tu turi išlaikyti tinklą, bet vartojimo nėra. Kai padalini, automatiškai ta kaina ir padidėja“, – pasakojo LŠTA atstovas.
M. Lapinsko teigimu, viena iš priemonių ateityje sumažinti šilumos kainą yra namų renovacija. Pašnekovas pateikė Ignalinos pavyzdį, kurioje didelė dalis daugiabučių namų yra apšiltinti. Anot specialisto, nors Ignalinoje šilumos kaina yra didesnė nei Lietuvos vidurkis, tačiau gyventojai dėl renovacijos suvartoja daug mažiau šilumos, tad už ją moka mažiau.
