„Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu. Pavyzdžiui, AB „Šiaulių energija“ šiemet nusipirko pigiau 40,3 proc. pigiau (156,27 Eur/tne) nei pernai atitinkamu laikotarpiu (261,89 Eur/tne) bei šiemet bando savo biokuro įsigijimo portfelį diversifikuoti, tad įsigijo ne 100 proc., o 91 proc. reikalingo biokuro šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais.
Rekordiškai žemos kainos
„Šiemet sumažėjusios biokuro kainos paskatino šilumos įmones aktyviau ruoštis šildymo sezonui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas.
„Šiemet turime pačią pigiausią šildymo sezono pradžią, tai leidžia daryti prielaidą, kad šiemet šildymo sezonas bus vienas pigiausių. Aiškiai matosi, kad nuo 2012 metų kainos krinta. Šiais metais turime unikalią situaciją, kad Latvija yra žymiai brangesnė – kainos Lietuvoje bent 30 proc. žemesnės. Lyginant su praėjusiu sezonu, šilumos kaina Vilniuje sumažėjo 20 proc., Šiauliuose – 15 proc. Biokuro kainų kritimas šiemet yra seniai nematytas, tai praktiškai 30–35 proc. vidurkis“, – sakė „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad vidutiniam būstui šildymo kaina šį sezoną turėtų būti mažesnė maždaug 10 eurų. Praėjusį šildymo sezoną šiluma kainavo 5,9 ct/kWh, o šį prognozuojama kaina – 5,3 ct/kWh.
„Kainos žemos stabiliai tuose didžiuosiuose miestuose, kur nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, konkurencijos ir kainos yra reguliuojamos gana vienodai kiekvieną mėnesį. Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje jie konkuruoja, bet konkurencijos ten vis tiek nėra“, – sakė V. Lukoševičius.
Įdomu tai, kad neįprastai pigų biokurą Lietuvoje lėmė ir Baltarusijos miškus užpuolę vabzdžiai, dėl kurių šalyje atliekami sanitariniai kirtimai. Būtent dėl šios priežasties, Lietuva importuoja rekordinį kiekį pigios medienos iš Baltarusijos.
Kaip ilgai džiaugsimės?
Vis dėlto Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė akcentuoja, kad šio sezono šildymo kaina nebus amžina, nes šiuo metu biokuras parduodamas pigiau už savikainą, o tai žalinga verslui.
„Biokuro kaina yra netvari, nes nepadengia gamybos kaštų ir investicijų poreikių. O šiame sektoriuje būtinos investicijos į gamybą, nes technika yra brangi. Jeigu šitų dalykų nelieka, tada tas verslas gali gyvuoti labai trumpai. Tikiu, kad tam tikrą laiką šis verslas gali dirbti ir tokiomis sąlygomis, tačiau, jeigu tokia situacija užsitęs, veikiausiai dalies biokuro gamybos ir tiekimo įmonių rinkoje nebeliks. Dėl to mes turėsime mažesnę konkurenciją, mažiau tiekėjų, todėl liks keli didesni biokuro tiekėjai ir didesnės kainos vartotojams“, – prognozavo V. Gaubytė.
Tuo metu biokuro gamybos įmonės „Pusbroliai“ direktorius Gintautas Juška mano, kad artimiausius kelerius metu biokuro kaina išliks tvari, todėl šildymas tebebus pigus.
„Esame sukaupę didelius biokuro atsargų kiekius. Kaina neturėtų keistis artimiausius keletą metų, nes turi išsivalyti šie didžiuliai sandėliai sukaupti“, – teigė G. Juška.
Jo teigimu, šiuo metu biokuro kainos itin žemos dėl palankių orų miškininkystei ir pigaus biokuro importo iš Baltarusijos.
„Baltarusijoje didėjo medienos pramonės gamyba ir jiems lieka pigiausios žaliavos iš lentpjūvių. Baltarusijoje tos atliekos bevertės, todėl keliauja į Lietuvą. Tai veikia biokuro kainas Lietuvoje“, – sakė verslininkas.
Biržai išliks brangiausia savivaldybe
Pigesne šiluma džiaugsis ne tik Vilniaus gyventojai. 2019 m. spalio mėn. šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei 2018 m. spalį, skelbia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba. Prognozuojama, kad spalį vidutinė šilumos kaina bus 4,29 ct/kWh, o tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Prognozuojama, kad 2019 m. spalio mėn. mažiausiai už šildymą mokės Utenos vartotojai (3,80 ct/kWh su PVM), daugiausiai – Biržų (8,84 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
