l. vilimas

Prekybos centrai skųstis pirkėjų gausumu kažin ar gali, tačiau kasininkų ieško kone su žiburiu. Pasirodo, šiuo metu yra apie tūkstantį laisvų tokių darbo vietų. Naujus darbuotojus prekybos centrai bando vilioti įvairiais priedais – ir nemokamu maitinimu. Tačiau kai kurie kasininkai teigia, jog tokio alinančio darbo užmokestis visų pirma turėtų augti kone dvigubai. Viename Vilniaus didžiųjų prekybos centrų dirbanti kasininkė-pardavėja Irina konsultuoja pirkėjus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo poste Lauryną Vilimą pakeitusi ekonomistė Rūta Vainienė didžiausią dėmesį žada skirti analitikai ir diskusijoms.

Žemės ūkio ministerija kovo pradžioje jau ėmėsi bandyti savo vadinamųjų „vaučerių“ sistemą ir lengvatas smulkiesiems ūkininkams ir prekybininkams. Ministerijos teigimu, šia sistema stengiamasi ne kontroliuoti kainas ar padėti skurstantiems, o skatinti konkurenciją ir sveiko maisto produkciją. Vis tik prekybininkai nuogąstauja, kad ministerijos idėja gali neigiamai atsiliepti vartotojams, o seimūnai baiminasi dėl vėjais švaistomų pinigų.

Po ilgų metų diskusijų nuo sausio vaistų pagaliau bus galima nusipirkti ne tik vaistinėse. Dalis preparatų bus parduodami ir parduotuvėse bei degalinėse. Tiesa, tik nereceptiniai, ir toli gražu ne visi. Vis dėlto nėra garantijos, kad nuo pat sausio prekybininkai puls dėlioti vaistus savo lentynose, esą apribojimai tokie dideli, kad gali net neapsimokėti plėsti racioną.

Liko vos savaitė iki Kalėdų, meto, kai šeimos susiburs, teiks ir gaus dovanas bei dalinsis šiais metais lydėjusiomis nuotaikomis ir įspūdžiais. Jei didžiosios dalies „namų darbų“ prieš Kalėdas neatlikote, teks už tai „susimokėti“ savo laiku, kurį teks praleisti kamščiuose miestų gatvėse arba ilgose eilėse prekybos centruose.

Leidimas prekybos tinkluose pardavinėti išvaizdos standartų neatitinkančius šviežius vaisius ir daržoves gali sumažinti maisto švaistymą, sako jų importuotojai bei prekybininkai. Tuo metu augintojai problemos nemato ir sako, kad tokių atliekų beveik nebūna. Žemės ūkio ministerijos teigimu, kasmet Lietuvoje išmetama daugiau nei 500 tūkst. tonų maisto atliekų, o visoje Europoje – 89 mln. tonų.

Jau netrukus kiekvienas vartotojas galės matyti dar daugiau oficialios informacijos apie svarbiausių maisto produktų kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kiekvieną savaitę atnaujinamą informaciją bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje. Be to, joje bus skelbiama ne tik produktų krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka produkcijos gamintojams ir prekybininkams.

Jau beveik metus neišsprendžiamas aplinkosaugininkų ginčas su metalo pakuočių gamintojais ir importuotojais vėl atsidūrė aklavietėje. Bankrutavus atliekų tvarkytojai „Metrail“, problemas siekta išspręsti taikiai, tačiau praradę viltį, jog Aplinkos ministerijai pavyks ginčą išspręsti, verslininkai prašo ūkio ministro pagalbos.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad Vyriausybės siūlomos priemonės, kaip didinti konkurenciją ir mažinti maisto kainas, didins administracinę naštą prekybininkams, todėl kainos tik didės. „Administracinės kliūtys, biurokratinė našta niekaip neturės įtakos kainų mažėjimui arba mūsų investicinės aplinkos patrauklumui. Mažėjanti, silpnėjanti ir ribojama konkurencija gali duoti tik kainų didėjimo efektą“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė L. Vilimas.

Vyriausybės parengtą priemonių planą, kaip padidinti žmonių perkamąją galią bei neleisti prekybininkams pasiimti dalies didėsiančių jų pajamų, patys prekybininkais ir kai kurie ekspertai vertina skirtingai. Smulkieji verslininkai sako, kad su didžiąja dalimi siūlymų sutiktų, tuo metu stambiųjų prekybos tinklų atstovai tikina, kad siūlymai iškraipo rinką.

Daugeliui šalies mokyklų šiemet mokslo metų pradžią švenčiant rugsėjo 3–ąją ir tą dieną leidžiant prekiauti alkoholiu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė teigia, jog dabartinių alkoholio prekybos ribojimų pakanka, nors neatmeta, kad ateityje gali būti svarstomi pakeitimai.

Penktadienį Teisingumo ministerijoje pristatomas tyrimas apie tų pačių ne maisto prekių kainas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tyrimą Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliko portalas Pricer.lt. Atliekant jį lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pradėjus tikrinti, ar didieji prekybos tinklai ir vaistinės tinkamai renka ir tvarko asmens duomenis, prekybininkų atstovas tikina, kad asmens kodas ir kiti duomenys nėra renkami, o visa surinkta informacija tvarkoma pagal naują europinį reglamentą. „Esu įsitikinęs, kad didieji ir mažieji prekybos tinklai tinkamai įgyvendina naujojo europinio reglamento nuostatas.

Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo nutraukti „Rimi Lietuvos“ planus įsigyti prekybos tinklą „Iki“ ypač nukentės vartotojai, o užsienio investuotojai sulaukė neigiamo signalo, įsitikinęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius. „Vienareikšmiškai pralošė pirkėjai, nes įvykus susijungimui konkurencija būtų tik sustiprėjusi tarp didžiausių rinkos dalyvių.

Alkoholinių gėrimų prekyba šiemet mažmeninės prekybos tinkluose „Maxima“ ir „Norfa“ mažėja. Anot prekybininkų atstovo, tam įtaką daro padidėję alkoholio akcizai ir sugriežtėjusi prekyba. „Maximos“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų mėnesiu, bendra alkoholio prekyba parduotuvėse sumažėjo 14 procentų. „Norfos“ tinklo parduotuvėse alkoholinių gėrimų šiemet parduota 10 proc. mažiau.

Lietuvaičiai jau senokai Lenkiją vadina pigių kainų rojumi, tačiau ar įmanoma, kad tas rojus būtų ir Lietuvoje? Prekybininkai įsitikinę, situacijos Lenkijos prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą nepakeistų, tačiau ekspertai galimybes siūlyti mažesnes kainas mato. Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas.

Vos tik kirtus sieną su Lenkija ir atvažiavus į Suvalkus turbūt jau nebestebina tai, kad kiekviename gatvės pakraštyje galima pamatyti automobilį lietuviškais numeriais. Lietuvos gyventojai čia tiesiog plūsta ieškodami pigesnių produktų. Tą pastebėję Lietuvos gamintojai seka jiems įkandin. Deja, tai gali turėti neigiamą poveikį likusiems pirkėjams Lietuvoje.

Fiskalinių čekių loterija, kurią buvusi valdžia žadėjo pradėti jau šių metų pradžioje, gali startuoti anksčiausiai rudenį. Be to, dar neapsispręsta, ar joje dalyvaus visų prekių ir paslaugų, ar tik smulkiojo verslo atstovų čekiai. Finansų ministras sako, kad loterijos likimas paaiškės dar šį mėnesį, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad loterija pradėtų veikti nebent rudenį.

Nerimstant aistroms dėl daržovių kainų Lietuvos prekybos centruose, į portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, primindamas, kokios daržovių kainos vyravo dar 2013 m. Vaikinas įsitikinęs – daržovių kainos, litais skaičiuojant į eurus, dabar paaugo „vienas prie vieno“. „Įkeliu Jums vieno prekybos centro „Maxima“ reklaminį bukletą su kainomis balandžio mėnesio pabaigos ir gegužės pradžios”, – rašo 2013 m. prekybos centro „Maxima“ reklaminės skrajutės kopiją portalui tv3.lt atsiuntęs ...

Priežiūros institucijos, iki lapkričio atlikusios 7530 prekybos ir paslaugų patikrinimų dėl kainų nurodymo litais ir eurais, nustatė 541 pažeidimą. Pirmųjų kontrolės mėnesių statistika parodė, kad Lietuvos įmonės su euro įvedimu susijusius teisės aktus pažeidžia 5-6 kartus rečiau nei Estijos ir Latvijos verslininkai prieš euro įvedimą šiose šalyse. Lietuvoje kol kas pažeidimai sudaro 7,2 proc. visų patikrinimų.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Už atsiskaitymą kortele prekybininkai turi mokėti mokestį bankui, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas. Pasak jo, jei pirkinio kaina maža, šis mokestis gali sudaryti didžiąją pelno dalį. LRT radijo klausytojas Antanas iš Panemunės domisi, kodėl kai kur nustatoma suma, nuo kurios galima atsiskaityti kortele.

Prekybininkai ir vartotojai, keičiant nacionalinę valiutą šalyje, žada bendradarbiauti, pasitelkę interaktyviąsias priemones bei skelbdami gerąsias praktikas. Šiandien Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPIA) ir Asociacija „Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja šalys susitarė bendradarbiauti, šviečiant ir informuojant Lietuvos vartotojus euro įvedimo laikotarpiu.

Valdžios ir verslo santykiai nėra aiškūs, nes tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės dar yra daug baimių, surengtoje diskusijoje konstatavo verslo ir valdžios atstovai.  Verslas dažnai siejamas su oligarchais ir šešėline ekonomika, valdžia kaltinama „įstatymų nuleidimu“ iš viršaus. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip būtų galima kurti pilietinę visuomenę ir bandyti suvesti valdžią su verslu į bendrą dialogą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) trečius metus iš eilės rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Šiais metais bus paskelbtos prekės, kurias dažniausiai rinkosi pirkėjai 2011 metais. Ženklu „Populiariausia prekė“ žymimi tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojų produktai parduodami mūsų šalyje. Šio konkurso nugalėtojų atrankos  vienintelis kriterijus, yra parduotų prekių kiekis per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Kiekvieną rudenį, artėjant šildymo sezonui,  pasigirsta bauginimai, kad Lietuvoje maisto produktai brangs, kad Europos šalyse galima nusipirkti tų pačių maisto produktų žymiai pigiau. Tačiau, palyginus kasdienio vartojimo prekių kainas Europos šalių parduotuvėse, akivaizdu -  Lietuvoje kasdienio vartojimo maisto prekių krepšelio kaina užima trečiąją vietą Europoje pagal pigumą. Pigiau šį krepšelį įsigyti kainuoja tik Lenkijoje ir Bulgarijoje.