Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas. „Yra pasiūlymas ieškoti galimybių galbūt vienam iš lenkų prekybos tinklų pasižiūrėti, ar būtų perspektyvu investuoti Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė S.Skvernelis.
Kol sprendimai nepriimti, S.Skvernelis konkretaus prekybos tinklo neįvardijo.
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo tiek pačių prekybininkų, tiek mažmeninės prekybos ekspertų, ar rinkoje dar liko vietos naujam žaidėjui ir, ar lenkiškas prekybos tinklas garantuotų lenkiškas kainas.
Prekybininkai: Lietuvoje visai kita mokestinė aplinka
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas premjero žingsnį įvertina teigiamai, nes užsienio kapitalo įmonių atėjimas – geras ženklas. Tai skatintų ir sveiką bei stiprią konkurenciją, tačiau lenkiškų kainų tikėtis nederėtų.
„Bet koks atėjęs prekybos tinklas: ar iš Lenkijos, ar iš kitur, veiks pagal Lietuvos įstatymus ir mokės lietuviškus mokesčius.
Mes žinome, kad Lenkijoje būtiniausi maisto produktai kainuoja pigiau dėl PVM, dėl zloto kurso, dėl to pačios rinkos dydžio. Atėję į Lietuvą, jie žais šios rinkos sąlygomis. Jie juk nedirbs į minusą labdaringomis sąlygomis. Verslo logika yra, kad investicijos turi atsipirkti. Dėl to tikėtis, kad lenkiškas tinklas ateis su lenkiškomis kainomis, yra nelogiška ir neteisinga“, – komentuoja L. Vilimas.
Jis neatmeta, kad naujo tinklo atėjimas iš Lenkijos gali lemti ir kažkurio kitą pasitraukimą iš Lietuvos. Mat vartotojų nepadaugės, o jų išlaidų taip pat. Tad tą pačią rinką dalinsis dar daugiau žaidėjų.
„Tada skirstysis rinkos dalys, bus dar intensyvesnė konkurencija, kai kas gali neatlaikyti ir vėl pasitraukti. Tai gyvas organizmas ir sakyti, mes niekados nebūsime užsipildę“, – prideda jis.
„MaximaLT“ korporacinių reikalų vadovas Jaunius Špakauskas paantrina, kad nesvarbu iš kokios šalies naujas žaidėjas beateitų, lenkiškų kainų niekas Lietuvoje nepasiūlys.
„Yra objektyvūs veiksniai: rinkos dydis, mokestinė aplinka, šalyje naudojama valiuta, perkamoji gyventojų galia. Konkurencija ir taip Lietuvoje labai didelė. „Maxima“ siūlo mažos kainos garantiją „Patikrinta Lenkijoje“, kurios metu ir taip lyginame kainas su populiariausiais Lenkijos prekybos tinklais. Reikšmingai tai nepakeistų mūsų veiksmų, ką ir taip jau darome“, – komentuoja J. Špakauskas.
Tuo tarpu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis minėdamas tas pačias priežastis nurodė, kad tikėtis lenkiškų kainų nereikia. Tačiau jis mato ir kitas puses galimo Lenkijos prekybos tinklų atėjimo: nauda pirkėjams, bet grėsmė Lietuvos gamintojams.
„Pirkėjui papildoma konkurencija naudinga – naujo prekybos tinklo pasirodymas sudarytų dar didesnes galimybes rinktis produkcijos prasme. Tačiau dėl kainų dar klausimas.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad pirkėjams gal ir geriau, bet klausimas, ar geriau Lietuvos prekių gamintojams ir tiekėjams. Ir tuo pačiu, ar tai geriau biudžetui, nes atėjęs prekybos tinklas gali pardavinėti daug daugiau lenkiškos produkcijos nei lietuviškos. Tada tuos pinigus atiduos mūsų kaimynams lenkams, o ne Lietuvos gamintojams“, – nurodo jis.
Konkrečiai premjero žingsnio nevertina nei „Maxima“, nei „Norfa“, nei „Rimi“.
Ekspertas: žemesnes kainas pasiūlyti įmanoma, tačiau yra vienas bet
Prekybos tinklų konsultantas Laurynas Mituzas pirmiausia pastebi, kad pati parduotuvių struktūra Lietuvoje yra žalinga, dėl to ir žemų kainų nėra. Tad norint, kad ateitų vartojimo prekių prekybos tinklas iš Lenkijos ir pasiūlytų daug mažesnes kainas, jam reikalingas prekybos centras.
„Niekur pasaulyje nerasite, kad prekybos centrais būtų vadinamos maisto prekių parduotuvės. Prekybos centras – NT veikėjas, kuris pastato patalpas, nuomoja jas prekybininkams ir rūpinasi lankytojų srautų pritraukimu. Jei ateis koks prekybos tinklas iš Lenkijos, jie norės išsinuomoti, o čia niekas prekybos centrų net nestato.
Norint, kad į Lietuvą iš Lenkijos ateitų naujas vartojimo prekių prekybos tinklas, jiems reikalingi prekybos centrai. Taip nutiko su Rimi (ICA/Ahold) Megoje ir Prisma Oze. Kitaip aš neįsivaizduoju“, – tv3.lt komentuoja jis.
Pasak L. Mituzo lietuviški prekybos tinklai turėjo suspaustoje rinkoje kovoti dėl saulės, dėl to pristatė sau parduotuvių. O tai lėmė ir siūlomas kainas.
„Dabar, kiek tokių atvejų, kai prie sankryžos stovi keturios tokios pat parduotuvės. Ir čia vienas iš atsakymų, kodėl Lenkijoje yra pigiau, nes pas juos to beveik nėra. Ten dirba dideli žaidėjai, kurie už miesto atsidaro dideles parduotuves – nėra tokios trinties tarpusavyje, kaip pas mus. Nors konkurencija panaši.
Pavyzdžiui, jei šalia viena kitos stovi keturios konkuruojančios parduotuvės, su tokiomis pat prekėmis, o apyvarta kaip vienos, tai ploto efektyvumas daug mažesnis. Konkurencija spaudžia kainas į viršų, kitaip kažkam reiktų užsidaryti. Lenkai to neturi, nes ten kainas reguliuoja dideli žaidėjai: yra net IKEA parduotuvės dydžio hipermarketai, o turint tokias patalpas reikia iš toli prisitraukti pirkėjų. Dėl to kainomis jie daug labiau agresyvūs“, – teigia prekybos tinklų konsultantas.
Jei visgi jie nuspręstų atidarinėti daug parduotuvių, kaip tai daro kiti prekybos tinklai, kažkam gali grėsti uždarymas. Mat nors vietos Lietuvos prekybos tinklams dar yra, jo egzistuoja kitų sąskaita.
„Jei ateitų naujas prekybos tinklas, neefektyvios parduotuvės užsidarytų. Kaip atėjus „Lidl“ išėjo „Prisma“. Visiems atrodo, kad konkurencija reguliuoja kainas, bet iš tikro tai daro prekybinio ploto ir tiekimo efektyvumas. Jei atvesime konkurentą, kažkas kitas išeis. Bet jei efektyviau dirbantys „Auchan“arba „Eurocash“ ateitų su didelėmis parduotuvėmis ir savo tiekimu, jie greičiausiai pasiūlytų gerokai mažesnes kainas nepadarydami daug žalos veikiantiems tinklams“, – mano jis.
Laimės ne pigesnis, o kitoniškesnis
Apie mažesnių kainų galimybę kalba ir kitas prekybos ekspertas, marketingo specialistas Linas Šimonis. Jo nuomone, vietos Lietuvoje yra tikrai dar ne vienam naujam prekybos tinklui, tačiau jis turi būti kitoks nei dabar esamas.
„Kaip ir „Lidl“ atveju, kainos gali būti žemos ir žemesnės nei lyderiaujančiuose tinkluose, tačiau lenkiškos kainos gali būti čia tiesiog per mažos, nes Lietuvoje bendras kainų lygis didesnis nei Lenkijoje ir, natūralu, verslui nelogiška daryti žemesnį lygį nei galima parduoti. Taip pat ir „Lidl“ atveju matome palyginimus, kad Vokietijoje, Anglijoje yra pigiau nei Lietuvoje. Pigiau pardavinėti prekes, palyginus su bendra situacija Lietuvoje, tikrai galima, tačiau gal ne tiek ir pigiau nei kitose šalyse.
Jei imti išskirtinumą, tai lenkiškas prekybos tinklas įsikurdamas galėtų padidinti lenkiškų, pakankamai nebrangių prekių kiekį. Konkurencijos kovą laimi ne pigesnis ar geresnis, nes niekas nežino kas tas geresnis, laimi kitoniškesnis – kartais tai yra pigiau, kartais išskirtiniau“, – komentuoja L. Šimonis.
Daugiausia parduotuvių Lenkijoje turi prekybos tinklai „Žabka“ ir „Lewiatan“.
