LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Už atsiskaitymą kortele prekybininkai turi mokėti mokestį bankui, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas. Pasak jo, jei pirkinio kaina maža, šis mokestis gali sudaryti didžiąją pelno dalį.
LRT radijo klausytojas Antanas iš Panemunės domisi, kodėl kai kur nustatoma suma, nuo kurios galima atsiskaityti kortele.
„Kodėl rajonuose, kaimo parduotuvėse mokant banko kortele reikia pirkti daugiau negu už 10 litų? Ar tai tikrai privaloma, ar sugalvota parduotuvių? Juk kartais reikia tik mineralinio vandens“, – pastebi klausytojas.
Tokia tvarka, kai kortele galima atsiskaityti tik nuo tam tikros sumos, pasitaiko ne tik kaimų, bet ir didmiesčių parduotuvėse.
„Už kiekvieną atsiskaitymą kortele prekybininkas turi mokėti tam tikrą mokestį bankui. Tas mokestis nepriklauso nuo atsiskaitymo sumos dydžio“, – aiškina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius L. Vilimas.
Pasak jo, jeigu pirkinio vertė yra labai maža, pvz., iki 10 litų, komisinis bankui dažnai gali sudaryti didžiąją pelno, gaunamo už tą prekę ar paslaugą, dalį.
Būtent dėl šios situacijos kai kurie verslininkai prašo kortele atsiskaityti nuo tam tikros sumos.
„Prekybininkai bankui sumoka didelius mokesčius. Nuo nedidelių apyvartų tai sudaro tikrai gan ženklią dalį. Per metus apie 20–30 proc. pelno reikia susimokėti bankui už galimybę klientui atsiskaityti kortele“, – sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius.
L. Vilimo teigimu, tai nuolat svarstomas klausimas. Neseniai Europos Sąjunga šiuo klausimu priėmė teisės aktus, kuriais nustatė fiksuotą kortelių aptarnavimo mokestį.
