„Vienareikšmiškai pralošė pirkėjai, nes įvykus susijungimui konkurencija būtų tik sustiprėjusi tarp didžiausių rinkos dalyvių. Antras dalykas, visa verslo bendruomenė patyrė tam tikrą smūgį vien dėl to, kad tokiu sprendimu praleidome progą pakelti mūsų mažmeninės prekybos sektorių į daug aukštesnį lygį“, – BNS sakė Laurynas Vilimas.
Pasak jo, sprendimas užkirsti kelią tinklų susijungimui yra neigiamas signalas tiek vietos, tiek ir užsienio verslui.
„Akivaizdu, kad rinkos dalyviai – tiek vietos, tiek norintys įžengti į Lietuvą – šį sprendimą gali priimti kaip ženklą, kad gal neverta investuoti tiek laiko ir lėšų į mūsų rinką, nes, kaip parodė šis atvejis, išlieka didelė tikimybė negauti leidimo, nors visi pirminiai signalai buvo pozityvūs ir visa rinka tikėjosi teigiamo sprendimo. Tai iš tiesų gan netikėta ir stebina ne gerąja prasme“, – komentavo L. Vilimas.
Jo vertinimu, tarybos sprendimas neturi precedento Lietuvos rinkoje.
„Tikrai taip. Lietuvoje manau, tai precedento neturintis atvejis. Labai sunkiai suvokiamas sprendimas, vien žvelgiant iš formalių dalykų, visiems žinomų – kalba ėjo apie 250 parduotuvių turinčio prekybos tinklo („Iki“ – BNS) ir maždaug 50 parduotuvių turinčio tinklo („Rimi Lietuva“ – BNS) susijungimus, kas priartintų parduotuvių vieno tinklo turėjimą link 300. Kalba ėjo apie 17 parduotuvių (...) Žiūrint iš parduotuvių santykio, be galo stebinantis sprendimas. Tikiuosi, kad nėra įsivėlusi klaida ar formuojama speciali politika“, – sakė L. Vilimas.
Konkurencijos taryba trečiadienį paskelbė, kad Švedijos „ICA Gruppen“ valdomos „Rimi Lietuvos“ ir užsienio kapitalo bendrovės „Palink“ valdomos „Iki“ sandoris, kai „Rimi“ už 213 mln. eurų ketino įsigyti „Iki“ tinklą, nutraukiamas. Pasak tarybos, „Rimi Lietuva“ per pusmetį neįvykdė įsipareigojimo parduoti 17 parduotuvių. Tai buvo būtina sąlyga, siekiant užbaigti sandorį.
