kt

Konstituciniam Teismui trečiadienį atsisakius nagrinėti galimybių paso teisėtumą, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ją tenkintų bet koks sprendimas. „Būtų buvę gerai bet koks jų sprendimas: ar nagrinėti, ar nenagrinėti (bylą – BNS). Kaip jie nusprendė, taip yra“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Armonaitė.   Anot jos, galimybių pasas padėjo atlaikyti pandemiją ir išsaugoti ekonomines veiklas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo nenagrinėti bylos dėl galimybių paso, tačiau pabrėžia, jog visuomenė turėtų aiškiai žinoti teisinę aplinką, susijusią su koronaviruso pandemijos valdymu. „Aš negaliu vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų. Kaip suprantu, formali priežastis yra ta, kad šiandien teisės aktas negalioja, yra atšauktas, sustabdytas.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo. Anot jo, toks sprendimas priimtas atsižvelgus, kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigia, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.

Šiuo metu vyksta intensyvūs bylos dėl galimybių paso parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai, sprendimas tikėtinas vasarį, sako Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkė Danutė Jočienė.  „Konstitucinis Teismas yra išdėstęs poziciją bylą nagrinėti paankstinta tvarka, tai reiškia, kad šiuo metu vyksta intensyvūs bylos parengimo teisminiam nagrinėjimui darbai.

Ispanijoje nuo penktadienio įsigaliojus eutanaziją ir savižudybę su pagalba įteisinančiam įstatymui, šalis tapo viena iš nedaugelio valstybių, leidžiančių nepagydomomis ligomis sergantiems arba nuolatines nepakeliamas kančias kenčiantiems ligoniams nutraukti savo kančias. Kovą parlamento patvirtintas įstatymas „atsako į visuomenėje esamą poreikį šiuo klausimu“ ir turi būtinų „apsaugos priemonių“, susijusiu su eutanazijos įgyvendinimu, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar tvarka, kai keliose įmonėse dirbančių žmonių „Sodros“ įmokos skaičiuojamos atskirai, atitinka Konstituciją bei konstituciniam teisinės valstybės principą. KT trečiadienį priėmė nagrinėti tokį Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, prašymą.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis įstatymo nuostatų, pagal kurias Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sprendimais gali būti nustatomi asmens teisių ribojimai, atitiktį Konstitucijai. KT pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą įvertinti, ar kovo pabaigoje Seimo priimtos pataisos dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų testavimo ir NVSC suteiktų įgaliojimų neprieštarauja Konstitucijai.

Vienas kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl merų rinkimų iniciatorių, konservatorius Andrius Kupčinskas teigia, kad po teismo išaiškinimo vertėtų svarstyti galimybę prilyginti merų funkcijas dabartiniams administracijų direktoriams.

Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad tiesioginis merų rinkimo būdas pasiteisino, tam pritaria dauguma žmonių, taigi jo vadovaujama partija po pirmadienį paskelbto Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo Seimui siūlys Konstitucijos pataisas. Čia pat jis perspėja matantis vis daugiau ženklų, kad valdantieji konservatoriai siekia imtis visų Lietuvoje vykstančių rinkimų įstatymų peržiūros.

Konstitucinis Teismas antradienį atsisakė nagrinėti Seimo narių, daugiausia opozicijos, prašymą dėl Petro Gražulio neliečiamybės. Teismo pirmininkas Dainius Žalimas BNS sakė, kad Seimo narių grupė neįrodė, jog P. Gražuliui neliečiamybė panaikinta dėl politinio persekiojimo. „Pareiškėja neįrodo, kad ponas Gražulis buvo persekiojamas dėl politinių motyvų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti skundą dėl Vilniaus universiteto (VU) taikomo ribojimo dirbti dėstytojams, vyresniems nei 65 metai. Šis procesas vyks rašytinio proceso tvarka, pranešė KT. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos teismas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. „Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė šalies vadovas.

Papildomai uždarbiaujantiems Seimo nariams ne kartą grūmojusio Konstitucinio teismo (KT) kai kurie teisėjai patys prie solidžios algos kartais prisiduria dar tiek pat. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, internete galima rasti skelbimų apie seminarus ir mokymus, kuriuos už atlygį veda kai kurie KT teisėjai. Pavyzdžiui, sumokėjus apie 100 eurų, buvo galima išklausyti šio teismo teisėjos 43 metų Daivos Petrylaitės paskaitų apie Darbo kodekso taikymo valstybės tarnyboje ypatumus.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų išsklaidė abejones, kaip reikėtų spręsti teisėjų skyrimo į aukštesnes pareigas klausimą, teigia prezidentas. „Dabar neturėsime jokių abejonių, kaip ateityje reikia šitą klausimą spręsti“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė Gitanas Nausėda. Jis nevertino KT nutarimo, sakydamas, kad jį priima kaip duotybę.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas teigia, jog valdančiųjų kreipimasis į prezidentą dėl jo įgaliojimų yra neleistinas kišimasis į šio teismo veiklą ir sieja jį su penktadienį priimtu valdantiesiems nepalankiu sprendimu. „Aš tai vertinu kaip neleistiną kišimąsi į Konstitucinio Teismo veiklą už jo priimamus sprendimus, konkrečiai už penktadienį priimtą sprendimą“, – BNS sakė D. Žalimas.

Seimo komisijos tyrimo metu nustatytų faktų niekas nepaneigė, nors Konstitucinis Teismas pačią komisiją ir pripažino sudarytą neteisėtai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Vienas dalykas, kurį visi supranta, kad visi parodymai, kurie buvo duoti tos komisijos darbo metu, niekur nedingo, ir jie turi tokią pačią reikšmę kaip ir tuo atveju, jei komisija būtų buvusi pripažinta teisėta“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė ragina valstietę Agnę Širinskienę trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovės pareigų Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus, kad jos vadovauta tyrimo komisija buvo sudaryta neteisėtai. „Šiandien Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad Seimo narė A. Širinskienė daugiau nei pusantrų metų užsiiminėjo antikonstitucine veikla.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, o jos išvados yra neteisėtos, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Anot jo, Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis teigia, kad parlamento vadovo Viktoro Pranckiečio į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlytas Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis valdančiųjų paramos neturės. „Aš norėčiau Teisės departamento vadovui A. Kabišaičiui pasakyt, kad jo pavardė su dauguma nebuvo derinta jokiais būdais, nes Seimo pirmininkas su valdančiąja dauguma nebendrauja, jis tariasi tik su G. Landsbergiu.

Jeigu prezidentas Seimui teiks tuos pačius kandidatus į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus, parlamentarai kreipsis į KT, sako valdančiųjų „valstiečių“ lyderis. Antradienį Ramūnas Karbauskis Seime žurnalistams sakė abejojantis, kad valstybės vadovas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.  Anot jo, pagal Seimo statutą, atmetus įstatymo projektą tokį patį pasiūlymą parlamentui galima teikti tik po pusės metų.

Pirmąją bylą pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad skųstas Baudžiamojo kodekso straipsnis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, esą kodekse numatytas draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už labai sunkius nusikaltimus nepagrįstai riboja teismo teisę individualizuoti bausmę.

35 opozicijos parlamentarai prašo Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinti, ar kartu su 2020 metų biudžetu priimti mokesčių įstatymai yra teisėti. Juos inicijavo Vyriausybė ir valdantieji.  Anot parlamentarų, tvarka, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą su biudžetu priimamiems mokesčių pakeitimams netaikomas 6 mėnesių įsigaliojimo terminas, gali prieštarauti Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad palaiko koalicijos partnerio socialdarbiečio Juozo Bernatonio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, tačiau abejoja, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ją pateiks. „Aš pats asmeniškai palaikau šitą kandidatūrą. Frakcijoje dar nesvarstėme, manau, kad svarstysim kitą savaitę. Siūlysiu frakcijai pritarti šiai kandidatūrai“, – BNS penktadienį sakė R. Karbauskis.

  Opozicijos politikai antradienį pranešė, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisinio Vyriausybės atnaujinimo scenarijaus.   Valdantieji aiškina, kad vienas Seimo statuto straipsnis leidžia grąžinti įgaliojimus Ministrų kabinetui vienu balsavimu, jeigu nekeičiama Vyriausybės programa. Opozicija teigia, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai, nes joje numatyta, kad Vyriausybei įgaliojimai suteikiami balsuojant dėl jos programos.

Individualius skundus Konstituciniam Teismui (KT) galės rašyti visi piliečiai, ne tik teisinį išsilavinimą turintieji, antradienį nusprendė Seimas. Parlamentarai priėmė Konstitucinio Teismo pataisas, kurios įgyvendina Konstitucijos pataisą dėl individualaus konstitucinio skundo. Už jas balsavo 91 Seimo narys, 13 susilaikė. Advokatūra siekė, kad individualų konstitucinį skundą galėtų surašyti tik advokatas.

Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau. Pasak Teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar rugsėjį Seime pradėtas politinės korupcijos tyrimas neprieštarauja Konstitucijai. KT pirmadienį pranešė, kad priėmė nagrinėti dalį grupės Seimo narių prašymo ištirti nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo kai kurių dalių atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad karo prievolininkams teikiama pirmenybė konkursuose į darbą valstybės tarnyboje prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kai keliems pretendentams konkurse į valstybės tarnautojo pareigas surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar alternatyvią tarnybą.

Dvasininkus siūloma ne atleisti nuo karo prievolės, o tik atidėti jų karinį mokymą iki mobilizacijos. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, mobilizacijos atveju dvasininkai būtų šaukiami į karo tarnybą ir skiriami į karo kapelionų pareigas.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kaip pranešime pažymi Teismas, Seimas prašo atsakymo, ar nepakeitus Konstitucijos galima nustatyti tokį reguliavimą, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusieji galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Seimas antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Šimtas Seimo narių balsavo už kreipimąsi, kuriame pabrėžiama, jog po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti iki šiol itin griežtą konstitucinę doktriną.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė priimantis nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. KT pažymi, kad Seimo paklausimus dėl apkaltos Teismas nagrinėja skubos tvarka, tačiau posėdis bus šaukiamas, kai bus atliktas bylos aplinkybių tyrimas ir pasirengta teisminiam posėdžiui. Tikėtina, kad toks posėdis įvyks rudenį, nurodoma Konstitucinio Teismo pranešime.

Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar yra pagrindo skirti nemokamą būstą prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei. „Vyriausybės pasitarime pritarta, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą“, - BNS ketvirtadienį sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, ar apkaltos procedūra galima tik už einant pareigas padarytus veiksmus. Apkaltą apibrėžiančių Seimo statuto nuostatų atitikimą Konstitucijai KT nagrinėjo grupės opozicijai opozicijai priklausančių konservatorių bei liberalų prašymu.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo naikinamos vadinamosios „lubos“ motinystės išmokai. Tiesa, „lubos“, taikomos per vaiko priežiūros atostogas, liks ir toliau. Išplėstas ir vaiko išmokas gaunančių šeimų ratas. Tokios šeimos turėtų suskubti kreiptis į socialinės paramos skyrius. Bene labiausiai nuo Naujųjų metų pasisekė šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Gaus po 15 eurų Nuo sausio visos tokios šeimos, nesvarbu, kokios jų pajamos, už kiekvieną atžalą iš biudžeto gaus po 15 eurų.

Praėjusią kadenciją atlikto parlamentinio tyrimo „dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“ išvados prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Jis pareiškė, kad Seimas negali pritarti bet kokio turinio laikinosios tyrimo komisijos išvadai, tai yra tokiems joje suformuluotiems pasiūlymams, kurie būtų nesuderinami su Konstitucija ir iš konstitucinių teisinės valstybės, valdžių padalijimo principų kylančiais reikalavimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį atmetė per apkaltą už posėdžių nelankymą iš Seimo pašalintos Neringos Venckienės prašymą priteisti jai nesumokėtą algos dalį. N.Venckienė prašė jai priteisti beveik 30 tūkst. eurų neišmokėto darbo užmokesčio ir palūkanas. Ji teigė, kad Seimo valdyba neteisėtai sustabdė jai algos mokėjimą.

Vyriausybė trečiadienį spręs, kokius klausimus ministrų kabinetas gali svarstyti skubiai – praleisdamas derinimo procedūrą. Įstatymu apibrėžti tokius atvejus numatoma po Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kad Vyriausybės darbo reglamentu numatyta galimybė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę traukti nesuderintus klausimus prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimo statuto pataisas dėl sankcijų už praleistus posėdžius reikia priimti dar šią kadenciją ir kuo skubiau, nes Konstituciniam Teismui (KT) dabartinę nuostatą pripažinus prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui joje numatytos sankcijos iš viso nebegalioja, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. „Siūlau kuo skubiau, dar šios kadencijos Seime pataisyti statutą, kad atitiktų KT nutarimą.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl Seimo nario algos leis priimti Seimo statuto pataisas ir naujame Seime bus daugiau tvarkos, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Aš laukiau to sprendimo, tai bus pagrindas Seimo nariams balsuojant dėl statuto nenaudoti (priešingos) argumentacijos, nes taip pasisakė KT. Bus daugiau tvarkos naujam Seime, daugiau atsakomybės, ko iš tiesų dabar trūko.

Koncerno „Icor“ grupės įmonės Vilniuje negali ir tiekti šilumos, ir kartu prižiūrėti šilumos ir karšto vandens sistemų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tokios veiklos neleidžiantis Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti pataisas dėl socialinių garantijų prezidentų sutuoktiniams – rentą siūloma keisti valstybine pensija, kuri sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas pataisas po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, vienas buvo prieš, 17 susilaikė. Toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas negali vertinti generalinio prokuroro ir kitų institucijų veiklos ataskaitų bei jų pagrindu imtis prokuratūros ar kitų institucijų vadovų atleidimų. Seimo nariai pastebi, jog iš esmės šis teismo sprendimas generalinio prokuroro kontrolės klausimų nesprendžia. Parlamentarai piktinasi, kad jie teturi tik formalią teisę pasiūlyti prezidentui atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, į kurį šalies vadovas gali ir nusispjauti.

Konstituciniam Teismui (KT) atsisakius nagrinėti „darbiečių“ inicijuotą Seimo paklausimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys viliasi, kad 2012 metų partijos rinkimų sąrašo eilės klausimas ateityje dar iškils. KT sekmadienį nusprendė nenagrinėti paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui.

Konstitucinis Teismas (KT) sekmadienį nusprendė nenagrinėti Seimo paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui. KT teigimu, šiuo kreipimusi Seimas siekė, kad būtų peržiūrėta Konstitucinio Teismo 2012 metų lapkričio 10 dienos išvada. Tačiau teismas pareiškė, kad pagal įstatymą, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti savo išvadų.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konstitucinis Teismas ketina skelbti išvadą dėl apkaltos Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei Neringai Venckienei. Seimas jo prašė pateikti išvadą, ar daugiau nei metus nelankydama Seimo posėdžių N. Venckienė nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos. Iš Lietuvos išvykusi Seimo narė Parlamente nesirodo nuo pernai balandžio, kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.

Grupė parlamentarų siekia, kad Konstitucinio Teismo teisėjai viešai skelbtų, kaip balsavo visuomenei aktualiais klausimais. „Piliečiai turi teisę žinoti, kaip kuris Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas balsavo“, – portalui balsas.lt sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, komentuodamas grupė parlamentarų siūlymą viešai skelbti, kaip dėl jų priimtų nutarimų bei išvadų balsavo KT teisėjai. „Dabar viskas vyksta anonimiškai.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl euro referendumo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų kreiptis į KT paskelbė sekmadienį. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo.