N.Venckienė prašė jai priteisti beveik 30 tūkst. eurų neišmokėto darbo užmokesčio ir palūkanas. Ji teigė, kad Seimo valdyba neteisėtai sustabdė jai algos mokėjimą.
„Kaip nepagrįstas atmestas pareiškėjos teiginys, kad valdyba neteisėtai nemokėjo vien dėl to, kad tokia galimybė nebuvo numatyta“, – sakė teisėjas Rytis Krasauskas. Jis taip pat sakė, kad Seimo valdybos sprendimas nemokėti algos konstitucinės Seimo nario pareigos nevykdžiusiai N.Venckienei atitiko atsakingą požiūrį į valstybės biudžeto lėšų valdymą.
Seimo valdybos sprendimu parlamentarei nuo 2013 metų gegužės mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio išvis nemokėtas atlyginimas, nes ji tuo metu nesirodė Seime, nelankė nei plenarinių, nei komiteto posėdžių.
Ši byla jau buvo nagrinėta administraciniame teisme pernai rugsėjį. Tąkart teismas savo sprendimo nepaskelbė ir dėl N. Venckienės atlyginimo išaiškinimo kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Teismo prašyta išaiškinti, ar Seimo statuto nuostata, pagal kurią nėra numatyta galimybė tam tikrais atvejais sustabdyti Seimo nario atlyginimo mokėjimą, neprieštarauja Konstitucijai.
Spalį KT paskelbė, kad Seimo statuto nuostata, kad atlyginimo mokėjimas Seimo nariui, nuolat be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvaujančiam Seimo bei komitetų posėdžiuose, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija.
KT taip pat pasisakė, kad epizodinis ar net tęstinis tik dalies Seimo nario įgaliojimų įgyvendinimas, pavyzdžiui, įstatymų rengimas ar susitikimai su rinkėjais, be pateisinamos priežasties nelankant posėdžių Seime, „nelaikytinas tinkamu Seimo nario konstitucinės priedermės atstovauti Tautai įgyvendinimu“.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Seimo statuto nuostata numato, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje parlamento posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas mažinamas trečdaliu.
