KT sekmadienį nusprendė nenagrinėti paklausimo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo, kai vietoj iš parlamento pasitraukusio Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho Seimo nario įgaliojimai buvo pripažinti Gintarui Tamošiūnui.
„Atsižvelgiant į tai, kad lieka neišspręsta problema tais atvejais, kai KT neturėdamas galimybių neįsigilino visiškai į situaciją ir priėmė sprendimą, kuris, kaip pasirodė po to, ne visai atitinka faktines aplinkybes, turbūt pačiam KT tai lieka neišspręstu klausimu, kurį vis tiek vienaip ar kitaip reikės vertinti“, - BNS komentuodamas KT sprendimą sakė V.Gapšys.
„Garsioji byla (balsų pirkimo - red.) pasibaigs, ten bus priimti sprendimai, kurie turi tam tikrą teisinę galią, todėl aš manau, kad KT turės atsižvelgti ir į kitų teismų priimtus sprendimus ir priimti atitinkamai savo išvados korekcijas, kad vienas kitam neprieštarautų“, - tvirtino Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Pasak jo, konstitucinė doktrina numato galimybę peržiūrėti KT išvadą.
„Konstitucinis Teismas viename iš savo nutarimų yra pasisakęs, kad tam tikrais atvejais, esant konstituciniam pagrindui, išvadą galima būtų peržiūrėti. Tikriausiai kils diskusija, koks tas konstitucinis pagrindas turi būti. Šiuo atveju mes Konstituciniam Teismui bandėm padėti, galbūt jiems 72 valandų terminas, per kurį jie vėl turėjo atsakyti, pasirodė per mažas, nesugebėjo peržiūrėti tų aplinkybių ar panašiai, ateityje, aš manau, kad tas klausimas vis tiek bus iškilęs“, - kalbėjo „darbietis“.
Taip pat jis tvirtino, jog partiją tenkina situacija, kai V.Uspaskicho vietą parlamente užims G.Tamošiūnas. „Artimiausiu metu Seimo nariu prisieks G.Tamošiūnas, tai buvo irgi mus tenkinantis variantas, nes tai mūsų frakcijos gretas papildysiantis asmuo“, - sakė V.Gapšys.
Birželio 5 dieną Seimas valdančiųjų balsais priėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo klausta, ar vietoj pasitraukusio Darbo partijos nario V.Uspaskicho Seimo nario mandatą pripažinus G.Tamošiūnui nepažeistas įstatymas.
Paklausimą inicijavęs Darbo partijos frakcijos seniūnas V.Gapšys kėlė klausimą, ar nebuvo pažeista tikroji rinkėjų valia, anksčiau Seimui iš rinkimų sąrašo išbraukus balsų pirkimo skandale minėtus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų bei Vytautą Gricių.
Paklausimo tekste jis pažymėjo, kad minimi „darbiečiai“ netapo įtariamaisiais byloje, šie kandidatai buvo išbraukti iš Darbo partijos kandidatų sąrašo eilės „dėl veiksmų, kurių jie nepadarė“.
Vyriausioji rinkimų komisija praėjusią savaitę pripažino nutrūkusiais į Europos Parlamentą išrinkto V.Uspaskicho įgaliojimus, o mandatą pripažino G.Tamošiūnui. Į šią vietą būtų pretendavusi Ž.Pinskuvienė, bet KT anksčiau pripažino neteisėtu Seimo nutarimą, kuriuo buvo atstatyta jos vieta rinkimų sąraše.
Minėtus „darbiečius“ Seimas 2012 metais po rinkimų pažeidimus įvertinusio KT sprendimo išbraukė iš rinkimų sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais. Jie minėti balsų pirkimo skandale, tačiau baudžiamojoje byloje buvo tik liudytojai. „Darbiečių“ iniciatyva naujoji valdančioji dauguma reabilitavo minimus politikus ir grąžino juos į rinkimų sąrašą, bet po KT pastarojo sprendimo šis nutarimas neteko galios.
