Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.
Argumentai kartojasi
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas J. Sabatauskas priminė, kad siūlomos referendume keisti nuostatos gali prieštarauti ne tik kai kuriems Konstitucijos straipsniams, bet ir „konstituciniam aktui dėl Lietuvos narystės ES.“ Jis dar kartą priminė, kad stodama į ES Lietuva įsipareigojo laikytis ES sutarties.
Jis taip pat aiškino, kad referendumui siūlomose pataisose slypi pavojus, jog bus apribotos kai kurių dabartinių žemės savininkų teisės, o žemė iš jų būtų „atimta ir nusavinta“. Be to, anot J. Sabatausko, priėmus pataisas referendumu turėtų būti spendžiami ir kiti su žeme susiję klausimai. Todėl jis siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo.
A. Stancikienė: kodėl jūs bijote to referendumo?
Seimo narė Aurelija Stancikienė priminė, kad KT 2006 metais jau yra išaiškinęs, jog Konstitucija yra aukščiau kitų teisės aktų. „Jeigu jūs galvojate, kad ES teisė aukščiau, ko jūs bijote to referendumo“, – klausė ji. A. Stancikienė pridūrė, kad taip trukdoma referendumui.
Ji taip pat pranešė, kad Vilkaviškio rajone (tai premjero A. Butkevičiau rinkimų apygarda) žmonių reikalaujama prisipažinti, ar pasirašė dėl referendumo.tačiau jai prieštarauti suskubo konservatorė Vida Čigrėjienė, pareiškusi, kad „tai pasakos iš jūsų sapnų, jums vaidenasi turbūt“.
Kad tai dar vienas būdas sutrukdyti referendumui sakė ir „Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys. „Kodėl jūs to, ką dabar kalbate, negalėtumėte išdėstyti referendumo metu“, – sakė jis.
P. Gylys pareiškė manąs, kad J. Sabatausko pasiūlymas kreiptis į KT yra antikonstitucinis, nes „suverenas yra tauta, referendumas jos valios išraiška“. Pasak P. Gylio „elitas, trys partijos trikdo Konstitucijos veikimą; nutarimas, mano manymu yra antikonstitucinis“.
Kitas „Drąsos kelio“ atstovas Vytautas Matulevičius, pareiškęs, kad referendumo nuostatoms jis nepritariąs, klausė, ar vis dėlto galima būtų kreipti į KT jau po referendumo „ir KT būtų kompetentingas nagrinėti tai, kas jau priimta referendume“.
K. Daukšys: nemėtykime 300 tūkst. parašų kaip karštos bulvės
„Žaliųjų“ atstovas Linas Balsys priminė, kad Seimas neturi kito pasirinkimo – tik skelbti referendumą. „O dabar jūs teikiate KT jau turinį (...) jūs keliate klausimą, lyg referendumas jau būtų įvykęs“ ir būtų žinomas jo rezultatas. „Ar galima KT klausti apie tai, kas dar neįvyko?“, – replikavo jis.
Tačiau J.Sabatauskas išsisuko – jis atsakė, kad Seimas prašys KT patikrinti balandžio 10 dieną Seimo priimtą nutarimą (t.y. ar parlamentarų priimtas nutarimas skelbti referendumą birželio 29 d. neprieštarauja Lietuvos įsipareigojimams ES – red. past.)
O „darbietis“ Kęstutis Daukšys pareiškė, kad „300 tūkst. žmonių valią Seimas dabar bando mėtyti kaip karštą bulvę, ir galų gale gausis, kad tų 300 tūkst. parašų ir nebuvo“. KT nepakeis klausimų rato, priminė jis, ragindamas daugiau su šiuo klausimu „nesitampyti“.
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Seimas paskelbė, kad referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams vyks birželio 29-ąją. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė kreiptis į KT, kad būtų įvertinta, ar Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams ES. Gegužę baigiasi pereinamasis laikotarpis, kai žemę draudžiama parduoti užsieniečiams.
Referendumo iniciatoriai siūlo nustatyti, kad žemė užsieniečiams neparduodama, o visi svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai būtų sprendžiami referendumu, kuris būtų skelbiamas, jeigu to pageidautų ne 300 tūkst., kaip yra dabar, o 100 tūkst. piliečių.
