krizė

Ekonomistai net neabejoja, kad netrukus sulauksime krizės. Anot jų, vieni gyventojai jau jaučia jos padarinius, nes visus jų pinigus suėda išlaidos būstui ir maistui. Esą taip dar nebuvo, kad šitaip brangtų absoliučiai visi dalykai. Specialistai prognozuoja, kad vėliau dalis nekvalifikuotų darbuotojų gali būti atleisti. Pasak jų, mažiausiai krizės padarinius pajus santaupų turintys gyventojai.

Lietuvoje kainos kyla didžiuliu greičiu, o infliacija gali netrukus pasiekti 20 procentų. Negana to, po septynerių metų pertraukos tarpbankinės „Euribor“ palūkanos jau tapo teigiamos, o tai reiškia, kad daliai žmonių paskolos brangs jau kitą mėnesį. Prastėja ir Europos centrinio banko prognozės – tikėtina, kad jau liepą jis palūkanas kels sparčiau nei planuota.

Taip, tai dar viena recesijos prognozė. Šį kartą neigiamą prognozę pateikia vienas iš labiausiai gerbiamų pasaulio ekonomistų, rašo portalas „Fortune“. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas, Yale universiteto profesorius Robertas Shilleris trečiadienį duodamas interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad, jo nuomone, yra „didelė tikimybė“, jog per artimiausius kelerius metus JAV ištiks recesija. Kokia tikimybė? Jis pažymėjo, kad „daug didesnė nei įprasti“ 50 proc.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad panaikins pasienyje su Baltarusija paskelbtą draudžiamąją zoną, bet ir toliau statys tvorą palei sieną, kad į šalį negalėtų patekti neteisėti migrantai. Pernai Varšuva nustatė pasienyje maždaug 400 km ilgio ir 3 km pločio ruožą, kur draudžiama lankytis be leidimo, įskaitant visus migrantus, humanitarinių organizacijų darbuotojus ir žurnalistus.

Ukrainoje tebėra paplitęs seksualinis smurtas, o sunki humanitarinė padėtis karo draskomoje šalyje virsta „prekybos žmonėmis krize“, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais. Pramila Patten pareiškė JT Saugumo Tarybai, kad šios institucijos rezoliucijos, skirtos užkirsti kelią žaginimui ir kitiems seksualiniams išpuoliams konfliktų metu, neatitinka tikrovės, kurioje atsiduria pažeidžiamiausieji – moterys ir vaikai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį apgailestavo, kad neturi galimybės gauti duomenų apie Šiaurės Korėjoje kilusį COVID-19 protrūkį, tačiau daro prielaidą, kad sveikatos krizė šalyje gilėja, nors Pchenjanas skelbia apie pasiektą „pažangą“. Šiaurės Korėja, kuri gegužės 12-ąją paskelbė apie pirmuosius šalyje patvirtintus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, praėjusią savaitę pareiškė, kad COVID-19 protrūkį pavyko suvaldyti, o valstybinė žiniasklaida praneša apie mažėjantį sergamumą.

Apokalipsė yra tai, kas pranašauja pasaulio pabaigą. Visgi originalo kalba apokálypsis reiškia apreiškimą arba atskleidimą. Politikams visame pasaulyje besikaunant dėl didėjančių maisto kainų ir nepatenkintų žmonių, imama suprasti, kad ši krizė gali būti didesnė nei manyta, gal net apokaliptinio dydžio.

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti pasaulinę recesiją, perspėjo Pasaulio banko vadovas Davidas Malpassas. Jis pabrėžė, kad ketvirtos pagal dydį pasaulio ekonomikos – Vokietijos – augimas jau gerokai sulėtėjo dėl smarkiai pabrangusių energijos išteklių, ir pridūrė, kad trąšų gamybų apimčių mažinimas gali pabloginti padėtį kitose šalyse. „Jei pažvelgtume į pasaulio BVP.

Krizei sekant krizę, pasaulio ekonomika artėja prie bedugnės krašto, rašo portalas CNN.   Davose (Šveicarija) prasidėjus pirmajam nuo 2020 m. Pasaulio ekonomikos forumui, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad ekonomika susiduria su „galbūt didžiausiu išbandymu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. „Susiduriame su potencialia nelaimių sandūra“, – pareiškime sakė TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitikime su perrinktu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovu Tedros Adhanom Ghebreyesus išreiškė susirūpinimą karo sukelta sveikatos priežiūros krize Ukrainoje.  „Lietuva yra itin susirūpinusi dabartine sveikatos priežiūros krize Ukrainoje, kurią sukėlė Rusijos veiksmai.

Ekonomistai tikina, kad dabartinė infliacija kai kuriose valstybėse yra didžiausia per 40 metų. Tad neišvengimai turėsime susidurti su recesija, ekonomikos susitraukimu. Anot jų, tik tai padės sumažinti visų lūkesčius ir infliaciją.

Būdamas 46 metų Juozas sulaukė pirmojo savo vaiko – sūnaus. Rodos, džiaugsmas ir laimė turėjo užlieti tėvišką širdį, tačiau abejonė Juozui neleidžia besąlygiškai mylėti savo vaiko.  Vyras ir jo žmona Neringa kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“, kurios metu Juozas pasakojo, kad jo abejonė, ar vaikas tikrai jo, yra pagrįsta. „Kai vaikas atsikėlęs bėgiodavo, sakydavau jam, kad ateitų pas dėdę. Ji vis pykdavo, kad sakydavau ne tėtis, o dėdė, bet aš taip sakydavau susinervinęs.

Trečią parą iš eilės Lietuvos pasieniečiai nefiksavo sieną iš Baltarusijos pusės bandančių kirsti migrantų. Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), nuo penktadienio nebūta bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą. Ketvirtadienį VSAT užkirto kelią į Lietuvą patekti trims neteisėtiems migrantams, trečiadienį ir pirmadienį – po penkis, antradienį – 13. Iš viso šiemet pasieniečiai apgręžė 1621 iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusį patekti užsienietį.

Ekonomistai įvairiais būdais prisidėjo prie to, koks yra šiuolaikinis pasaulis. Vyriausybės priima politinius sprendimus, atsižvelgdamos į ekonomistų pateiktus duomenis apie tokius dalykus, kaip BVP ir infliacija. Socialinės žiniasklaidos bendrovės naudojasi ekonomistų įžvalgomis apie žmonių elgseną, kad sukurtų funkcijas, skatinančias žmones naudotis jų platformomis.

Libane sekmadienį prasidėjo balsavimas per parlamento rinkimus, kurie yra pirmieji po šalį sukrėtusių virtinės didelių krizių. Šis balsavimas yra didelis išbandymas naujoms opozicijos grupėms, kurios siekia išstumti iš valdžios valdantįjį elitą. Stebėtojai buvo įspėję nesitikėti jokių radikalių pokyčių, nes kiekvieną valdžios svertą savo rankose tvirtai laiko tradicinės partijos ir rinkimų rezultatai yra paprastai klastojami jų naudai.

Siautėjantys islamistų kovotojai, gresiantis badas, sumaištis politikoje ir braškanti ekonomika – šios didelės krizės laukia bet kurio sekmadienį vyksiančių smarkiai vėluojančių ir įtemptų Somalio prezidento rinkimų laimėtojo. Neramios Rytų Afrikos valstybės naujasis lyderis turėjo būti išrinktas dar 2021 metų vasarį, bet šis žingsnis buvo ne kartą atidėtas, Somalio politiniams lyderiams nesutariant dėl rinkimų proceso.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o Vakarams įvadus didžiausias istorijoje sankcijas, buvęs jos premjeras Dmitrijus Medvedevas, vadinamas Vladimiro Putino marionete, viešumoje dažnai minimas dėl keistų pasisakymų. Penktadienį, gegužės 13 d. jis ėmė gąsdinti pasaulį didžiule krize. Pastarajame įraše asmeniniame „Telegram“ kanale D. Medvedevas pateikė 10 punktų sąrašą, kas blogo neva tikrai nutiks visam pasauliui, matančiam, kaip rusai žudo nekaltus ukrainiečius ir griauna jų namus.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, Konferencijoje dėl Europos ateities vienintelis Lietuvai atstovaujantis EP narys, antradienį pasisakydamas Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje dėl šios Konferencijos darbo rezultatų, teigė, kad Europos žemyną sukrėtė didžiulė geopolitinė ir saugumo krizė – Rusijos karas prieš Ukrainą. Pasak jo, tokio pobūdžio krizė rodo, kad buvome silpni savo užsienio ir saugumo politikos pajėgumuose, siekdami jos išvengti.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas trečiadienį pareiškė, kad pasaulis skirtingai traktuoja krizes, priklausimai, ar jos paveikia tamsiaodžių, ar baltųjų gyvybes, ir kaip pavyzdį pateikė karą Ukrainoje, sulaukusį daug didesnio dėmesio nei visos kitos dabartinės humanitarinės problemos. „Nežinau, ar pasaulis tikrai skiria vienodai dėmesio juodaodžių ir baltųjų gyvybėms, – per spaudos konferenciją sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas trečiadienį perspėjo, kad keršydama už sankcijas dėl invazijos į Ukrainą Rusija gali sukelti neteisėtų migrantų antplūdį rytinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dėl analogiško veiksmo Vakarai pernai apkaltino Baltarusiją, kai per šios šalies sieną į ES pradėjo plūsti tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir pavadino tai Minsko režimo hibridine ataka.

Badas turėtų būti paliktas istorijos vadovėliuose, 2007 m. teigė Cormac Ó Gráda, nes, „atsižvelgiant į visų pusių geranoriškumą, bado prevencija turėtų būti „lengva“. Deja, dabartinis Rusijos ir Ukrainos karas atskleidė, kad ne visos pusės šiuo klausimu tebėra geros valios. Jungtinės Tautos įspėja, apie bado grėsmę.

Patiriančių psichologinę krizę Lietuvos gyventojų dalis, palyginti su tuo pačiu metu 2019-aisiais, išaugo 12,5 procentinio punkto, rodo Krizių įveikimo centro (KĮC) ir KOG instituto atliktas tyrimas. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad prastėjančią psichologinę gyventojų būklę lėmė dveji COVID-19 pandemijos metai, o šiemet prisidėjo ir nerimas dėl karo Ukrainoje. Naujausias tyrimas, atliktas kovo 4–10 dienomis, Rusijai jau vykdant karą Ukrainoje, rodo, kad psichologinę krizę patiria 42,2 proc.

Praėjus maždaug dešimtmečiui po dviejų niokojančių šiuolaikinio kapitalizmo finansų krizių – 1929 m. ir 2008 m. – Europoje prasideda konfliktai, grasinantys įtraukti visą pasaulį. Kol kas karas Ukrainoje yra kitokio pobūdžio nei Antrasis pasaulinis, tačiau ideologijų susidūrimas yra vienodai svarbus.  Tiesa, svarbu suvokti, kad tiek didelės finansų krizės, tiek karai yra gilesnių visuomenės problemų simptomas.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžta 13 migrantų, šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Praėjusią parą tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams panaudoti neteko. Ketvirtadienį į Lietuvą neįleisti 58 užsieniečiai – daugiausia šiemet, trečiadienį – 20, antradienį – 31, pirmadienį – 34, sekmadienį – 37, praėjusį šeštadienį – 2. Iš viso šiemet VSAT pareigūnai į šalį kelią užkirto 873 neteisėtiems migrantams.

ES valstybės narės galės pasiūlyti nustatyto dydžio subsidijų ir pigių paskolų įmonėms, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai poveikio, trečiadienį pranešė Europos Komisija. „Turime sušvelninti ekonominį šio karo poveikį ir paremti labai nukentėjusias įmones ir sektorius.

Ukrainos gyventojai susiduria su humanitarine krize – kai kur jau ima trūkti ne tik maisto, bet ir vandens. Iš Indijos į Ukrainą atvykę studentai pasakoja, kad vienintelis likęs maistas – baltymų milteliai ir sniegas iš lauko. BBC kalbintas 24-erių metų studentas Vipin Yadav Ukrainoje studijavo mediciną. Čia jis atvyko iš Indijos. Dabar vaikinas yra įstrigęs Sumų srityje, šiaurinėje Ukrainos dalyje. Ukrainą jau 12 dienų atakuoja Rusijos režimas. Vipin jau keturias dienas neturi maisto.

Kinija trečiadienį nesureikšmino palyginimų tarp krizės dėl Ukrainos ir Pekino pretenzijų į Taivaną, savarankiškos salos lyderei pareiškus, kad informacija apie Rusijos agresiją pasitelkiama taivaniečiams bauginti. Demokratiškas Taivanas atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, nes pats nuolat patiria Kinijos invazijos grėsmę: Pekinas laiko salą savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją užimti, prireikus – jėga.

Nors esama Rusijos „diplomatinio atsivėrimo“ Ukrainos krizės klausimu ženklų, žvalgybinė informacija apie galimą invaziją „vis dar nėra padrąsinanti“, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Maskva antradienį pranešė atitraukianti nuo Ukrainos sienos dalį ten sutelktų savo pajėgų, bet B. Johnsonas įspėjo, kad Rusijos pajėgos vis dar „pasirengusios praktiškai bet kuriuo metu“ pulti. „Matome Rusijos atvirumą pokalbiams.

Prancūzija ir Vokietija ieško galimybių diplomatiniu būdu išsklaidyti įtampą dėl Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina, ir intensyvina pastangas spręsti šią krizę vadinamuoju Normandijos formatu, pirmadienį pareiškė Kijeve viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Mėginame rasti diplomatinį sprendinį iš šios sudėtingos padėties. Kartu su Prancūzija suintensyvinome pastangas Normandijos formatu.

Maskva neturėtų nuvertinti Vakarų ryžto reaguoti į bet kokį Ukrainos ir Rusijos krizės eskalavimą, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šioje mums visiems kritinėje situacijoje Rusija neturėtų nuvertinti mūsų, kaip ES partnerės ir NATO sąjungininkės, vienybės ir ryžto“, – po derybų su Baltijos šalių vadovais Berlyne sakė O. Scholzas. „Labai rimtai žiūrime į mūsų sąjungininkų susirūpinimą“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu dedamos diplomatinės pastangos atnešė „pažangos“ siekiant užkirsti kelią Rusijos įsiveržimui į Ukrainą. Jis taip pat pareiškė esąs tikras, kad karo žemyne galima išvengti. „Užduotis – užtikrinti saugumą Europoje. Tikiu, kad tai bus pasiekta“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.

Padėčiai, kurioje atsidūrė ES, yra aiškus diplomatinis sprendimas. Europos žemyne vyksta drama, tačiau joje europiečių visai nematyti. Europos Sąjunga geriausiu atveju buvo šiokia tokia žaidėja, kai kalbame apie krizę tarp Rusijos ir Ukrainos. Bet taip galėtų ir nebūti. Galų gale, praeityje ji vaidino pagrindinį vaidmenį. Kalbant apie didelę galią, europiečiai ilgą laiką žaidė JAV šešėlyje. Tačiau tai anksčiau nesutrukdė jiems užimti esminio vaidmens Ukrainos sagoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Vakarus pagilinus Rusijos ir Ukrainos krizę bei išsakė kritikos JAV vadovo Joe Bideno pozicijai šiuo klausimu, rodo penktadienį turkų žiniasklaidos paskelbti šalies lyderio komentarai. „Deja, Vakarai iki šiol neįnešė jokio indėlio, kad ši krizė būtų išspręsta. Galiu pasakyti, kad jie tik dar labiau pablogina padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, skridusiems kartu su juo iš Ukrainos.

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.   Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos teigimu, 2020 metais sektorius nukentėjo nuo COVID-19 krizės – krito kiaulienos vartojimas, Europos Sąjungos rinkoje susidarė jos perteklius, krito kiaulių supirkimo kainos, be to, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina išaugo.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos siekia diplomatijos, kad išspręstų aplink Ukrainą bręstančią krizę, tačiau perspėjo Rusiją, jog „esame pasiruošę, kad ir kas nutiktų“. „Šiandien Jungtinėse Tautose mes išdėstėme visą Rusijos grėsmės Ukrainos suverenitetui ir Ukrainos teritoriniam vientisumui, taip pat (pagrindiniams) taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos principams pobūdį“, – sakė J. Bidenas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete.

Europos Centrinis Bankas paprašė Rusijos rinkoje veikiančius euro zonos komercinius bankus pateikti ataskaitas, kaip jie yra parengę griežtų sankcijų Rusijai įvedimui, jei ši ryžtųsi karinei intervencijai į Ukrainą, rašo britų leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Anot jų, ECB paprašė iš jo prižiūrimų bankų informacijos, kaip jie reaguotų į naujas sankcijas Rusijai, įskaitant pastarosios bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Nepaisant pandemijos ir pasaulį krėtusių aktualijų – nuo klimato krizės iki infliacijos – 2021-ieji buvo sėkmingi metai investuotojams. Po nuosmukio 2020-aisiais pasaulio ekonomika pernai kopė į viršų. Dauguma pagrindinių akcijų indeksų fiksavo kilimus, o rinka sulaukė kaip niekada gausaus pirminių viešų akcijų siūlymų skaičiaus (angl.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atšaukti dėl migrantų krizės pasienyje su Baltarusija įvestą nepaprastąją padėtį. „Aš manau, esant tokiai  situacijai, kokia susiklostė dabar, tikrai prasminga būtų svarstyti nepaprastosios padėties atšaukimą, kadangi tai yra tikrai stiprus instrumentas, kurį turime naudoti susiklosčius tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms“, – antradienio rytą interviu Žinių radijui sakė prezidentas.

Kaip mes gyvensime 2022-aisiais metais kalbant apie šalies ekonomiką, kaip Lietuvai pavyks įveikti užgriuvusią infliaciją, ar gyventojų pečius gali užgriūti nauji mokesčiai, apie tai kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad kitais metais bus nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų, bet sprendimai nebus skubūs, taip pat tikisi, kad kitais metais bus priimtas ir palaimintas automobilių taršos mokestis. Pasak premjerės, kitais metais jokių mokesčių pakeitimų nebus.

Šeima pateko į krizę – kasdienai rūpesčiai, ginčai dėl tėvystes ir sunkūs sveikatos sutrikimai. Vaidas su Aiste jaučiasi pasiekę santykių dugną. Ką daryti toliau, jie nusprendė išsiaiškinti TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. 36 metų Vaidas pasakojo, kad 5 metais vyresnė jo draugė – pirmoji vyro meilė. „Ji man pirmutinė ir paskutinė. Ji mano pirmoji meilė, moterų buvo, bet nieko nemylėjau, aš ją įsimylėjau ir gyvenu“, – sakė vyras. Tačiau po ketverių metų draugystės jų santykius ištiko krizė.

Premjerė Ingrida Šimonytė vakare žadą sprendimą dėl ministrų ir dėl Vyriausybės ateities. Antradienį I. Šimonytė susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Po susitikimo su premjere prakalbo ir pats G. Landsbergis. Užsienio reikalų ministras teigė, kad jau kalbėjosi su premjere I. Šimonyte. Pasiteiravus, kokios nuotaikos, G. Landsbergis atsakė vienu žodžiu. „Nelengvos, sakyčiau. Tiksliausias žodis toks būtų“, – teigė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį į kritiką dviem ministrams reagavo piktokais svarstymais atsistatydinti visai Vyriausybei, bet antradienį jau, tikėtina, buvo sugalvojusi, ką daryti. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narių, remiantis Vyriausybės įstatymu ministrų kabinetas tikriausiai teiks siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo. Taip iš esmės visa Vyriausybė iš situacijos išeis sausa ir beveik nenukentėjusi.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos turi rasti būdų, kaip reaguoti į migrantų krizę prie išorinės Bendrijos sienos ir Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos. „Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – Paryžiuje susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu antradienį teigė Lietuvos vadovas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį įspėjo, kad naujasis koronaviruso omikron variantas visame pasaulyje kelia „labai didelę“ riziką, nors jo pavojingumas ir užkrečiamumas dar ne iki galo aiškūs. Ar ši atmaina vėl sukaustys pasaulį ir sukels dar vieną krizę, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Europos Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, turintį padėti efektyviau kovoti su manipuliavimu į Europą plūstančių nelegalių migrantų srautais siekiant politinių tikslų.

Irako kurdų televizija NRT antradienį pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta viena jos žurnalistė. „NRT reporterę Zhyan Ali baltarusių teisėsaugininkai suėmė lapkričio 23 dieną Minsko nacionaliniame oro uoste. Iš jos buvo konfiskuota jos visa žurnalistinė įranga“, – sakoma televizijos paskelbtame pranešime. Jame nurodoma, kad Zh. Ali bandė patekti į Baltarusijos ir Lenkijos pasienį, kad nušviestų migracijos krizę.

Praėjusią savaitę Aliaksandras Lukašenka pravedė du pokalbius su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Pastarosios pagrindinis tikslas buvo aiškus – sušvelninti migrantų krizę. Baltarusijos diktatoriaus tikslai migloti ir vargu ar atnešiantys jam naudos, tačiau tai galėjo būti eilinis bandymas bent kažkiek pakelti savo derybinę poziciją. Vargu ar A. Merkel tikėjosi keliais skambučiais išspręsti A. Lukašenkos „problemą“ ir, lyg burtų lazdele mostelėjus, išsiųsti migrantus namo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselio vykdomas spaudimas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migrantų krizės rodo „pirmuosius rezultatus“. Tai G. Nausėda pareiškė po ketvirtadienio pokalbio su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, informavo Lietuvos Prezidentūra.  „Europos Komisijos ir Europos Išorinių veiksmų tarnybos veiksmai suvaldant Lukašenkos režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis, yra savalaikiai.