„Matome, kad šitose valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje – BNS) kaupiasi tam tikros rizikos, į kurias mes, kaip ES ir NATO partneriai, turime rasti, kaip atsakyti“, – Paryžiuje susitikęs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu antradienį teigė Lietuvos vadovas.
Pasak jo, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos, kyla rizika šios šalies „teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.
Vis dėlto, G. Nausėdos teigimu, Kijevas turi jaustis saugus, nes Ukraina yra „labai svarbi Europai teritorija kaip saugumo garantas“.
Kalbėdamas apie migrantų krizę Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje, šalies vadovas akcentavo Minsko nepagarbą žmogaus teisėms ir būtinybę jas apginti.
„Deja, mes matome, kad Baltarusijos režimas, demonstravęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečių atžvilgiu, dabar demonstruoja lygiai tokią pačią nepagarbą migrantų žmogaus teisėms. (...) Todėl aš labai vertinu ir jūsų, ir ES pastangas, kad mes pamėgintume rasti būdus, kaip užkirsti kelią šitai krizei, kuri tampa humanitarine krize“, – kreipdamasis į E. Macroną sakė Lietuvos prezidentas.
„Pirmiausia, turime kalbėti apie išorinės ES sienos apsaugą. Jau nemažai padaryta ES lygiu, kad ši apsauga būtų sustiprinta. Mes tikrai jaučiame šią paramą. Mes turime dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir stabdyti naujus skrydžius į Baltarusiją, kurie ir didina šitą pavojų, kad žmonės kentės prie ES sienos“, – pridūrė jis.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkričio pradžioje pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta ir nepaprastoji padėtis.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
