krizė

Europos Sąjunga ir Baltarusija surėmė ietis dėl migrantų krizės, kilusios tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Minsko režimo sąjungininkės Maskvos. Pateikiame svarbiausius faktus apie šią krizę, per kurią Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje sunkiomis sąlygomis yra įstrigę tūkstančiai migrantų. Krizės pradžia Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

Lietuvos Prezidentūra trečiadienį pareiškė, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka yra migracijos krizės valdymas, o ne dialogas, ir savaime nedaro jo režimo legitimiu. Anot Prezidentūros, tokios Lietuvos pozicijos gairės trečiadienį aptartos kelių už užsienio ir saugumo politiką atsakingų institucijų atstovų susitikime, vykusiame prieš antrą A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį.

Varšuva nesutiks su jokiu migracijos krizės pasienyje su Baltarusija sprendiniu, aptartu ar priimtu jai nedalyvaujant, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Tokį pareiškimą jis padarė komentuodamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel derybas šiuo klausimu su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėdama telefonu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka pabrėžė, kad Minskas turi bendradarbiauti su Europos Komisija ir tarptautinėmis organizacijomis migrantų humanitarinio aprūpinimo ir jų grąžinimo į tėvynę klausimais, trečiadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets vietos televizijai papasakojo, kad Aliaksandras Lukašenka mainai į krizės ES pasienyje nutraukimą siekia pripažinimo ir sankcijų nutraukimo. Anot jos, būtent apie tai buvo kalbama pokalbio tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir nepripažinto Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos metu. Estų diplomatės teigimu, A. Lukašenka reikalauja dviejų dalykų: pripažinti jį prezidentu ir nutraukti sankcijas.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Pasienio punkte Kužnica-Bruzgiai kilo neramumai. Grupė migrantų antradienio ryte puolė lenkų pasieniečius, apmėtė juos akmenimis. Lenkijos pusė pasitelkė vandens patrankas ir kitas spec. priemones. Lenkija taip pat pranešė, kad išpuolio metu buvo sunkiai nukentėjo vienas pareigūnas, kuriam buvo stipriai sužalota galva. Baltarusija tuo metu apkaltino Lenkiją panaudojus prievartą prieš kitos šalies teritorijoje buvusius žmones. Nuo pat ryto pasienyje su Lenkija migrantai pradėjo konfliktus.

Jei situacija dėl migrantų krizės komplikuosis, bet kada gali būti prašoma pradėti NATO konsultacijas pagal 4-ąjį straipsnį, po susitikimo su Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.

Įvykiai prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra ne migracijos, o politinė krizė, išprovokuota baltarusių autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos kaip „valstybinio terorizmo“ aktas, siekiant destabilizuoti padėtį Europos Sąjungoje, trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti Europos Sąjungą. Tokį kaltinimą lenkų premjeras pareiškė tūkstančiams migrantų šaltu oru įstrigus prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkas, Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį aptarė dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susiklosčiusią įtemptą padėtį. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Praėjus panikai dėl masinio degalų trūkumo ir rekordus mušančių elektros kainų, Didžiąją Britaniją sudrebino nauja krizė. Dėl sutrikusio tiekimo parduotuvių lentynose neliko bulvių traškučių. Gamintojai perspėja, kad mėgstamiausio britų užkandžio krizė gali trukti ne vieną savaitę, o tuo metu Londoną sudrebino riaušės. Londono prekybos centruose bulvių traškučių lentynos atrodo štai taip.

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Eurokomisarė Ylva Johansson sako, kad Lietuva skaidriai tvarkosi su migrantų krize, tačiau neatmeta Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimų elgiantis su atvykėliais pasienyje su Baltarusija. Pasak jos, Lietuva atviriau bendradarbiauja su ES institucijomis nei kaimynė Lenkija, taip pat susidurianti su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulinę bendriją išspręsti Libijos migrantų krizę, nors Europos Sąjungos lyderiai nesutaria, kaip geriausia būtų valdyti migrantų srautus į Europą. „Išreiškiu savo artumą tūkstančiams migrantų, pabėgėlių ir kitų asmenų, kuriems reikia apsaugos Libijoje: niekada jūsų nepamirštu, girdžiu jūsų šauksmą ir meldžiuosi už jus“, – sakė Pranciškus po tradicinės sekmadieninės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius. O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Kinijoje pagreitį įgauna elektros energijos krizė, dėl kurios jau prasidėjo nesklandumai fabrikų ir gamyklų darbo procese. Skelbiama, kad elektros trūksta jau ir miestams – kelių regionų gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad jų namai nebešildomi, o gatvėse neveikia šviesoforai. Dėl elektros trūkumo skundžiasi Liaoningo (kaimyninė su Pekinu), Dzilino, Heilongdziangas provincijų gyventojai.

Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius pareiškė, kad migrantų krizės problemą reikia spręsti diplomatiniu keliu. „Problemą spręsti būtina diplomatinėmis pastangomis. Tik civilizuotos derybos gali pakeisti padėtį. Tačiau kaimyninės sostinės mūsų nenori girdėti“, – pareiškė A. Volfovičius, apsilankęs Gardino srities Varanavo rajone kaip įgaliotas prezidento atstovas.

Jungtinės Karalystės kariuomenė artimiausiomis dienomis turėtų būti pasitelkta padėti spręsti degalų tiekimo krizę, trečiadienį pranešė vyriausybė. Prieš savaitę prasidėjusi krizė išprovokavo panišką pirkimą ir smurtą degalinėse. Kritikai dėl susiklosčiusios padėties kaltina JK pasitraukimą iš Europos Sąjungos, koronaviruso pandemiją, taip pat toliaregiškumo stoką, kai po "Brexito" nebeliko kam pakeisti šalį paliekančių tūkstančių vairuotojų užsieniečių.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SSRK) artimiausiu metu nagrinės susiklosčiusią situaciją Arūno Dulkio vadovaujamoje Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), nes, socialdemokratų teigimu, svarbiausios su pandemija kovoti padedančios SAM pavaldžios įstaigos jau kuris laikas paliktos be nuolatinių vadovų. Šį klausimą į SSRK artimiausių posėdžių darbotvarkę įtraukusi Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė sako, kad susidariusi situacija SAM – neeilinė.

Europai gresia viena iš rimčiausių energetinių krizių per visą istoriją. Visas žemynas, patekęs į dujų rinkos „tobulą audrą“, su baime laukia ateinančios žiemos. Tačiau ne paskutinį neigiamą vaidmenį visame tame atlieka ir Rusija. COVID-19 pandemija tapo precedento neturinčia krize sveikatos apsaugos srityje, negatyviai atsiliepiančia visoms pasaulio šalims.

Pirmiausia Šiaurės Korėjoje, tada Mianmare, o dabar ir Afganistane. Atrodo, kad trys Kinijos kaimynystėje vykstančios krizės turi mažai ką bendro. Tačiau Pekinui jos kelia tą patį klausimą: kaip elgtis su strategiškai svarbiomis, tačiau žlungančiomis valstybėmis prie sienos, ir kaip Kinijos atsakas suformuos jos, kaip pasaulinės galios, tapatybę.

Dėl mažmeninių investuotojų prisiimtos rizikos (rizikavimo), šoktelėjo naujų mobiliosios prekybos programėlių augimas. O didelė skola, pervertintas turtas ir didėjantis noras investuoti į rizikingą turtą, pavyzdžiui, kriptovaliutas, gali sukelti didelę krizę finansų rinkose, pranešė ES vertybinių popierių reguliavimo institucija. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) savo naujausių tendencijų, rizikų ir pažeidžiamumų ataskaitoje pažymėjo savo susirūpinimus.

Keturi iš dešimties jaunuolių visame pasaulyje nesiryžta susilaukti vaikų dėl klimato krizės ir baiminasi, jog vyriausybės per mažai daro, kad užkirstų kelią klimato katastrofai, nustatė 10 šalių apklausa. Beveik šeši iš dešimties 16–25 metų amžiaus žmonių labai susirūpinę dėl klimato kaitos, rodo paskelbtas didžiausias iki šiol mokslinis tyrimas apie jaunimo jaučiamą nerimą.

Rusijoje, ypač didžiuosiuose miestuose, vis dažniau kyla neramumai, susiję su į šalį atvykusiais migrantais iš Centrinės Azijos ir Kaukazo šalių. Pastaruoju metu faktiškai kiekvieną savaitę pranešama apie muštynes, o vietos gyventojai skundžiasi išaugusiu nusikalstamumu. Apie tai, kad kuriame nors iš didžiųjų Rusijos miestų įvyko masinės muštynės, kuriose dažnai dalyvauja ir keli šimtai žmonių, pranešama bene kiekvieną savaitę.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi spręsti naujas migracijos krizes, Afganistane valdžią perėmus Talibanui. Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo po ketvirtadienį Slovėnijos sostinėje Liublianoje vykusiame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.

Dauguma jaunų europiečių po pandemijos susiduria su nedarbu. Būtent jaunimui koronaviruso krizė dar ilgai nesibaigs. Po daugiau nei metus įprasta tvarka nevykusių studijų, sutrikusio socialinio gyvenimo ir atidėtų karjeros galimybių, naujoji europiečių karta į darbo rinką žengia jausdami pandemijos padarinius.

Trečdalis gyventojų tvorą pasienyje laiko geriausiu migracijos krizės sprendimu, rodo LRT užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa. Kaip skelbia LRT,  apklausa parodė, kad fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą geriausiu neteisėtų migrantų krizės sprendimu laiko 33 proc. repondentų, dar 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad sprendžiant migrantų krizę, reikia padedant ES spausti Iraką nutraukti skrydžius į Minską. Skrydžiai buvo nutraukti rugpjūčio 7-ąją. 14 proc.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms. Premjerė teigia, kad į Lietuvą atvykstantys migrantai vargiai gali būti laikomi pabėgėliais.

NATO šalys turi siekti, kad krizė Afganistane netaptų dar viena migracijos krize, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, penktadienį vykusiame nuotoliniame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, skirtame aptarti saugumo situaciją Afganistane, G. Landsbergis pažymėjo, kad baigus 20 metų trukusią aljanso misiją „Tvirta parama“ labai svarbu išlaikyti aljanso vienybę ir solidarumą.

Nuo tada, kai Europos Sąjunga (ES) 2015 m. paskelbė apie „pabėgėlių krizę“, po kurios Viduržemio jūroje žuvo daugybė žmonių, žemėlapiai, parodantys migrantų kelius į Europą ir jos viduje, buvo skelbiami laikraščiuose ir socialiniuose tinkluose.

Tęsiantis nelegalių migrantų krizei keičiasi Vyriausybės strategija. Nenuostabu, kad dabar priimami kitokie sprendimai, nes visi yra protingi atgaline data, teigė buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška. Patarėją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Į Lietuvą nelegalai plūsta jau 3 mėnuo. Vidaus reikalų ministrė tikina, kad situacija valdoma, bet per parą turime jau 300 nelegalų.

Kylant kainoms ir infliacijai baiminamasi „pokovidinės“ finansų krizės, tačiau ekonomistai teigia, kad kol kas dar nėra ko išgyventi, nes žmonės pinigų turi.   Tokią mintį tv3.lt naujienų portalo laidoje išsakė finansų analitikas Marius Dubnikovas. Su juo kartu diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.  Kainos auga lyginant su praėjusiais mėnesiais ar metais, matome, kad ta infliacija yra.

Lietuvos ekonomika, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, puikiai atlaikė koronaviruso pandemijos iššūkius –  pajamos į biudžetą renkamos 30 proc. geriau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai koronaviruso krizės dar nebuvo, prognozės taip pat viršija lūkesčius, o dėl augančių kainų, didėjančios infliacijos, nekilnojamojo turto burbulo krizė valstybėje neprognozuojama.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sprendžiant migrantų krizę ragina atsisakyti karo retorikos, siekti daugiau Europos Sąjungos (ES) pagalbos.

Lietuvai kovojant su neteisėtos migracijos krize, trečiadienį šalį pasiekė humanitarinė siunta iš Kroatijos. „Pastarosiomis dienomis sulaukiame pagalbos iš kitų šalių. Šį kartą atvyko parama iš Kroatijos. Visi šie daiktai reikalingi tam, kad apgyvendintume migrantus kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros. Dėkoju visoms šalims, kurios solidarizuojasi su Lietuva šioje sudėtingoje situacijoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ketvirtadienį Lenkijos ambasados Vilniuje atstovai perduos Lietuvai humanitarinę pagalbą, kaimyninės šalies suteiktą kilus migrantų krizei. Kaip pranešė Lenkijos ambasada, šios šalies strateginių rezervų agentūros pagalbą, kurios vertė yra apie 162 tūkst. eurų, sudaro palapinės, lovos, antklodės ir elektros generatoriai. Netrukus Lietuvą pasieks ir papildoma Lenkijos krašto apsaugos ministerijos pagalba.

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugus neteisėtų migrantų srautams, BNS pateikia atsakymus į dešimt klausimų apie šią krizę, sienos apsaugą, migrantų teisinį statusą ir procesus, kurie vyksta jiems patekus į Lietuvą. Kodėl į Lietuvą pradėjo plūsti neteisėti migrantai? Atvejų, kai į Lietuvą atvykdavo neteisėtų migrantų, pasitaikydavo kiekvienais metais. Pavyzdžiui, pernai per sieną su Baltarusija neteisėtai atvyko 81, o 2019 metais – 46 žmonės.

Tiriant ligas matematika yra naudojama jau daugiau kaip 250 metų, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių pastaraisiais metais situacija tapo labai įdomi. Nors gali būti sunku pamatyti šviesiąją besitęsiančios koronaviruso pandemijos pusę, matematikos ir mokslo taikymas, siekiant suvaldyti pasaulinę krizę, suteikia nemažai optimizmo. Nors antraštėse dažniausiai yra skelbiama apie įvairius mokslinius proveržius, matematikai taip pat tyliai prisidėjo prie pandemijos valdymo.

Kaltinimai Baltarusijai dėl to, kad pavertė migrantus įrankiu kovoje su ES sankcijomis ir Lukašenkos politinės opozicijos atstovų palaikymu, kurį demonstruoja Europa, pirmadienį buvo aptarti Europos parlamente bei ES užsienio reikalų taryboje, rašoma „Politico“. Ekspertai tuo metu pataria išmokti A. Lukašenkos pamoką ir pasiruošti rimtesniems kitų režimų keliamiems iššūkiams.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Seimas priėmė svarstyti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektą. Jis nustato, kaip iki 2050-ųjų Europa taps klimatui neutraliu žemynu ir kokie pasikeitimai siekiant sumažinti taršą iki 2030–2040 metų numatomi žemės ūkyje, transporte, energetikoje, tvarkant atliekas, pramonėje bei gyventojų būstuose.   Už Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės  svarstymą Seime balsavo 110 parlamentarų, o susilaikė 10.  Toliau Seime ji bus svarstoma birželio 29 dieną.

Neturtingame Mansanareso regione Argentinoje žmonės maistą gamina lauke – malkomis pasikūrę nedidelę krosnį ir ant jos užsidėję didžiulį puodą. Nenutolęs nė 100 kilometrų nuo, palyginus, turtingosios šalies sostinės Buenos Airių, šis regionas stebina ir liūdina savo skurdu – kai kurie žmonės neturi dujų, elektros ar net vandens. Vaikai – basi žaidžia šalia namų, pastatytų iš tiesiog gatvėse rastų medžiagų, tokių kaip šakos, senos paklodės ar tiesiog plastikas.

Europos Sąjungai kuriant galimybes narių piliečiams po žemyną judėti laisviau, Lietuvos kurortai išlieka gana ramūs ir mano, kad šią vasarą lietuviai į užsienį dar neskubės. Ir nors šio sezono tikimasi tokio, koks buvo pernai, kurortų atstovai sako dėl pandemijos kol kas nieko tikslaus negali nei planuoti, nei numatyti. Visgi pastebima, kad šių metų vasarai lietuviai jau ir daug aktyviau rezervuoja, ir planuoja keliones į užsienį.

Išeinant iš krizės Lietuvai itin svarbu jau šiemet suteikti postūmį investicijoms, sako Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) vadovė. Elena Leontjevos teigimu, 2008-2009 metų krizė parodė, kaip svarbu iškart po pirminio smūgio skatinti investicijas, nes tai padeda greičiau išlipti iš ekonominės duobės. „Nuosmukis tęsiasi dar bent trejetą metų, kai pasibaigia tas pirmas postūmis. Pagrindinė priežastis yra investicijų stoka.

Vaizdingos Meškasalio kaimo, esančio šalia Alytaus, žemės dar prieš keletą metų priklausė bajoriškų šaknų verslininkui Rolandui Prušinskui. Tačiau po finansinės krizės vyras neteko visko – tiek žemių, tiek namų, tiek šeimos. Savo išgyvenimais verslininkas pasidalijo TV3 televizijos laidoje „Prieš srovę“. Prieš keletą metų, verslininkui Rolandui Prušinskui gimė idėja – prosenelių žemėse įrengti prabangią kaimo turizmo sodybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva yra pasirengusi tarpininkauti sprendžiant politinę krizę Sakartvele. Šalies vadovas sako, kad šiuo klausimu konsultuojasi su Lenkijos ir Latvijos prezidetnais.  Anot G. Nausėdos, padėtis Sakartvele policijai sulaikius pagrindinį šalies opozicijos lyderį Nikanorą Meliją kelia nerimą, nes kol kas šito konflikto atomazgos dar nėra.