COVID-19 pandemija tapo precedento neturinčia krize sveikatos apsaugos srityje, negatyviai atsiliepiančia visoms pasaulio šalims. O šią žiemą Europos šalys ruošiasi kitai krizei, kuriai nebuvo lygių, rašoma „Daily Express“. Šiuo atveju kalbama apie energijos resursų trūkumą, kuris, ekspertų tvirtinimu, brendo jau kelerius metus. Žemyne juntamas ryškus dujų ir anglių trūkumas, o tai gresia didelio masto elektros energijos trūkumui, jeigu vėjo ir saulės jėgainių pajėgumų neužteks.
Europa baimingai laukia šaltos žiemos ir energijos resursų didmeninių kainų augimo, energetinės krizės akivaizdoje.
Didžioji Britanija, Vokietija ir kai kurios kitos šalys skelbia apie energijos resursų trūkumą ir tikisi bent jau nuosaikiai šalto oro, kad netektų ir taip įtemptai dirbančių elektros energijos šaltinių.
Europai trūksta dujų ir anglies. Ir jeigu nebus sugalvota kaip išgauti daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip vėjas, tai galimi patys blogiausi variantai, įskaitant ir elektros energijos atjungimus ar pramonės įmonių užsidarymą.
Krizė brendo kelis metus
Energetinė krizė brendo kelerius metus, nes Europa vis labiau priklauso nuo kitų energijos šaltinių, tokių kaip vėjas ar saulė.
Pokyčiai gamtos apsaugos politikoje kai kurias šalis privertė atsisakyti anglies ar atominių elektros jėgainių. Tai sumažino rezervus generuojančią galią, kurią būtų galima panaudoti ypač sudėtingu laikmečiu.
Ypač išaugusios energijos resursų kainos, tikėtina, sukels infliacijos augimą visoje Europoje, perspėja ekonomistai.
Jungtinės Karalystės verslininkystės ministras Kwasi Kwartengas šią savaitę sušaukė nepaprastąjį susirinkimą, kuriame dalyvavo dujų sektoriaus vadovai ir kuriame buvo bandyta suvaldyti pavojingą rinkos kainų augimo problemą.
Jis pareiškė, kad jeigu vidurinės grandies tiekėjams šią žiemą kiltų problemų, tuomet būtų bandomas apsaugoti vartotojus nuo šildymo kainų kilimo kontrolės įvedimą perduodant „išorės valdytojams“.
Rusija – pagrindinė ES dujų importo šalis
Vidaus vartojimui ES reikalingi iš trečiųjų šalių importuojami energijos resursai. 2019-aisiais importo pagrindą sudarė naftos produktai, įskaitant naftą. Nafta ES sudaro du trečdalius importuojamų energijos resursų, dujos – 27 proc., dar 6 proc. – kietasis iškastinis kuras.
Rusija yra pagrindinis naftos, dujų ir kietojo iškastinio kuro tiekėjas Europos Sąjungos šalims. 2019-aisiais jai teko beveik trys ketvirtadaliai ES dujų importo – apie 41 proc. ES gamtinių dujų poreikio.
Statistiniai duomenys rodo, kad ES 2019-aisiais iš Rusijos gavo 34,3 teradžaulius energijos, tai yra 0,1 teradžaulio mažiau nei 2018-aisiais.
Antroje vietoje pagal importą ES užima „kitos šalys“ su 22,4 teradžaulio, trečioje – Norvegija su 13,2 teradžaulio. Dar importuojama iš Kataro, Alžyro, Nigerijos, JAV ir Didžiosios Britanijos bei Trinidado ir Tobago.
Priklausomybė nuo importo 2019-aisiais sudarė 61 proc. poreikio. Tai reiškia, kad daugiau nei pusę savo pajėgumų užtikrinti ES gali tik importuodama gamtines dujas.
Šis rodiklis nėra vienodas visoje Europoje. Maltoje, Liuksemburge ir Kipre šalių poreikiams patenkinti reikia net daugiau nei 90 proc. importuojamų dujų, o Estijoje – vos 5 proc. Lietuvos energetinės priklausomybės lygis 2020-aisiais siekė 75 proc. Mūsų šalis yra viena labiausiai ES priklausomų nuo energijos šaltinių importo.
ES priklausomybės nuo energijos importo pastebimai išaugo. 2000-aisiais jis sudarė vos 56 proc.
„Tobula audra“
Dujų rinkoje Europai susidarė „tobulos audros“ fenomenas, kuomet dėl kelių ar daugelio aplinkybių išprovokuojama krizė. Dujų kainą veikia ne tik priklausomybė nuo Rusijos malonės.
Tuo pat metu, po itin šaltos žiemos, Europos šalių saugyklos turi sukaupusios mažiausiai atsargų per paskutinius 10 metų. Todėl nėra kaip kompensuoti išaugusio po pandemijos poreikio.
Maža to, dėl itin nevėjingo laikotarpio Šiaurės jūroje ten taip pat buvo sugeneruota mažiau elektros energijos negu buvo tikėtasi. Dujų gavyba Šiaurės jūroje taip pat yra susitraukusi dėl vykdomų remonto darbų: po to, kai buvo sustabdyta gavyba dėl koronaviruso pandemijos, teko atnaujinti dalį įrangos.
Problemų, nors tai aktyviai neigia, pridarė ir Rusija, kuri riboja papildomą dujų tiekimą į žemyną. Dėl tos pačios šaltos žiemos šios šalies saugyklos buvo ištuštėjusios, todėl pasirinkta pildyti jas, o ne pardavinėti Europos valstybėms.
Azija taip pat tenkina savo išaugusį poreikį ir dideliais kiekiais superka suskystintas gamtines dujas, taip dar labiau didinant jų kainą rinkoje.
Ekspertai: viena iš išeičių – didinti atsinaujinančių energijos šaltinių pasirinkimą
Dujų trukumas Europoje aiškiai rodo, kad žemynui trūksta atsinaujinančių energijos šaltinių galimybių. Vėjo trūkumas Šiaurės jūroje pademonstravo, kad atsinaujinančių šaltinių žemynui reikia turėti daugiau, rašoma CNN.
„Dalis atsakymo yra išdėstyti daugiau vėjo malūnų skirtingose vietose, nes vėjas kažkur vis tiek pūs“, – cituojamas Mančesterio universiteto profesorius Matthew Patersonas.
Jungtinė Karalystė galėtų daugiau investuoti ir į hidroelektrines ar saulės jėgaines, įsitikinęs ekspertas. „Žmonės aiškina, kad Jungtinėje Karalystėje visuomet pilka, tačiau nereikia daug nusimanyti apie saulės energiją, kad žinotum, jog tai nėra svarbu. Daugiau gausi jeigu bus saulėta, tačiau net Mančesteryje galima išgauti pakankamai elektros ir tam yra galimybė“, – pasakojo M. Patersonas.
Kitas siūlymas – ne tik didinti alternatyvios atsinaujinančios energijos šaltinių, bet ir mažinti dujų ir naftos poreikį. Kaip pavyzdys pateikiami neefektyviai šilumą naudojantys namai, „su vieno stiklo langais“, kurie praleidžia šilumą ir dujiniu šildymu.
Rusu dujos yra nedemokratiskos, bet be ju Europai amen
