„Susiduriame su potencialia nelaimių sandūra“, – pareiškime sakė TVF valdančioji direktorė Kristalina Georgieva.
Ji įspėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą „sustiprino“ Covid-19 pandemijos padarinius, apsunkindama ekonomikos atsigavimą ir skatindama infliaciją, nes šoktelėjo maisto ir degalų kainos.
Didėjančios palūkanų normos didina spaudimą šalims, bendrovėms ir namų ūkiams, turintiems didelių skolų. Riziką kelia ir rinkos svyravimai bei tebesitęsiantys tiekimo grandinės suvaržymai.
O dar ir klimato kaita.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas paragino šalis priimti tinkamus investicinius sprendimus reaguojant į iškastinio kuro trūkumą, kurį sukėlė Rusijos išpuolis Ukrainoje.
„Kai kurie žmonės gali pasinaudoti Rusijos įsiveržimu į Ukrainą kaip pretekstu... naujai investicijų į iškastinį kurą bangai. Tai visam laikui užvertų duris mūsų klimato kaitos tikslams pasiekti“, – Davose vykusioje diskusijoje sakė TEA vadovas Fatih Birol.
Laukia ekonomikos krizė?
Ekonominių iššūkių mastą pabrėžė pirmadienį paskelbta nauja EBPO ataskaita, iš kurios matyti, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, bendras G7 šalių BVP sumažėjo 0,1 proc.
„Negalime išspręsti problemų, jei sutelksime dėmesį tik į vieną iš jų. Jei nė viena iš šių problemų nebus išspręsta, bijau, kad sulauksime pasaulinio nuosmukio, kuris turės milžiniškų pasekmių ne tik klimatui, klimato apsaugai, bet ir pasauliniam stabilumui“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Siekiant sumažinti ekonominę įtampą, TVF ragina Davose susirinkusius vyriausybių pareigūnus ir verslo lyderius aptarti prekybos barjerų mažinimą.
Tačiau šalims kovojant su vis didėjančiu nerimu dėl kylančių pragyvenimo išlaidų krizės savo šalyje, kai kurios iš jų eina priešinga kryptimi ir taiko prekybos maisto ir žemės ūkio produktais apribojimus, dėl ko jų trūkumas gali dar labiau padidėti, o pasaulinės kainos – pakilti.
Šio mėnesio pradžioje Indijos sprendimas uždrausti kviečių eksportą sukėlė grūdų kainų kilimą, nors ši šalis yra palyginus nedidelė eksportuotoja. Indonezija balandžio mėn. uždraudė didžiąją dalį palmių aliejaus eksporto, siekdama apsaugoti vidaus atsargas, tačiau šią savaitę draudimą panaikins.
Tikisi išvengti blogiausio
Pirmadienį, kalbėdamas vizito Tokijuje metu, JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad recesija nėra neišvengiama, ir pakartojo, kad Baltieji rūmai svarsto galimybę panaikinti kai kuriuos D. Trumpo nustatytus muitus Kinijos prekėms, kurie, pasak iždo sekretorės Janet Yellen, Amerikos vartotojams ir įmonėms daro daugiau žalos nei naudos.
„Didžiausia galimybė, kurią turi administracija, yra panaikinti D. Trumpo muitus Kinijai. Šis žingsnis nebūtų milžiniškas, bet jis būtų didesnis nei bet kuri kita turima galimybė“, – sakė Jaisonas Furmanas, anksčiau dirbęs prezidento Barako Obamos vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais.
Jis „CNN Business“ sakė, kad Jungtinių Valstijų „būklė yra mažiausiai bloga iš visų pasaulio ekonomikų“. Vartotojai nerimauja dėl infliacijos, tačiau jie vis dar turi didelį santaupų fondą, išlaidos išlieka didelės.
„Aš labiau nerimauju dėl recesijos rizikos maždaug po metų ar daugiau. Manau, kad federacinis rezervas turėtų stengtis dėl švelnaus „nusileidimo“. Nežinau, ar jiems tai pavyks“, – sakė jis.
Tuo tarpu Kinijos ekonomika šį ketvirtį gali susitraukti, nes Šanchajuje, Bejiinge ir dešimtyse kitų miestų dėl Covid-19 uždarytos parduotuvės gali turėti įtakos ir nekilnojamojo turto krizės padariniams. Penktadienį šalies centrinis bankas rekordiškai sumažino pagrindinę palūkanų normą po to, kai žlugo nekilnojamo turto rinka.
Šanchajaus finansų instituto profesorius Zhu Ning sakė manąs, kad valdžios institucijos vis dar turi pakankamai priemonių įveikti daugybę iššūkių, su kuriais susiduria antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
„Kinija vis dar turi daug galimybių, jei tik turi tam noro – sumažinti palūkanų normą, suteikti ekonomikai piniginių paskatų“, – sakė jis.
