kraujotaka

Plautinė hipertenzija (PH) – būklė, kai plaučių arterijose padidėja kraujo spaudimas, todėl dešinysis širdies skilvelis turi susitraukti naudodamas kur kas didesnę jėgą, kad nugalėtų pasipriešinimą ir užtikrintų stabilią kraujotaką. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Eglė Grigonienė pažymi, kad jei tokia būklė užtrunka ilgesnį laikotarpį, pradeda vystytis dešiniojo skilvelio ir visos širdies nepakankamumas.

Nors kompresinės kojinės ar pėdkelnės dažniausiai siejamos tik su vyresnio amžiaus žmonėmis, iš tiesų jų naudą gali pajusti beveik visi – tiek sportininkai, tiek sėdimą darbą dirbantys asmenys. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė atskleidžia, kaip kompresinės priemonės veikia kūną ir kaip išnaudoti jų teikiamas naudas.

Erekcijos sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vyrų sveikatos problemų, kurią patiria milijonai vyrų visame pasaulyje. Ši problema gali paveikti ne tik lytinį gyvenimą, bet ir bendrą vyro savijautą, pasitikėjimą savimi bei santykius su partneriu. Nors jie gali būti laikini ir pasireikšti tik kartais, ilgalaikiai ar dažnai pasikartojantys sutrikimai reikalauja atidaus dėmesio ir gali būti rimtesnės sveikatos būklės ženklas.

Kūno priežiūra yra vienas iš būdų parodyti meilę sau ir rūpintis savo sveikata bei išvaizda. Vienas iš dažniausiai aptariamų klausimų, susijusių su grožiu ir sveikata, yra celiulito mažinimas. Celiulitas, dažnai vadinamas „apelsino žievelė“, gali būti iššūkis daugeliui moterų, tačiau yra būdų, kaip su juo kovoti.

Kas ketvirta moteris pasaulyje ir kas aštuntas vyras turi veninės kraujotakos nepakankamumą. Venų varikozė sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir fizinių nepatogumų. Apie venų varikozę TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo profesorius Alvydas Unikauskas. Jis taip pat patarė, į kokius simptomus nevalia numoti ranka.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ apsilankė viešnia. 45 metų Vilma skundėsi, kad venų varikozės simptomus pastebėjo būdama vos 25-erių.

Nors pavasaris jau įsibėgėja, naktys vis dar gali būti šaltos, todėl daugelis žmonių, norėdami nesušalti, miegoti eina su šiltesniais miego drabužiais ar didesniu jų kiekiu. Tačiau ekspertė įspėja šiukštu neiti miegoti su šiais drabužiais, kitaip gali grėsti liūdnos pasekmės. Pasak „Get Laid Beds“, per pastaruosius tris mėnesius termino „miegojimas su kojinėmis“ paieška išaugo 86 proc., o tai rodo, kad vis daugiau žmonių bando išsiaiškinti, ar tai gerai, ar blogai.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad magnetinės audros gali paveikti žmonių sveikatą ir būseną. Daugelis skundžiasi tapę jautresniais, greičiau susierzina dėl menkniekių. Ar magnetinės audros iš tiesų veikia žmonių sveikatą? Apie tai „Sveikatos DNR“ kalbamės su šeimos gydytoju Irmantu Aleksa. Poveikis juntamas Pasak mediko, magnetinės audros – tai saulės magnetinio lauko aktyvumo padidėjimas.

140 tūkstančių Lietuvos gyventojų serga cukriniu diabetu ir šis skaičius, pasak medikų, didėja ir didės. Pasak gydytojų, jei situacija nesikeis – 2030-aisias cukralige sirgs maždaug kas dešimtas tautietis. Žmonės šią ligą, anot ekspertų, nuvertina – per vėlai kreipiasi į medikus, o to pasekmės itin skaudžios – sergant cukralige, sutrinka kraujotaka ir tada belieka tik kojų ar jų pirštų amputacija.

Nors koronavirusas pirma užpuola plaučius, jis gali patekti ir į širdį, inkstus, kepenis, smegenis ir net žarnyną. Kai kurie tyrimai parodė, kad Covid-19 yra labiau kraujotakos, o ne kvėpavimo takų liga. Tai reiškia, kad ji gali keliauti kraujagyslėmis. Tai gali paaiškinti tokias viruso komplikacijas kaip širdies pažeidimus bei insultą. Mokslininkai turi kelias teorijas, kodėl kai kurių koronavirusu sergančių pacientų būklė taip sparčiai suprastėja.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Lietuvoje pernai mirė 43 tūkst. 547 žmonės, tai – beveik 5266 žmonėmis daugiau nei 2019 metais, prie didesnio mirčių skaičiaus prisidėjo ir COVID-19 pandemija, trečiadienį pranešė Higienos institutas.

Po labai menkos mopedo avarijos vyras patyrė devynių dienų erekciją. Tyrime, paskelbtame žurnale „Case Reports in Urology“, gydytojai aprašė atvejį, kai 35 metų britas nukrito nuo mopedo ir susitrenkė savo tarpvietę (kūno dalį tarp lytinių organų ir išangės). Be išryškėjusių mėlynių, jokių reikšmingų sužalojimų jis nepatyrė. Tačiau jam prasidėjo erekcija, kuri truko tikrai ilgiau nei įprasta.

Nuo seno sklando mitas, kad išsiplėtusios venos tėra tik organizmo senėjimo pasekmė ir nieko čia tokio. Vis dėlto ši nuostata tikrai neteisinga pirmiausiai dėl to, kad lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas išsivysto ne tik senyviems, bet ir gana jauniems žmonėms, o kartais net ir paaugliams ar trisdešimtmečio nesulaukusiems asmenims. Kitas svarbus aspektas – venų varikozė nėra tik estetinė problema, kaip daug kas klaidingai mano.

Dažnai ignoruojamas kojų sunkumas ir skausmas gali pranašauti rimtą ligą, o kartais baigtis net ir mirtimi. To priežastimi gali būti lėtinis venų nepakankamumas (LVN). LVN išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia priežastis yra venų varikozė – paviršinių venų išsiplėtimas. Išsiplėtus paviršinėms venoms, sutrinka kraujagyslių vožtuvų funkcija, kraujas nebegali normaliai grįžti į širdį – jis telkiasi kojose, kojos ima tinti. Vėliau gali atsirasti odos pakitimai, opos.

Nuo lėtinio venų nepakankamumo kenčia 64 proc. žmonių. Ši liga gali išsivystyti dėl daugybės įvairių priežasčių, tačiau medicinos mokslų daktarė, gydytoja angiochirurgė Birutė Vaišnytė teigia, jog dažniausiai lėtinis veninis nepakankamumas išsivysto dėl venų varikozės. Apie lėtinio venų nepakankamumo simptomus, šios ligos komplikacijas, kurios gali baigtis net mirtimi, išsamiau bus kalbama rugsėjo 6-ąją 9 valandą ryte TV3 eteryje startuosiančioje naujoje laidoje „Sveikata.

Kojų venų varikozė – ne vien estetinė problema, kai savo kadaise buvusias dailias kojas norisi paslėpti kuo giliau po ilgom kelnėmis ar sijonu... Tai gana rimtas sveikatos sutrikimas, kuris sukelia kojų sunkumą, skausmą, tinimą, diskomfortą; be to, apriboja normalią žmogaus judėjimo funkciją. Po ilgos darbo dienos tinstančios ir skaudančios kojos veda tik link lovos, o ką jau kalbėti apie pasivaikščiojimą miške, treniruotę baseine ar pasivažinėjimą dviračiu.

Nekontroliuojama venų varikozė linkusi parodyti savo nagus. „Trumpų sijonų ir suknelių jau vis tiek nenešiosiu“ – taip save raminti linkusi ne viena venų varikozės paliesta moteris. „Vyrams išvaizda nesvarbi, svarbiausia – protas“ – o taip į išsiplėtusias venas reaguoti gali jau pažengusia liga sergantis vyriškis. Ar toks požiūris teisingas?  Tikrai ne.

Venų varikozė – viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiškų, visuomenei geriau žinoma kaip venų išsiplėtimas. Daugumai išsiplėtusios, sustorėjusios, spalvą pakeitusios ir gumbeliais nusėtos venos asocijuojasi tik su estetinėmis problemomis, tačiau ši liga tikrai neapsiriboja vien išvaizdos pokyčiais.

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad mums trūksta tam tikrų medžiagų, griebiamės maisto papildų ar vitaminų. Tačiau jų pirmiausia vertėtų paieškoti vaisiuose ir daržovėse.

Venų varikozė – visame pasaulyje paplitusi liga. Lietuva – ne išimtis. Vis dėlto mūsų šalis dar tik vejasi vakarietiškas valstybes, kur išsiplėtusios venos gydomos dažniau, jaunesniame amžiuje, todėl žymiai rečiau sulaukiama ir sveikatai pavojingų komplikacijų. Teigiama, kad venų varikoze serga mažiausiai kas penktas vyras ir maždaug kas trečia moteris.

Anksčiau kojų sveikatai nebuvo teikiama tiek reikšmės ir dažnas žmogus nugyvendavo visą gyvenimą, nesiimdamas jokių priemonių dėl išsiplėtusiomis venomis, gumbais ir žaizdomis nusėtų kojų. Dažnai tai buvo laikoma normalia senėjimo dalimi ir retas ryždavosi gultis operacijai, bijodamas jų metu patiriamų komplikacijų... Žinoma, jos seniau būdavo tikrai dažnesnės. Šiuolaikinis požiūris sparčiai kinta, mat venų varikozė nėra tik su išvaizda susijusi problema.

Venų varikozė, išsiplėtusios ar varikozinės venos, lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas – nesvarbu, kaip pavadintume šią ligą, tačiau apie ją bent truputėlį žino dauguma asmenų.  Teigiama, kad venų varikoze pasaulyje serga maždaug kas penktas vyras (apie 20 proc.), ir maždaug kas trečia moteris (apie 35-40 proc.), su amžiumi ligos dažnis auga.

Naujas tyrimas parodė, kad pora saujų riešutų per dieną padeda vyrams pasiekti geresnių rezultatų lovoje. Populiarus užkandžiams skirtas maistas sustiprina geismą ir pagerina vyrų orgazmų kokybę, sako mokslininkai. Šis atradimas gali padėti kovoje su užterštumo, rūkymo ir greito maisto sąlygotu bei nerimą keliančiu spermos kokybės prastėjimu Vakarų pasaulyje. Šio tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad sveika mityba padidina tikimybę susilaukti vaikų.

Pirmą kartą tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, dvyniams, kuriems diagnozuotas transfuzijos sindromas (kai susiformuoja nenormalios kraujagyslės, jungiančios dvynių kraujotaką), Santaros klinikų medikai atliko placentos kraujagyslių uždarymo operaciją, rašoma pranešime spaudai. „Dvynių transfuzijos sindromas atsiranda dėl nenormalios vaisių kraujotakos persiskirstymo per vienos bendros placentos kraujagysles. Dvynys donoras netenka kraujo.

Mūsų seneliams raudoni skruostai asocijavosi su grožiu ir puikia sveikata, o mūsų laikais raudoniu plieskiantis veidas neretai sugadina nuotaiką. Kodėl? Kraujotakos sutrikimas „Dažna veido raudonio priežastis yra kuperozė. Tai odos dangalų kraujotakos sutrikimas, kai kaktos, nosies, skruostų kraujagyslės praranda elastingumą, išsiplečia ir pradeda formuotis poodinių kraujagyslių tinklelis. Kartais kuperoze vadinama rožinė, nors kuperozė yra tik viena iš rožinės stadijų – kapiliarų išsiplėtimas.

 Įvairiomis progomis žmonės vieni kitiems linki sveikatos, ilgų gyvenimo metų, laimės, džiaugsmo, pinigų. Bet gydytojas neurologas, mokslų daktaras Jokūbas Fišas primena, kad prasmingiausia linkėti geros kraujotakos – be jos nebus nei sveikatos, nei laimės, nes svarbiausi audiniai, kurie atsakingi už protinę veiklą, intelektą, orientaciją, atmintį, motoriką, net už žmogaus egzistavimą, yra susiję su kraujotaka.

Periodinis badavimas ir lengva mankšta pagerina sveikatą ir mažina širdies bei kraujotakos susirgimų, o taip pat ir diabeto, galimybę. Šią išvadą pateikė JAV nacionalinio sveikatos apsaugos instituto mokslininkai, atlikę bandymus su pelėmis, praneša „EurekAlert!“. Tyrimo, kuris truko keturis mėnesius, metu, specialistai naudojo peles, paskirstytas į keturias grupes.

Vien sostinėje yra apie 4000 žmonių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Itin atidžios priežiūros reikia tokių, nuolat lovoje gulinčių ligonių, odos priežiūrai. Tik taip jie išvengs skaudžių ir nemalonių komplikacijų – pragulų.

Net ir viena cigaretė per dieną sukelia mirtiną pavojų žmogui. Apie tai, atlikus įvairių tyrimų analizę, paskelbė leidinys „The BMJ“. Specialistai nustatė, kad net ir nedidelis surūkytų cigarečių kiekis gali iššaukti koronarinį nepakankamumą ir didina insulto riziką. Jie taip pat perspėja, kad surūkytų cigarečių „saugaus“ skaičiaus nėra – vos viena cigaretė per dieną gali nulemti širdies ir kraujagyslių susirgimus.

Daugelis pripažįsta cinamono naudą. Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia, kad jis pagreitina medžiagų apykaitą net iki dvidešimties kartų, o jo suvartoti per dieną užtenka visai nedidelį kiekį. Kaunietė Rita visą savo gyvenimą kentė antsvorio problemas, o šios itin padidėjo, susilaukus pirmojo sūnaus. Ilgą laiką moteris internete pastebėdavo straipsnius, kuriuose buvo minima cinamono nauda, norint atsikratyti per didelio antsvorio.

Visada aktyvią ir energingą politikę Kazimierą Prunskienę ištikęs insultas priminė, kad šis pavojus gali grėsti bet kam. Lietuvoje insultas kasmet pakerta apie 16 tūkstančių žmonių. Kadangi liga pavojinga gyvybei ir ištikus insultui nepaprastai svarbi tampa kiekviena minutė, reikia žinoti, kaip jį atpažinti ir sumažinti galimą riziką. Kas yra insultas? Insultas (lot. insulto – šokinėju) – ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas (kraujo išsiliejimas smegenis ir kt.), sukeliantis smegenų audinio žūtį.

Dėl šąlančių kojų bent retkarčiais pasiskundžia daugelis – ir nepadeda nei šiltos kojinės, nei antklodės... Kokios šio reiškinio priežastys ir ką reikėtų daryti? Įdomu tai, kad kojos dažniau šąla dailiosios lyties atstovėms. Taip yra dėl to, kad į temperatūrų svyravimus jos reaguoja jautriau, ir kalti dėl to hormonų svyravimai (iš dalies taip nutinka dėl estrogenų lygio padidėjimo). Tačiau priežasčių gali būti ir daugiau. Priežastys Vegetacinė kraujagyslių distonija.

 Lietuvoje daugiau kaip pusė 55-erių ir vyresnių vyrų serga kraujotakos sistemos ligomis, pirmuosius jų simptomus pastebi trisdešimtmečiai, o infarktą patyrę keturiasdešimtmečiai nebėra retenybė ligoninių reanimacijos skyriuose. Daugelis šių žmonių būtų išvengę mirtinai pavojingų ligų, jeigu būtų atkreipę dėmesį į pirmuosius ligos simptomus ir prašę specialistų pagalbos, – teigia žinomi gydytojai, Tėvo dienos išvakarėse raginę vyrus susirūpinti savo sveikata.

Nors kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų, o mirtingumas dukart viršija ES šalių senbuvių vidurkį, sistemingai prevencijai ir gydymui šalies gyventojai skiria nepakanką dėmesį, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, paskutinį rugsėjo sekmadienį pažymima pasaulinė širdies diena gali būti gera proga susimąstyti apie pagrindinio žmogaus organo sveikatą bei imtis priemonių, kol ji dar nesušlubavo.

2012 m. nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė 23 tūkst. žmonių ir tai buvo 56,6 proc. visų mirusiųjų. Per pastaruosius vienuolika metų padėtis beveik nepagerėjo. Nuo širdies kraujagyslių ligų lietuvių miršta net 9 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, prancūzų! Vien nuo insulto 2012 m. šalies ligoninėse buvo gydyti per 20 tūkstančių ligonių, 3 tūkstančių gyvybių medikams nepavyko išgelbėti. Tai vienas blogiausių rezultatų Europoje.

„Galūnių šalimas gali būti paveldėtas. Dažniau dėl to kenčia jaunos moterys, kurių žemas kraujo spaudimas. Joms reikėtų stengtis pagerinti kraujagyslių tonusą. Tam puikiai tinka ženšenio ar eleuterokoko šaknų preparatai“, – pasakojo Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Berškienė. Jeigu kūno galūnių šalimas paveldėtas, užtenka vartoti minėtus preparatus, tačiau jeigu ši problema užklumpa netikėtai, būtina ieškoti tikrosios jos priežasties.

Žmogaus oda įvairi, jos būklė, taip pat ir spalva, priklauso nuo daugelio veiksnių. Savo pėdsakus palieka profesija, įpročiai, miego trūkumas, stresai, fizinis aktyvumas, aplinka ir net paveldimumas. Deja, labai dažna odos spalvos pasikeitimo priežastis yra ūmūs ir chroniški susirgimai. Virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemų nesklandumai neišvengiamai atsiliepia mūsų išorėje.

Tamsūs ratilai po akimis – rimtas grožio priešas, kurį sunku paslėpti net po storiausiu makiažo sluoksniu. Paskubėkite ieškoti būdų šios problemos pašalinimui ir džiaukitės skaidriu ir giliu žvilgsniu!  Kad galėtumėte nedelsiant imtis priemonių, visų pirma siūlome išsiaiškinti kokios akis varginančių patamsėjimų priežastys. Paakių oda labai švelni ir plona, ji slepia stambias kraujagysles, pridengtas plonu poodinių riebalų ląstelių sluoksniu, kuris labai lengvai kaupia skystį.

Atpalaiduojamasis masažas daugeliui mūsų yra rožinės svajonės apie tobulą poilsį viršūnė. Svarbu tik neprašauti renkantis specialistą. Juk masažo galia didžiulė: gali išgydyti nevaisingumą, o gali sugadinti širdį. Masažo specialistai tvirtina, jog visų ligų šaknys glūdi stubure. Todėl taisyklingas masažas gali padaryti stebuklus – išgydyti ir astmą, ir opą, ir migreną.

Šiame pasaulyje mus supa aibė visokiausių kvapų. Mūsų nosiai malonūs kvapai vadinami aromatais, o nemalonūs — smarve. Labai gerą uoslę turi šunys, nes jų nosyse yra apie 220 milijonų receptorių, skiriančių kvapų dalelytes. Žmogus prasčiau uodžia kvapus, nes nosyje turi tik 5— 10 milijonų tokių receptorių. Daugelį kvapų įsimename visam gyvenimui. Obuolių pyrago kvapas net senolį gali sugrąžinti į vaikystę, iššaukti primirštus įvykius bei žmones.

Skausmas, kai galva tiesiog skyla pusiau, pažįstamas ne vienam. Kartais ji įsiskausta taip, kad, rodos, pagelbėti gali tik giljotina... Galvos skausmas - rimtas simptomas, todėl nereikėtų į jį numoti ranka. Vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai. Tačiau jei gydytojai nenustatys jokių neurologinių patologijų, suskaudus galvai nepulkite iš karto gerti nuskausminamųjų. Pabandykite skausmą įveikti patys.

Kiekviename mūsų gyvena vampyras, skirtas mums nuo pat gimimo akimirkos. Netikite? Turbūt dėl to, kad ne visiems jis apie savo egzistavimą teikiasi pranešti. Užtat kitus išsiurbia taip, kad jie tampa panašūs į zombius. Kas toji pabaisa, atimanti nuotaiką, norą dirbti, o kartais – net ir gyventi? Sveikoji ir nesveikoji Tas „vampyras“ yra mūsų širdies kraujagyslių sistema ir jos energinis rodiklis – arterinio kraujospūdžio lygis.

Ar kada matėte žmogų, kertantį trigubą mėsainį, didelį pakelį prancūziškų skrudintų bulvyčių ir siurbčiojantį nemažą stiklinę saldaus limonado? Ar kada pamąstėte, kad įmanoma „girdėti jų arterijas užsikemšant“? Arterijas užkemša cholesterolis. Šis riebalas (lipidas) dažnai vadinamas sveikatos baubu, nes padidėjęs jo kiekis skatina pavojingų ligų vystymąsi. Užkirsti tam kelią nėra sunku  – svarbu tinkamai subalansuoti mitybą. Pateikiame penkis maisto produktus – cholesterolio priešus.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.