Žinoma, jos seniau būdavo tikrai dažnesnės. Šiuolaikinis požiūris sparčiai kinta, mat venų varikozė nėra tik su išvaizda susijusi problema. Ši liga siejama su rimtais venų kraujotakos pokyčiais, lemiančiais ne tik matomus pasikeitimus, bet ir pokyčius, kurių mes plika akimi pamatyti negalime. Nesustabdomai vystantis lėtiniam veninės kraujotakos nepakankamumui, sutrinka normalus veninio kraujo grįžimas į širdį, atsiranda kraujo sąstovis, pakinta audinių mityba, formuojasi žaizdos ir trombai, kurie gali sukelti netgi mirtį. Tad, sutikime, šios ligos ignoruoti negalima, o šių dienų medicina pažengusi kur kas labiau.
Mokslas nuolat tobulėja ir siūlo vis modernesnius venų varikozės gydymo kelius
Šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną veiksmingą gydymo metodą. Atsiranda vis naujų galimybių, kurių taikymas vis mažiau traumuoja pacientą ir suteikia vis geresnių estetinių ir pačios kraujotakos pagerinimo rezultatų. Apskritai, pirminis veninės kraujotakos sutrikimų gydymo tikslas nėra tik geros išvaizdos sugrąžinimas. Svarbiausia kuo sėkmingiau atstatyti pažeistą kraujotaką, tuomet tikėtina, kad ir kojų išvaizda reikšmingai pagerės – kraujas nebeužsistovės pakitusiose kraujagyslėse, o tekės sveikomis venomis ir sėkmingiau grįš į širdį.
Pradinėse ligos stadijose dažnai pakanka tik minimalių invazinių procedūrų ar netgi tik konservatyvių gydymo metodų, tačiau reikėtų pabrėžti, kad liga nuolat vystosi ir vieno vizito ar gydymo procedūros, ko gero, nepakaks. Venų varikozę „prižiūrėti“ paprastai tenka visą gyvenimą, tačiau tai darant atsakingai, tikrai galima gyventi kokybišką gyvenimą, džiaugiantis sveikomis, lengvomis ir gražiomis kojomis, kurių nereikia ištisus metus slėpti po drabužiais. Moteris pas gydytojus dažniau „atveja“ baimės dėl savo ankstesnį grožį praradusių kojų, o vyrai neretai palaukia vėlyvesnių ligos stadijų, kai gydymas tampa kur kas sudėtingesnis. Geriausia nelaukti ir veiksmų imtis kaip galima anksčiau – pavojingoms komplikacijoms ir sudėtingam gydymui tokiu būdu tiesiog užbėgama už akių.
Konservatyvūs ir chirurginiai gydymo metodai bei jų teikiamos galimybės
Pagrindinius venų varikozės gydymo būdus galima suskirstyti į dvi didelis grupes. Konservatyviems arba neinvaziniams metodams priskiriamas gelių ir tepalų su specialiomis vaistinėmis medžiagomis naudojimas. Puikus pavyzdys yra Lioton 1000 gelis. Didelė heparino koncentracija padeda lengvinti nemalonius ir varginančius, su sutrikusia kraujotaka susijusius simptomus. Reguliariai naudojant gelį, kojos tampa lengvesnės ir pacientas jaučiasi komfortiškiau. Dėl šio ir bet kokio kito vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Kitas gydytojų rekomenduojamas venų varikozės profilaktikos ir jos progresavimo lėtinimo būdas yra elastinio trikotažo dėvėjimas. Tai kompresinės kojinės arba pėdkelnės, kurios turėtų būti pritaikytos kiekvienu individualiu atveju. Svarbu parinkti tinkamą kompresiją, kojinių modelį, sudėtį. Pasirinkimas toks gausus, kad galima rasti netgi raudonos ar violetinės spalvos pėdkelnių, kurios, suteikdamos laipsnišką kompresiją nuo kojų apačios link viršaus (ši kompresija po truputį mažėja), padeda kraujui lengviau grįžti į širdį, mažinti kojų tinimą ir kraujo užsistovėjimą. Reguliariai dėvimos kompresinės pėdkelnės duoda puikių rezultatų, tačiau jos besivystančios ligos išgydyti negali. Kai kuriems pacientams rekomenduojami ir geriamieji venotonikai. Jų poveikis pasireiškia tik po ilgalaikio vartojimo ir nėra visada toks, kokio tikimasi.
Ligos gydymui dažnu atveju turi būti taikomi invaziniai arba chirurginiai gydymo metodai. Vieni populiariausių yra skleroterapija (venų užakinimas specialių vaistų skysčiais arba putomis) arba gydymas lazeriu. Šie metodai gali būti kombinuojami su būtina atvirąja venų operacija, kuomet pažeistos venos šalinamos skalpelio pagalba. Kuo toliau, tuo dažniau taikomas pažangesnis gydymas lazeriu – jis tinkamas daugeliu ligos atvejų, leidžia pacientui greičiau atsigauti ir vėl be apribojimų džiaugtis gyvenimu. Kai kurie specialistai Lietuvoje taiko bioklijų metodą, kai vena „suklijuojama“ iš vidaus ir tokiu būdu kraujas ja nebeteka. Dėl tinkamiausio gydymo metodo sprendžia tik kraujagyslių chirurgas, prieš tai išsamiai apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs visas rizikas bei galimybes.
