Be išryškėjusių mėlynių, jokių reikšmingų sužalojimų jis nepatyrė.
Tačiau jam prasidėjo erekcija, kuri truko tikrai ilgiau nei įprasta. Vyras tikriausiai gėdijosi, nes leido erekcijai išlikti dar kelias dienas, kol galiausiai kreipėsi į gydytoją.
„Tyrimo metu buvo nustatyta IV laipsnio erekcija su standžiu pagrindu ir ašimi“, – pranešime rašė gydytojai.
4 laipsnio erekcijos kietumo balas (taip, tai tikras dalykas) yra stipriausia erekcija skalėje, kai varpa yra „visiškai kieta ir visiškai standi“.
Vyras nepatyrė skausmo, tačiau pranešė apie „lengvą diskomfortą vaikščiojant“, ką įmanoma įsivaizduoti ir suprasti.
Priežastis – arterijos pažeidimas
Gydytojai, atlikę šios srities kraujo dujų analizę, nustatė, kad tai atitinka didelio srauto priapizmą – užsitęsusią erekciją, kurią sukelia nereguliuojamas arterinis kraujo įtekėjimas į varpą. Iš dviejų priapizmo rūšių – didelio ir mažo srauto – tai mažiau pavojingas tipas.
Mažo srauto priapizmą sukelia užsikimšimas, neleidžiantis deguonies turinčio arterinio kraujo srautui pasiekti varpos erekcijos audinį. Šis tipas dažniausiai yra skausmingas ir reikalauja skubaus gydymo, nes jei pakankamai deguonies nepasiekia varpos audinio, jis gali apmirti ir palikti žalą visam laikui.
Didelio srauto priapizmas, kurį patyrė šis vyras, yra daug retesnis ir dažniausiai nestiprios traumos rezultatas. Gydytojai atliko ultragarsą ir kompiuterinės tomografijos angiogramą, kad atrastų priežastį, ir nustatė kaverninės arterijos pažeidimą, dėl kurio „nereguliuojamas kraujo kaupimasis sinusoidinėje ertmėje propaguoja neišeminę erekciją dėl besitęsiančio oksigenuoto (deguonies turinčio) kraujo aprūpinimo“.
Trumpiau ir aiškiau – dėl traumos, kurią jis patyrė nukritęs nuo mopedo, jo varpa prisipildė per daug deguonies turinčiu krauju.
Prireikė metų stebėjimo
Gydytojai paaiškino, kad didelio srauto priapizmas yra gydomas konservatyviai, šaldant ledo paketais, naudojant mechaninę dekompresiją paveiktose kraujagyslėse ar tiesiog stebint pacientą, kol to nebereikia. Tačiau šiuo atveju gydytojai nusprendė „įsitraukti į gijimo procesą, kad ilgainiui būtų išvengta galimos erekcijos disfunkcijos rizikos“.
Siekdami išvengti galimo erekcijos sutrikimo, gydytojai pasirinko dirbtinai apriboti kraujo tekėjimą į varpą, kateteriu įterpdami į gelį panašias putas ir mikrospiralę. Vyras buvo išsiųstas namo pasveikti. Po metų jis vėl sveikas kaip ridikas.
„Pacientas pranešė, kad erekcijos funkcija per dvylika mėnesių pamažu pagerėjo, – teigė gydytojai. – Ilgalaikis stebėjimas parodė, kad praėjus dvylikai mėnesių po traumos atsistato normali erekcijos funkcija.“