Šalia Radviliškio poliklinikos kalbinti vietos gyventojai pasakoja, kad šiuo metu konsultacijai pas gydytoją galima užsiregistruoti daug paprasčiau nei praėjusių metų pabaigoje koronaviruso pandemijos įkarštyje. Eiles sutrumpina ir tai, kad dalis žmonių dėl koronaviruso grėsmės vengia sveikatos priežiūros įstaigų:
„Matyt, viskas susistygavo. Aišku, žmonės, matyt, bijo ir mažai kas eina.“
„Ne, tikrai nebijau.“
„Bijau eiti, skambinau šeimos daktarui, neprisiskambinau, einu dabar kalbėti.“
„Gal kai kurie žmonės atidėlioja. Pavyzdžiui, aš neatidėlioju. Man petį skaudėjo, aš atėjau.“
„Kenčia, kenčia, ateina, kai jau nebegali kentėti. Pasirodo, kad susirgę ar persirgę.“
Panašios tendencijos matosi visoje Lietuvoje. Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad gruodį buvo fiksuota 155 tūkst. apsilankymų pas šeimos gydytoją, daugiau nei pusė konsultacijų – nuotolinės.
„Pacientai bijodami užsikrėsti vengia kontakto, ir kontakto su sveikatos priežiūros įstaigomis, nes jau tokia yra susiformavusi nuomonė, kad čia yra didelės rizikos vietos, kur gali žmonės užsikrėsti labai sunkia liga“, – sako Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Praėjusių metų spalį gydytojai specialistai suteikė 638 tūkst. konsultacijų, lapkritį šis skaičius nukrito iki 516 tūkstančių, o gruodį iki 430 tūkstančių.
„Konsultacijų skaičius krito, pacientų besikreipiančių į stacionarą taip pat sumažėjo. Tie, kurie atvažiuoja į skubios pagalbos skyrius, jie yra sunkios sveikatos būklės. Mes netapome sveikesni, mes tiesiog vengiame kreiptis į gydymo įstaigas turėdami tam tikrą baimę, kad gali užsikrėsti koronavirusu“, – pasakoja T. Golubajeva.
Sveikatos apsaugos ministerija priduria, kad vizitai pas gydytojus tapo daug saugesni. 60 procentų sveikatos sistemos darbuotojų pasiskiepiję, 15 procentų jau persirgę koronavirusu ir turi imunitetą.
„Turime kritinę masę medikų, bendruomenė jau yra paskiepyta, dirba su tikrai reikalingomis asmens apsaugos priemonėmis, laikosi visų epidemiologinių reikalavimų“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Apie 60 procentų sveikatos sistemos darbuotojų yra pasiskiepiję ir apie 15 procentų yra persirgę ir įgiję tam tikrą imunitetą. Imunizacija šiai dienai yra 75 procentai. Tai irgi prisideda prie saugios aplinkos sukūrimo pacientams“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė.
Anot sostinės Šeškinės poliklinikos gydytojų, nuotoliniu būdu negalima visapusiškai įvertinti pacientų būklės.
„Pacientas atvyksta į polikliniką tada, kada jam skauda. Jeigu jam neskauda, jis skaito, kad čia nieko tokio. Jis laukia, kada karantinas baigsis. Todėl laukiama, kad gali daugiau atsirasti užleistų odos vėžių, labai retai, kada pacientas pats ateina, kada yra kokia negyjanti žaizdelė. Labai daug bus užleistų atvejų, būtent dėl cukraligės ir dėl širdies ligų. Labai sumažėjo fizinis aktyvumas, ypatingai žiemą, nes visi dirba nuotoliniu būdu, neišeina į lauką pakankamai, nedirba soduose, nedirba sporto klubai“, – sako Šeškinės poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Natalija Šertvytienė.
Valstybinė ligonių kasa neslepia, kad ne visos poliklinikos, ligoninės paslaugas atnaujina vienodais tempais: kol vienos įstaigos aktyviai kviečia gyventojus ateiti, kitos neskuba. Dėl to Valstybinė ligonių kasa šiuo metu stebi kiekvieną sveikatos priežiūros įstaigą, tikrina, kiek paslaugų suteikiama nekontaktiniu būdu. Įstaigoms, kurios per lėtai atnaujina paslaugas, valstybė gali mažinti finansavimą.
