kraujo vėžys

Sunkia kraujo liga – daugine mieloma – serganti kaunietė Lina šiandien gyvena nežinioje. Moteris su baime akyse laukia tyrimų rezultatų, mat jei šie pablogėtų, neaišku, kuo tektų gydytis. Senieji vaistai darosi nebeveiksmingi, o nauji inovatyvūs Lietuvoje dar neįregistruoti, nors tai turėjo būti padaryta jau seniai. „Per tiek metų, kiek sergu, teko atsisveikinti su daug likimo draugų, kurie, nesulaukę efektyvių vaistų, ir numiršta.

71-erių ponia Albina Šakalienė – energinga moteris, dar visai neseniai dirbusi pilną darbo dieną savo pačios įkurtoje mokykloje „Pamatyk ir pasimokyk“. Anglistė, buvusi Žirmūnų gimnazijos mokytoja, universiteto dėstytoja šiuo metu veiklos tempus sulėtino dėl ligos – pernai rudenį jai nustatyta ūminė mieloleukemija. Liga, apie kurią moteris sako iki tol nieko nežinojusi, tačiau savo gydymą ji pati vadina tikra sėkmės istorija. „Man taip gerai viskas pasisekė!“ – pokalbį pradeda ponia Albina.

Žinoma TV laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė susitikusi su kraujo vėžiu sergančia šešiamete Živile ir jos mama negalėjo tramdyti susijaudinimo. „Pati auginu du vaikučius, todėl labai gerai suprantu, ką reiškia vaiko liga. Širdį skauda, kai dukrytė kelią nusibrozdina, nerimas apima, kai temperatūra pakyla, o Živilė tokia sunkia liga serga jau keletą metų“, – vos tramdydama ašaras kalbėjo Indrė.

Abituriento Ernesto Orinto gyvenimas dužo į šipulius praėjusių metų spalio mėnesį, kai visiškai atsitiktinai užčiuopė padidėjusius limfmazgius. Būtent jie tada išdavė, kad Ernestas serga agresyvia kraujo vėžio forma. Jaunuolis greitai ėmė silpti, jo sveikata vis prastėjo, todėl mama Saulė Orintienė, nežinodama, ką daryti ir kur kreiptis, viešai paprašė pagalbos savo sūnui. Tada jam reikėjo finansinės paramos, kuri galėjo užtikrinti galimybę gauti gyvybiškai svarbius vaistus.

Vakar vakare naujienų portale tv3.lt pasirodžiusi išsskirtinė 18-mečio Ernesto Orinto, sergančio kraujo vėžiu, istorija sujaudino tūkstančius žmonių Lietuvoje ir už jos ribų. Nepraėjus nė parai šeimoje įvyko stebuklas, apie kurį negalėjo pagalvoti nei Ernesto šeima, nei jį gydę medikai.  Po jaudinančio straipsnio asmeninę šeimos sąskaitą pasiekė daugiau nei 11 tūkst. eurų, nors, primename, pirminiam gydymui reikėjo 7000 eurų.

Vilnietė Irena yra viena iš socialinės iniciatyvos „Drąsos ambasadoriai“, siekiančios suteikti optimizmo ir ryžto žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, dalyvių. Kraujo vėžys moteriai buvo diagnozuotas prieš septynerius metus. Tąsyk ji profilaktiškai pasidarė kraujo tyrimą, kuris parodė žemą hemoglobiną ir sumažėjusį geležies kiekį. Irena retai lankydavosi pas gydytojus – iki lemtingo kraujo tyrimo, gydymo įstaigoje nebuvo trejus metus.

Dovilė Janulynaitė – Vilniaus universiteto Santaros klinikų rezidentė, krosfito trenerė, vyrų golbolo rinktinės gydytoja ir sunkiaatletė. Tai taip pat tai yra mergina, kuriai gyvenimas pametėjo nelengvą išbandymą – Hodžkino limfomą. Laimei, dabar Dovilė yra besišypsanti, energinga, sportuojanti ir veikli moteris. „Jaučiuosi skolinga gyvenimui“, – su ašaromis akyse sako ši stipri sportininkė. „Nuo vaikystės buvau labai užimta, lankiau gausybę būrelių ir išmokau labai gerai planuoti laiką.

4 stadijos limfoma susirgusio Dainiaus Dautarto istoriją pasakojo ne jis pats, o dukra Ieva. Kaunietis juokiasi, jog ji puikiai viską žino ir yra jo atstovė spaudai. Dainiaus dukra Ieva antrina, jog liga užklupo visą šeimą, todėl tai nėra vieno žmogaus pasakojimas. „Nors nuo tos akimirkos, kai sužinojome diagnozę praėjo gana ilgas laiko tarpas ne tik tiesiogine bet ir perkeltine prasme. Tokie dalykai labai aiškiai išlieka atmintyje.

Lėtinės mieloleukemijos pavadinimą vilnietė Viktorija pirmą kartą išgirdo prieš dešimt metų. Kraujo vėžys buvo diagnozuotas jos mamai. Moteris pasakoja, jog sužinoti apie mylimo žmogaus onkologinę ligą buvo labai neapsakomai sunku. „Išgirdus diagnozę tarsi sugriuvo visas mano pasaulis. Atrodė, jog laikas sustojo, negalėjau apie nieką galvoti, užsidariau namuose, negalėjau su niekuo bendrauti. Vaizduotė piešė baisiausius scenarijus.

Tauragiškių Rimos ir Petro šeimos gyvenimą prieš daugiau nei metus pakeitė netikėta onkologinės ligos diagnozė. Atlikus reikiamus tyrimus, gydytojai 47–erių Petrui patvirtino kraujo vėžį – lėtinę limfoleukemiją. Vis tik, dar viena šeimos tragedija įvyko kiek vėliau, sužinojus, jog vyrui reikalingas inovatyvus vaistas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Kai kalbėjomės su trisdešimt vienerių Robertu Dapkūnu, jo šeimoje vyravo malonaus laukimo nuotaikos – netrukus šeimą turėjo papildyti dar vienas narys. Septynmetį sūnų su žmona Džaneta auginantis vyras atvirauja, kag apie savo patirtį donuojant kaulų čiulpus pasakoja norėdamas parodyti, jog ir po to gyvenimas teka įprasta vaga, o donorystė tikrai nekenkia. Donoryste domėjosi savarankiškai „Esu užsiregistravęs ne vien kaulų čiulpų donorų registre.

Kaunietis verslininkas, dviejų vaikų tėtis Giedrius Pauža (42) sužinojęs diagnozę – kraujo vėžys, teigia, kad tai jam buvo lyg lietus iš giedro dangaus. Aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantis, daugkartinis Lietuvos vandensvydžio čempionas, tik įrodo, kad nei vienas nesame nuo to apsaugotas. Visgi, stiprybės, ryžto bei gebėjimo vertinti gyvenimą iš šio žmogaus galime pasimokyti. „Viskas įvyko itin greitai.

Kraujo vėžiu sergantiems žmonėms pagalbos ranką tiesia savanoriai. Apie aštuoniasdešimt specialiai apmokytų žmonių sergantiems padeda nepalūžti ir siekti greitesnio išgijimo patikint, kad kraujo vėžys ne mirties nuosprendis. Minint pasaulinę limfomos dieną, medikai sako, kad kraujo vėžio diagnozę kasmet išgirsta vis daugiau žmonių, sergančiųjų amžius jaunėja. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir pasveikti padeda ne tik vartojami vaistai, bet ir tikėjimas.

Rugsėjo 15-tąją jau devintą kartą Lietuvoje buvo minima Pasaulinė limfomos diena. Ši sunki liga kasmet diagnozuojama maždaug 400 Lietuvos gyventojų. Piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos rengiamos norint atkreipti dėmesį į kraujo vėžio gydymo problemas mūsų šalyje, parodyti medicinos pažangą, įtvirtinti nuostatą, kad modernus gydymas būtinas kiekvienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui.

Dar tik prieš 50 metų baisi diagnozė – leukemija arba tiesiog kraujo vėžys – vaikams reikšdavo mirtiną nuosprendį. Tuo metu ligą diagnozavus pakankamai anksti, išsikapstydavo nebent 20% suaugusių pacientų. Dabar šis rodiklis net ir vaikams jau padidėjo iki 75%, o jau netolimoje ateityje mirtis nuo šios ligos tebus pavieniai atvejai. JAV mokslininkė dr.

Kasmet vasario 4-ąją Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. šiuo metu serga onkologinėmis ligomis.  Kaip nebūtų liūdna ir skaudu, įvairiomis onkologinėmis ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir apie 70 vaikų. Nors medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau dar dažnai virš debesų tenka išlydėti mūsų mažuosius.

Florencijoje, renesansiniuose „Palazzo Vecchio“ rūmuose, Šventojo Martyno skydu šeštadienį pirmą kartą bus apdovanota lietuvė. Apdovanojimas skiriamas onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkei Daliai Bielskytei „už stiprybę ir pasišventimą darbe su kraujo vėžiu sergančiais ligoniais ir jų artimaisiais bei nuopelnus skatinant kraujo ir kaulų čiulpų donorystę Lietuvoje“. Florencijos miesto ir Florencijos Šv.

1998 metais Artūro Kibildžio surengti kraupiausi Lietuvos istorijoje teroro aktai jų organizatoriui buvo paskutiniai jo nusikaltimai. Iki soties sprogimais prinervinęs Šiaulių policiją 1997 metais, 1998-aisiais A. Kibildis pradėjo rengti teroro aktus prieš valstybės įstaigas. Jis surado tuomet 37 metų šiaulietį Vladą Bernotą, o šis sutiko už gerus pinigus gaminti laikrodines bombas, tik sakė neturįs trotilo.