Ši sunki liga kasmet diagnozuojama maždaug 400 Lietuvos gyventojų. Piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos rengiamos norint atkreipti dėmesį į kraujo vėžio gydymo problemas mūsų šalyje, parodyti medicinos pažangą, įtvirtinti nuostatą, kad modernus gydymas būtinas kiekvienam kraujo vėžiu sergančiam pacientui. Nors mirtingumas nuo limfomos, kaip ir nuo kitų kraujo vėžio ligų, sparčiai mažėja, tam būtinos sąlygos yra moderni diagnostika ir modernus gydymas. Jei prieš dešimtmetį pasveikdavo tik vienas kitas limfoma susirgęs pacientas, dabar ligą įveikia daugiau nei pusė visų ligonių.
Limfoma – limfinės sistemos vėžys. Ji atsiranda sutrikus normaliai limfocitų gamybai, kai nesustabdomai ima gamintis pakitę limfocitai. Jie ima kauptis limfmazgiuose, kurie padidėja.Tačiau limfoma gali pasireikšti ir kituose organuose – blužnyje, kaulų čiulpuose. Susirgimo simptomai gali būti: paviršinis limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nuovargis, svorio kritimas. Hodžkino limfoma dažniausiai suserga jauni žmonės iki 30 metų. Tokių pacientų kasmet atsiranda apie 100. Ne Hodžkino limfoma būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, jie sudaro didesnę dalį sergančiųjų. Šioms ligoms būdinga vangi arba agresyvi eiga. Dažniausiai pasitaikanti agresyvios eigos difuzinė didelių B ląstelių limfoma yra puikiai gydoma.
Tikslios šių ligų atsiradimo priežastys nėra žinomos. Dažnai pacientams nustatomi genetiniai pakitimai, nulemiantys limfomų išsivystymą. Verta atkreipti dėmesį ir į tokius rizikos veiksnius kaip cheminės medžiagos, radiacija, infekcinės ligos, ligos ir vaistai, slopinantys imuninę sistemą. Šalia jau tradicinės chemoterapijos, radioterapijos, limfomos gydomos modernia imunoterapija. Tačiau Lietuvoje pacientams prieinamas tik vienos rūšies gydymas imunoterapija, tuo tarpu pasaulyje šiuo metu yra net keli gydymo būdai.
Medicinos technologijų pažanga kuriant naujus vaistus onkohematologiniams pacientams gelbėti yra didžiulė, tačiau Lietuvos žmonėms šie nauji metodai yra sunkiai prieinami, o neretai ir visai nepasiekiami. Mes atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Pacientai žūsta taip ir nesulaukę pagalbos. Taip nutinka ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl kai kurių įstatymų nuostatų, apsunkinančių „Vilties programų“ prieinamumą ir dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose. Net galimybės nemokamai gauti modernų vaistą, iš valstybės biudžeto neimant nė lito, yra smarkiai suvaržytos.
„Dabar ligoniai jau gauna bazinį modernų gydymą. Tiesa, tą, kuris buvo atrastas prieš 10 ar daugiau metų. Svarbiausia – pacientų, sveikatos politikų, gydytojų motyvacija bei kompleksinis požiūris, pasitelkiant klinikinius vaistų tyrimus, „Vilties programas“, vaistų kompensavimą bei ekonominius svertus. Tik tuomet gyvybes gelbstintis modernus gydymas taps prieinamas visiems kraujo vėžiu sergantiems pacientams,“ – teigia onkohematologinius pacientus vienijančios bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Onkohematologinius ligonius vienijanti bendrija „Kraujas“ ketvirtadidenį, rugsėjo 19 dieną, Vilniuje, dailės galerijoje „Arka“ rengia kraujo ligų žinomumo dienoms skirtą vakarą. Jo metu bus pristatytas fotomenininko Tomo Kaunecko sukurtas kraujo vėžį įveikusių žmonių portetų ciklas „Šypsena III“. Lietuvos Teatro ir muzikos akademija bei nepriklausoma studija „Operomanija“ dovanos šiuolaikinio muzikos teatro projektą – operą „Geros dienos!“. Jaunos kompozitorės Linos Lapelytės, libreto autorės Vaivos Grainytės, režisierės Rugilės Barzdžiukaitės ir 10-ties atlikėjų spektaklis jau spėjo sužavėti ne vieno tarptautinio teatro festivalio publiką ir žiuri.