„Viskas įvyko itin greitai. Grįžus po vandensvydžio varžybų, vykusių Baltarusijoje, maždaug savaitę jaučiau nuovargį, tačiau maniau, kad tai dėl sporto. Vėliau, niekaip neatslūgstant silpnumui, apsilankiau pas šeimos gydytoją, kuri pamačiusi kraujo tyrimus nieko nelaukdama mane išsiuntė į Kauno klinikų priimamąjį. Ten, atlikus pakartotinius tyrimus buvo konstatuota kraujo liga, tačiau kokia, niekas nepasakė“, – pasakoja Giedrius.
Psichologinė kova su savimi
Vyras prisimena, kad prieš išgirstant diagnozę apie šią ligą jis nieko nežinojo, tik, žinoma, buvo girdėjęs visus gąsdinantį medicininį terminą – leukemija.
„Plačiau apie ligą sužinojau tik gydymo metu. Diagnozavus kraujo vėžį prasidėjo penkios savaitės tikro košmaro: gausybė chemoterapijų, paukščių gripas, išsekimas, pastovūs alpimai. Nors buvau geros fizinės formos, tačiau didžiausiomis dozėmis vartojami vaistai sparčiai sekino organizmą. Net atsikėlimas iš lovos ir nuėjimas iki tualeto tapdavo dideliu iššūkiu, kadangi nežinodavai, kada gali nualpti, nukristi, o save kontroliuoti, tiesiog, nebepajėgdavai.
Nors chemoterapijos buvo itin sunkus gydymo etapas, visada žinojau, kad tai laikina. Kartojau sau, kad tai tik dar vienos sudėtingos gyvenimo varžybos. Nekreipiau dėmesio į aplinkines bėdas, buvau aš ir mano liga, kurią privalėjau įveikti. Žinoma, apimdavo ir neigiamos mintys, tačiau tai normalu, nes jei galvoje nebūtų smegenų, suvokimo, nebūtų ir tokių apmąstymų, tačiau jų stengdavausi per arti neprisileisti“, – atvirauja pašnekovas.
Transplantacija ir donorų stoka
Įveikus chemoterapijas, Giedriaus laukė kitas etapas – kaulų čiulpų transplantacija. Tai gąsdina, kadangi kaulų čiulpų donorą pasiseka rasti ne kiekvienam, o žinant, kad nuo to priklauso tavo gyvybė, nerimas nei kiek nemažėja. „Kiekvienais metais į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą įtraukiama apie 1000 potencialių donorų. Iniciatyva „Būk geras“ gyvuoja jau dešimtmetį, o Lietuvos registre šiuo metu yra 10380 donorų. Didesnį skaičių žmonių užregistruojame įvairių renginių metu, kai turime galimybę papasakoti apie gyvybes gelbstinčią iniciatyvą, atsakyti į kylančius klausimus. Dalis užsiregistruoja kraujo vėžiu susirgus žmogui iš artimos aplinkos, yra ir tokių donorų, kurie pamatę informaciją apie kaulų čiulpų donorystę, savo iniciatyva atvyksta į registracijos vietą. Šiuo metu registruotis galima tik didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau jau esame pradėję bendradarbiavimo procesą su kitų miestų gydymo įstaigomis ir jau artimiausiu metu užsiregistruoti į kaulų čiulpų donorų registrą bus galima daugiau nei 20 Lietuvos miestų. Tikimės, jog tai registracijos procesą palengvins žmonėms, kurie norėdami užsiregistruoti turėtų važiuoti į kitą miestą.
Didžiąją dalį sunkia liga susirgusių lietuvių vis tik gelbsti užsienio šalių donorai, todėl nuolat siekiame gausinti nacionalinį registrą, skleisti informaciją apie kaulų čiulpų donorystės svarbą ir būtinumą, jog kuo daugiau sunkiomis onkohematologinėmis ligomis sergančių žmonių turėtų galimybę pasveikti“, – apie kaulų čiulpų donorytę pasakoja kraujo vėžiu sergančių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
„Bėda ta, kad donorų išties trūksta. Galbūt reikiamas žmogus vaikšto visai čia pat, o jau viltį praradęs sergantysis miršta. Mano kaulų čiulpų donoras buvo iš Vokietijos, su juo po ligos buvau susitikęs Berlyne. Padėkojau jam už supratingumą, neįkainojamą pagalbą, už naują gyvenimą ir gyvybę. Po transplantacijos beveik pusantrų metų saujomis gėriau vaistus, siekiant išvengti šalutinio poveikio. Visgi, buvo šiek tiek odos komplikacijų, vadinamų TPSL (tranplanto prieš šeimininką liga), tačiau atlikus transplantaciją po šiek tiek daugiau nei metų su šeima jau keliavau atostogauti į Italijos kalnus ir jaučiausi puikiai“, – sako vyras.
Laimėtos gyvenimo varžybos
„Šiuo metu gyvenu nuostabų gyvenimą su „praplautom“ smegenim. Išmokau atskirti vertybes, supratau, kas gyvenime yra tikrosios bėdos, o tokie dalykai, kaip per mažas atlyginimas, sugedęs automobilis – tai kasdieniai rūpesčiai, kurie keičia vieni kitus. Pagrindinė vertybė – sveika šeima ir laisvas laikas. Suvokiau, kad niekur nereikia skubėti, nes, tiesiog, visko nespėsi. Kaip sakoma, tu skubi, planuoji, o Dievas juokiasi. Taip pat įveiktos ligos paskatintas šiuo metu esu bendrijos „Kraujas“ valdybos narys bei R. Kaukėno paramos grupės, kuri rūpinsi vėžiu sergančiais vaikais, savanoris.“, – džiaugiasi G. Pauža.
Kaip galite tapti herojumi
Dažnai kaulų čiulpų donorystė apipinta įvairiais mitais, skamba gąsdinančiai ir daugeliui atrodo, kad tai ypač sudėtingas ir skausmingas procesas, tačiau nieko panašaus.
„Tapti kaulų čiulpų donoru itin paprasta, greita ir neskausminga. Registracijos metu iš venos paimamas kraujo mėginėlis (apie 10 ml) ir užpildoma anketą apie sveikatą bei sutikimo forma būti įregistruotam į kaulų čiulpų donorų registrą. Vėliau, anoniminiai duomenys įrašomi į Lietuvos ir Pasaulio negiminingų donorų registrus. Žmogus tampa tik potencialiu donoru ir iš visų esančių registre mažiau nei 0,5 proc. kada nors donuos, daugumos jų greičiausiai niekada net neprireiks. Dėl šios priežasties kiekvienas donoras ir yra labai svarbus, nes visi individualūs ir nežinia, kurio gali prireikti.
Jei paaiškėja, jog registre esantis donoras pagal imunologinius žymenis tinka pacientui, nuodugniai ir išsamiai ištiriama donoro sveikata ir suderinamas donavimo laikas. Kaulų čiulpų paėmimo procedūra atliekama VUL Santariškių klinikose. Donoras gali pasirinkti – donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar iš pačių kaulų čiulpų. Donuojant iš kraujo, kamieninės ląstelės yra renkamos iš donorų rankų venų, naudojant specialų aparatą ir šis būdas vadinamas afereze. Procedūra trunka apie 4 – 5 valandas, o surinktas kiekis būna nedidelis, tik apie 100 – 300 ml. Taip pat donuoti galima iš kaulų čiulpų, kada kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700 – 1300 ml kaulų čiulpų su kamieninėmis ląstelėmis, o donoras paėmimo metu miega, tad nieko nejaučia“, – teigia gydytoja hematologė Rita Čekauskienė.
