kpmg baltics

Valstybės valdomos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ (KN) finansų direktoriumi pradeda dirbti Mindaugas Kvekšas. Šiose pareigose jis pakeitė nuo gegužės „Klaipėdos naftą“ palikusį Joną Lenkšą, pranešė bendrovė.

Nelegalių prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais vietų skaičius šiemet augo daugiau nei 2 kartus, teigė viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. Pasak jo, valdžios didinami tabako ir alkoholio akcizai skatina jų nelegalią gamybą bei prekybą, ypač pasienyje su Kaliningrado sritimi bei Baltarusija. „Nuo organizacijos įkūrimo pradžios 2012 metais nelegalių pardavimo taškų skaičius augo iki 2015 metų.

Panevėžys per dvejus metus ketina modernizuoti gatvių apšvietimo sistemą. Konkurso būdu pasirinktas investuotojas į projektą investuos 15 mln. eurų. Projektą viešosios ir privačios partnerystės būdu miestas įgyvendins kartu su Europos vystymo ir rekonstrukcijos banku (ERPB), pranešė savivaldybė. „Numatoma pasitelkti moderniausias technologijas, kurios ir projektui pasibaigus padės miestui sutaupyti “, – pranešime sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje mažėja, tačiau vis dar išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Pagal į šalį įvežamų neapmokestintų cigarečių kiekį Lietuva yra ketvirta po Latvijos, Graikijos ir Airijos, rodo naujausias KPMG atliekamas tyrimas. Pernai nelegalios cigaretės Lietuvoje sudarė 17 proc. visos tabako gaminių rinkos - 1,7 procentinio punkto mažiau nei 2015 metais, kai nelegalios rinkos dalis siekė 18,7 procento.

Anglijos aukštasis teismas gegužės pabaigoje nusprendė, kad buvęs „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ bankų akcininkas įvykdė jam naudingų sandorių, dėl kurių Latvijos bankas patyrė milijoninių nuostolių. Dėl V. Antonovo sandorių bankas patyrė 60 499 567 eurų ir 30 762 458 JAV dolerių (27 096 311 eurų) nuostolių, pranešė „Latvijas Krajbanka“ bankroto administratoriaus „KPMG Baltics“ viešųjų ryšių atstovas Oskaras Firmanis.

Sparčiai tobulėjančios technologijos jau artimoje ateityje nulems didelius žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektorių pokyčius ir šių sričių verslų susiliejimą, atskleidė KPMG tyrimas. Daugiau nei pusė (56 proc.) tyrimo respondentų nurodė, kad jų atstovaujamas verslas per artimiausius trejus metus patirs daugiau įmonės veiklą koreguojančių pokyčių negu iki šiol. Dar 40 proc. teigė, kad plėtra ir pokyčiai bus ne lėtesni nei per pastarąjį dešimtmetį. Daugiau nei 70 proc.

Kelerius metus sąstingio apimta verslo sandorių – įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) – rinka pasirengusi šuoliui, rodo naujausio pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrimo rezultatai. Lietuvos sandorių rinkos proveržį numatyti sudėtingiau, tačiau tikimasi eiti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis.

Jei Lietuvą apimtų didelio masto pokyčiai – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis – mūsų šalis būtų viena geriausiai tam pasirengusių valstybių. Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime „Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013“ Lietuva įvertinta 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių. Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE) komerciniai bankai nerodo entuziazmo daugiau skolinti nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrai. NT projektus palankiausia finansuoti Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje, o Baltijos šalys ketvirtus metus iš eilės lieka sąrašo pabaigoje.

Išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių bumas apėmė ne tik privačių vartotojų, bet ir verslo segmentą – vis daugiau pasaulio ir Lietuvos įmonių investuoja į išmaniuosius įrenginius. KPMG ekspertai pastebi, kad mobiliųjų įrenginių naudojimas verslui atveria daugiau galimybių, tačiau kartu kelia vis didesnių grėsmių saugumui.

BAB Ūkio bankas bankroto administratorius gavo Šiaulių bankui perduoto Ūkio banko turto vertinimą atliekančios audito įmonės „KPMG Baltics“ prašymą dar kartą pratęsti vertinimo ataskaitos projekto ir pačios ataskaitos pateikimo terminą.

Naujausiame pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime „Global M&A Predictor“ skelbiama, kad, palyginti su praėjusiais metais, įmonių apetitas įsigijimo ir susijungimo (M&A) sandoriams padidėjo, tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad džiaugtis dar anksti. Baltijos šalyse investuotojai toliau išlieka pasyvūs.

Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ apklausti Lietuvos verslo lyderiai svarbiausiu Lietuvos strateginiu projektu laiko Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo projektą, o labiausiai abejoja nacionalinių oro linijų bendrovės nauda. „KPMG Baltics“ atliktoje lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausoje „Ekonomikos pulsas 2013“ Lietuvos verslo lyderiai buvo paprašyti įvertinti dabar įgyvendinamų ir potencialių Lietuvos strateginių projektų svarbą.

Didžiausios pasaulio kompanijos vėl pasirengusios aktyviai dalyvauti įsigijimų ir susijungimų (M&A) sandoriuose, skelbiama tarptautiniame KPMG tyrime. Lietuvoje M&A sandorių rinkos atsigavimo galima tikėtis antroje šių metų pusėje arba kitąmet. Naujausio KPMG „Global M&A Predictor“ tyrimo rezultatai parodė, kad į vis dar vangią pasaulio M&A sandorių rinką pamažu grįžta optimizmas – artimiausiu metu laukiama įmonių įsigijimų ir susijungimų augimo.

Lietuvos įmonių vadovai su optimizmu žvelgia į šiuos metus ir prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiau nei pernai, o pagrindinis ūkio variklis bus pramonė. Šiemet daugiau verslininkų planuoja didinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus.

Jei jus kada nors persmelkė jausmas, kad konkurentai žino slapčiausius jūsų bendrovės strateginius planus, arba kad per naujo produkto pristatymą atrodo, jog visi apie jį jau seniai žino, tikėtina, kad susidūrėte su duomenų vagyste... Vienas iš būdų, kaip tokių vagysčių išvengti, skamba kurioziškai: nesusipykti su savo darbuotojais.

Brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui. Žymesnis energijos kainų resursų šuolis reikštų, kad šie sektoriai gali patirti nuostolių. „Tyrimo rezultatai parodė, kad brangstant energijos ištekliams, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė, statyba, transportas yra ypač pažeidžiami, nes kainai augant, gerokai išauga energijos išteklių sąnaudos, kurios gali žymiai paveikti įmonės pelningumą.

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“. Ekonomikos prognozės Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje  šiemet prognozuoja  4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Š.m. gruodžio 3 d. Vilniuje vyks „Finansų direktorių rudens konferencija 2009“, kurioje bus aptarti finansų vadovams metų sandūroje aktualiausi klausimai. Konferencijoje bus pristatytos valstybės remiamos verslo finansavimo priemonės, finansų analizės svarba šiandien, mokesčių planavimas ir rizikos, informacinių technologijų (IT) galimybės verslo valdymui, finansų direktorių atlyginimo tendencijos Baltijos šalyse.

Pagal audito bendrovės „KPMG Baltics“ siūlymus atlikta Vyriausybės kanceliarijos pertvarka padės atsisakyti šakinio klausimų dubliavimo su ministerijomis ir leis valstybės biudžetui sutaupyti 4 mln. litų. Šią instituciją numatoma pertvarkyti į Ministro Pirmininko tarnybą, kuri užsiims strateginiais klausimais.

Pertvarkius Vyriausybės kanceliariją į naują Ministro pirmininko tarnybą, per metus būtų sutaupyti 4 mln litų, žurnalistams po ministrų kabineto pasitarimo sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Verslo konsultacijų bendrovė „KPMG Baltics“ nemokamai patarinės Vyriausybei jos kanceliarijos reorganizavimo klausimais. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, vasario mėnesį pradėtas kanceliarijos veiklos ir funkcijų auditas. Jo išvados esą pasitarnaus kaip pasiūlymai reorganizuojant kanceliarijos veiklą - didinant jos efektyvumą ir mažinant išlaidas.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Pasirengimo statyti naują atominę jėgainę darbai, be pinigų nacionaliniam investuotojui, jau atsiėjo maždaug 14 mln. Lt. Ūkio ministras Vytas Navickas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad išlaidas su mumis dalijasi ir kiti projekto partneriai. „Tas lėšas, 14 mln. Lt, leidžia „Lietuvos energija“, bet solidariai padengia kiti dalyviai - lenkai, latviai, estai. Dalijasi iš keturių“, – sakė jis.

Vyriausybė gali būti įpareigota pasirašyti nacionalinio investuotojo steigimo sutartį tik tada, kai svarbiausioms jos nuostatoms pritars SeimasPavyzdžiui, siūloma, kad Seimas pritartų akcijų pasiskirstymui nacionalinio investuotojo bendrovėje, kuri turėtų statyti naują atominę elektrinę.Parlamento Audito komiteto nariai žada siūlyti atitinkamai pakeisti šiemet Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą.

Valstybės ir įmonės „NDX energija“ derybos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimo prasidės artimiausią antradienį.Derėtis pradedama vertintojams pateikus galutinį besijungti planuojančių valstybės valdomų bendrovių „Lietuvos energija“ ir Rytų skirstomieji tinklai bei „NDX energijos“ kontroliuojamos VST įvertinimus.Ūkio ministras Vytas Navickas lrt.

Valstybės dalis naujai steigiamoje nacionalinio energetikos investuotojo bendrovėje turėtų siekti 60 procentų, penktadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“.Tai aiškėja iš įmonės „KPMG Baltics“ atlikto kompanijų „Lietuvos energija“, Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST vertinimo, kuris jau yra pateiktas ir valstybės institucijoms. Privačios bendrovės „NDX energija“ valdoma VST įvertinta beveik 3 mlrd.