Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“.
Ekonomikos prognozės
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje šiemet prognozuoja 4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Šiek tiek nuosaikiau šį rodiklį vertino estai ir latviai. Estijoje 4-6 proc. BVP augimo tikisi 50 proc. respondentų, o Latvijoje didžioji dauguma (74 proc.) verslo atstovų šaliai prognozuoja 1-3 proc. BVP augimą.
„40 proc. tyrimo dalyvių mano, kad BVP augimo varikliais bus apdirbamoji pramonė ir prekyba (27 proc.). Žvelgiant į kitas Baltijos šalis, nuomonės yra panašios, tačiau Estijoje net 80 proc. pagrindiniu varikliu vis dėlto laiko pramonę“, - teigė „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Pagrindinėmis struktūrinėmis reformomis apklausos dalyviai Lietuvoje norėtų matyti pokyčius biurokratijos ir administravimo naštos mažinimo srityse. Tam pritarė dauguma (41 proc.) respondentų. Net 63 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad dabar Lietuvos mokesčių politikoje svarbiausia – stabilumas ir nuspėjamumas.
„Euro ateitis yra vertinama nevienareikšmiškai. 41 proc. tyrimo dalyvių mano, kad iki 2020 metų euras susidurs su įvairiomis problemomis, todėl naujos narės neprisijungs, tačiau 34 proc. apklausos respondentų teigia, kad iki 2020 metų euras taps viena stipriausių pasaulio valiutų“, - tyrimo rezultatus komentavo D. Dabulis.
Euro įvedimas visose Baltijos šalyse, anot apklausos dalyvių, labiausiai tikėtinas iki 2017-ųjų.
Patraukli investicijoms
61 proc. tyrimo dalyvių mano, kad Lietuva yra tokia pat patraukli investuotojams kaip ir kitos centrinės ir rytų Europos šalys. Tiek pat respondentų tiki, kad užsienio investicijų lygis Lietuvoje išliks stabilus ir per ateinančius 12 mėnesių. Kiek mažiau nei trečdalis (29 proc.) apklaustųjų mano, jog užsienio investuotojai investicijas šalyje didins.
„Lietuva dėl užsienio investicijų konkuruoja su kaimyninėmis šalimis. Pozityvios verslo atstovų numatomos perspektyvos gali labai greitai pasikeisti, jei Vyriausybė priims nepalankius sprendimus, pavyzdžiui, dėl progresinių mokesčių įvedimo. Tai sumažintų Lietuvos patrauklumą kaimyninių šalių atžvilgiu“,- svarstė „KPMG Baltics“ partneris D. Dabulis.
Nepaisant pozityvių Lietuvos verslo atstovų nuotaikų, tyrimo metu pastebėta, kad didžiausią šešėlinės ekonomikos lygį šalyje įvardija būtent lietuviai. Pusė (50 proc.) apklaustųjų Lietuvoje ir 47 proc. Latvijoje mano, kad šešėlinės ekonomikos lygis šalyje sudaro 25-40 proc. Estijoje šešėlinė ekonomika matoma kaip mažesnė problema – net 61 proc. apklaustųjų mano, jog jos lygis yra 10-25 proc., o trečdalis tiki, jog šešėlinės ekonomikos lygis yra žemesnis nei 10 proc.
Kels atlyginimus?
Pusė tyrime dalyvavusių Lietuvos verslo atstovų dabartinę situaciją Lietuvoje vertina kaip palankią investicijoms ir augimui per įmonių įsigijimus. 55 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos įmonių šiais metais planuoja didinti darbuotojų atlyginimus ir 41 proc. planuoja didinti darbuotojų skaičių.
„Tyrime dalyvavusių Lietuvos įmonių planai atlyginimų kėlimo klausimu yra labiausiai ambicingi. Latvijoje 32 proc. įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių, o Estijoje – tik 28 proc. Kalbant apie darbo užmokesčio tendencijas, daugiau kaip pusė apklaustųjų įmonių planuoja darbo užmokesčio augimą šiais metais, tiesa 39 proc. apklaustųjų mano, kad šis augimas bus pakankamai nuosaikus, apie 5 proc. Šiuo klausimu lietuviai vėl pasirodė kaip didžiausi optimistai. Estijoje 43 proc. įmonių planuoja didinti atlyginimus jau šiais metais, o Latvijoje tokių įmonių buvo 28 proc.“, - skirtumus tarp Baltijos šalių vardijo „KPMG Baltics“ asocijuotas direktorius Povilas Akstinas.
Investuos į žmogiškuosius išteklius
Dauguma (54 proc.) tyrime dalyvavusių įmonių 2011 m. pagrindinį dėmesį ketina skirti pardavimų ir rinkodaros tobulinimui. Didžioji dalis (44 proc.) tyrimo dalyvių mano, jog šiandieninėje ekonominėje situacijoje įmonėms svarbiausia susitelkti ties vidutinės ir ilgalaikės trukmės strategijomis. „Akivaizdu, kad verslas supranta, jog norint sėkmingai veikti rytoj, investuoti į žmogiškuosius išteklius, technologijas ir procesų efektyvumą reikia jau šiandien. Tęstinis kaštų mažinimas buvo svarbus siekiant išgyventi, bet nepadės laimėti atsigaunančioje ekonomikoje“,- teigė „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Tyrimas „Ekonomikos pulsas“ Lietuvoje ir Latvijoje vykdytas pirmą, o Estijoje antrą kartą.
