„Nuo organizacijos įkūrimo pradžios 2012 metais nelegalių pardavimo taškų skaičius augo iki 2015 metų. Nuo to laikotarpio iki 2018 metų pradžios buvo pastebimas tik nedidelis akcizinių prekių šešėlinės prekybos augimas, tačiau 2018 metais šie skaičiai šoktelėjo į viršų", – spaudos konferencijoje antradienį sakė K. Kupšys.
Šiemet nelegali alkoholio prekyba augo sparčiausiai – palyginti su 2017 metais, ji didėjo 2,6 karto (2017 metais - 92 nauji taškai, 2018 metais - 242), o tabako ir degalų – 2 kartus (atitinkamai 182 ir 350 naujų taškų).
Pasak K. Kupšio, šešėlinėje prekyboje labiausiai dominuoja tabako gaminiai: visoje šalyje nuo 2012 metų užregistruoti 1708 nelegalūs tabako, 1303 – alkoholio, 627 – degalų prekybos taškai.
„Sunku išskirti regionus, kur šešėlinė prekyba yra paplitusi labiausiai, ji vyksta visoje Lietuvoje. Tiesa, ties pasienio ruožais su Kaliningradu bei Baltarusija prekybos taškai yra patys aktyviausi“, – teigė K. Kupšys.
Anot jo, nuo organizacijos „Lietuva be šešėlio“ įkūrimo pradžios policija išsiaiškino ir uždarė 703 nelegalius prekybos taškus. Tačiau kovą su nelegaliais prekiautojais sunkina naujos tendencijos, tarkime, kai prekiaujama iš mobilių taškų.
„KPMG Baltics“ tyrimo duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 570 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių – tiek pat, kaip ir 2016 metais, jos sudarė šeštadalį (17 proc.) visų šalyje surūkytų tabako gaminių. Dėl to Lietuvos biudžetas 2016 metais negavo iki 62 mln. eurų mokesčių.
Pasak „KPMG Baltics“ partnerio Roko Kasperavičiaus, į Lietuvą nelegaliai cigaretės dažniausiai patenka iš Baltarusijos. Ten jų pakelio kaina vidutiniškai siekia apie 0,4 euro, tuo metu Lietuvoje – beveik 7 kartus daugiau – apie 3 eurus.
„Lietuva be šešėlio“ savo internetinėje svetainėje kiekvienam gyventojui suteikia galimybę informuoti visuomenę bei Policiją apie nelegalius prekybos taškus.
