„KPMG Baltics“ atliktoje lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausoje „Ekonomikos pulsas 2013“ Lietuvos verslo lyderiai buvo paprašyti įvertinti dabar įgyvendinamų ir potencialių Lietuvos strateginių projektų svarbą.
Paprašius nurodyti, ar atitinkami Lietuvos strateginiai projektai yra prioritetiniai, net 90 proc. apklaustųjų palaikė Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo projektą, po 83 proc. respondentų – elektros jungtį su Švedija „NordBalt“ ir Klaipėdos uosto plėtrą, 81 proc. – elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, 70 proc. – gamtinių dujų jungtį su Lenkija, 63 proc. – europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, o naujos atominės elektrinės projektą – 56 proc. apklaustų verslo lyderių. Nacionalinių oro linijų projektą prioritetiniu nurodė tik 22 proc. apklaustų verslo atstovų.
„Suskystintųjų dujų terminalo, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektų įvardijimas svarbiausiais prioritetais nenustebino – verslo lyderiai supranta, kad Lietuvai būtina diversifikuoti energijos išteklių šaltinius ir taip mažinti ekonomikos pažeidžiamumą nuo energijos išteklių kainų svyravimų. Be to, dėl šių projektų svarbos neabejoja ir visos pagrindinės šalies politinės jėgos“, – apklausos rezultatus komentavo „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.
Skirtingos nuomonės dėl energetikos prioritetų
Paprašius įvardyti prioritetus plėtojant Lietuvos energetikos sektorių, Lietuvos verslo lyderių nuomonės išsiskyrė. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų pagrindiniu prioritetu įvardijo atominę energetiką, o analogiškoje 2012 m. apklausoje taip manančių respondentų buvo 29 proc.
Palyginti su 2012 m. apklausa, kur kas mažiau verslo vadovų svarbiausiu prioritetu įvardijo energiją iš biomasės – šiemet 22 proc., o pernai – 36 proc. Per metus išaugo ir vėjo energijos palaikymas – nuo 14 proc. iki 19 proc. Šiemet 13 proc. vadovų svarbiausiu prioritetu įvardijo skalūnines dujas, o 2012-ųjų apklausoje šį energijos šaltinį prioritetiniu laikė vos keletas respondentų. Likę energijos sektoriai (hidroenergija, saulės energija, iškastinis kuras) sulaukė tik minimalaus verslo vadovų įvertinimo.
„Susumavę vadovų nuomones dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, matome, kad pusė respondentų Lietuvos energetikos ateitį sieja su atsinaujinančiais šaltiniais, tačiau skiriasi nuomonės, kuris atsinaujinantis šaltinis yra svarbiausias. Atominės energetikos šalinininkų skaičius per metus liko stabilus, o labiausiai pakilo skalūnų dujų energetikos palaikymas – šį šoktelėjimą lėmė pastaruoju metu vykstančios aktyvios diskusijos dėl skalūnų dujų ateities“, – sakė R. Kasperavičius.
„KPMG Baltics“ apklausti Latvijos verslo lyderiai pagrindiniu energetikos prioritetu įvardijo energiją iš biomasės (41 proc.), hidroenergetiką (16 proc.) ir branduolinę energetiką (14 proc.). Estijos įmonių vadovai pirmenybę teikia naftos skalūnams (28 proc.), biomasei ir branduolinei energetikai (po 24 proc.).
Lietuvos įmonėms labai svarbu, kad nebrangtų degalai
Paprašyti įvardyti, kurios energijos produkto (ištekliaus) kainų pokytis turėtų didžiausią poveikį įmonės veiklai, dauguma Lietuvos vadovų paminėjo dyzeliną (34 proc.), elektros energiją (30 proc.), gamtines dujas (12 proc.), benziną (9 proc.), šilumos energiją (9 proc.).
Kaimyninių šalių vadovai reikšmingiausiu įmonės veiklai produktu (ištekliumi) laikė elektros energiją (Estijoje – 53 proc., o Latvijoje – 49 proc.), toliau – dyzelinas (Estijoje – 21 proc., o Latvijoje – 22 proc.).
„Skirtingai nuo kaimyninių šalių, Lietuvos vadovai svarbiausiu energijos produktu įmonės veiklai išskyrė ne elektros energiją, o dyzeliną. Tokį skirtumą lemia dėl patogios Lietuvos geografinės padėties geriau išvystyti transporto ir logistikos sektoriai“, – komentavo R. Kasperavičius.
