kosminis aparatas

Europos kosminio aparato „Rosetta“ kameros pastebėjo mažytį kosminį zondą „Philae“ – pirmą kartą nuo 2014 metų lapkričio, kai jis nesėkmingai nutūpė ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos, pirmadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (ESA). „Likus mažiau nei mėnesiui iki misijos pabaigos „Rosetta“ didelės raiškos kamera parodė, kad zondas „Philae“ yra tamsiame plyšyje ant Čuriumovo-Gerasimenkos kometos“, – sakoma pareiškime. ESA paskelbė skalbyklės dydžio kosminio zondo nuotrauką.

Europos kosmoso ekspertai penktadienį pranešė sėkmingai „pažadinę“ šaldytuvo dydžio kibernetinį zondą, turintį tapti pirmuoju kosminiu aparatu, nutūpsiančiu ant kometos branduolio paviršiaus. 100 kilogramų sveriantis zondas „Philae“ buvo pažadintas po ilgiau nei trejus metus trukusios hibernacijos, pradedant svarbiausią etapą milijardą JAV dolerių kainavusioje misijoje, startavusioje prieš daugiau kaip dešimtmetį.

NASA įvykdė dar vieną sėkmingą nusileidimo modulio „Morpheus“, skirto saugiai nusileisti kitose planetose, bandymą. 1000 kilogramų svorio modulį reaktyviniai varikliai iškėlė į 177 metrų aukštį, o po to 85 sekundžių trukmės skrydžio vidutiniu 48 km/h greičiu nuleido tiksliai į numatytą vietą. Kitas projekto etapas – į modulį integruoti autonominio nusileidimo ir pavojų išvengimo sensorius, kurie leistų aparatui pačiam parinkti nusileidimui saugią vietą.

Entuziastai iš Rusijos NASA padarytose didelės raiškos Marso paviršiaus nuotraukose ieško prieš 40 metų Marse mįslingai pradingusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato „Mars-6“, praneša „MySLO.ru“. „Mars-6“ Marse nusileido 1974 m. kovą, tačiau likus vos 0,3 sekundės iki planuojamo minkšto nusileidimo laiko dėl iki šiol nenustatytų priežasčių nutraukė ryšį su Žeme. Minimos kelios galimos šio kosminio zondo avarijos priežastys.

Grupė Suomijos, Prancūzijos ir Italijos mokslininkų pasiūlė tarplanetinio kosminio aparato, naudojančio elektrinės burės technologiją, koncepciją. Mokslininkų manymu, tokiais kosminiais zondais būtų galima tirti dujinių milžinių atmosferą. Naujoviško kosminio zondo koncepcija pristatyta „arXiv.org“ publikacijoje.

Indija, į Marsą siųsdama dirbtinį palydovą, kosmoso varžybose siekia vytis Jungtines Valstijas, Rusiją ir savo kaimynę Kiniją. Palydovą Indija į kosmosą paleisti žada lapkritį, minėdama pirmojo raketos paleidimo penkiasdešimtmetį. Indijos komikai juokauja, kad jų kosmonautai keltų pavydą amerikiečiams, jie išmokyti gyventi be vandens, maisto, pastogės ir gryno oro. Juk šalies visuomenė kenčia nuo bado ir skurdo, o ekonomikos augimas – lėčiausias per pastaruosius dešimtį metų.

Šeštadienį 05.27 val. Lietuvos laiku iš NASA kosmodromo Wallopso saloje pakilusi raketa „Minotaur V“ turėtų iškelti į orbitą naująjį NASA kosminį aparatą LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer). Raketos paleidimo laikas priklauso nuo oro sąlygų: planuojamo starto metu bus vos 4 minučių trukmės „langas“. Esant nepalankioms oro sąlygoms raketos paleidimas gali įvykti per 4 artimiausias dienas, skelbia „Space.com“. 383 kg svorio ir maždaug 280 mln.

Ketvirtadienį aukšti Indijos pareigūnai informavo, kad kitais metais į Marsą išsiųs erdvėlaivį, kuris skries orbitoje aplink raudonąją planetą ir tirs jos klimatą bei geologiją, pranešė AFP. Indija vykdo ambicingą kosmoso tyrimų programą, pagal kurią 2016 metais planuoja pirmą kartą į kosmosą išsiųsti žmones.

Indijos kosmoso tyrimų organizacijos ISRO mokslininkai laukia teigiamo šalies vyriausybės sprendimo dėl pirmosios Indijos mokslinės misijos į Marsą, skelbia „Aviation Week“. Kai formaliai toks sprendimas bus patvirtintas, 2013 metų spalį į Marsą bus paleistas Indijos kosminis aparatas, kuris, pasiekęs Marsą, tirs jį iš orbitos, sakoma pranešime. Šis ISRO projektas vertinamas 22,6 mln. JAV dolerių. Tiek kainuos kosminio aparato gamyba ir paleidimas į kosmosą.

Tarptautinės aviacijos ir kosmonautikos dienos išvakarėse Rusijos Mokslų akademijos atstovai pranešė, kad po 2015 m. Rusija pasiųs kosminį zondą į asteroidą 99942 „Apofis“. Rusų  mokslininkų skaičiavimai rodo egzistuojant tikimybę, kad jis 2036 m. balandžio 13 d. gali susidurti su Žeme. Asteroidas „Apofis“ 2029 metais pralėks pro Žemę vos 36 000 kilometrų atstumu.

Rusijos kosminės technikos ekspertai bando identifikuoti nežinomos kilmės aparato fragmentą, nukritusį nedidelio kaimelio Sibire lauke. Rusijos Novosibirsko srities Kuibyševo rajone, šalia nedidelio Otradnenkojė kaimelio esančiame lauke vietiniai gyventojai aptiko keistą metalinį daiktą, kuris atrodo kaip kosminio aparato nuolauža. Maždaug 2 metrų aukščio ir apie 200 kg radinį vietiniai įkėlė į priekabą ir parsivežė į kaimą, pranešė „Newsru.

Pirmą kartą kosminių tyrimų istorijoje mokslininkai ruošiasi pasiųsti kosminį aparatą tiesiai į Saulę: prie jos vainiko priartėjęs kosminis zondas darbuosi aukštesnėje nei 1400 laipsnių temperatūroje. Johno Hopkinso universiteto (JAV) inžinieriai bei mokslininkai kartu su NASA specialistais pranešė baigę projektuoti kosminį aparatą „Solar Probe Plus“ ir pradėję ruoštis kitam šios programos etapui – šios kosminės misijos rengimui. „Solar Probe Plus“  planuojama paleisti 2018 metais.

Japonijos kosmoso agentūra (JAXA) ruošiasi surengti dar vieną mokslinę misiją į vieną iš Saulės sistemos asteroidų. Šis ambicingas kosminis projektas turėtų tapti kosminio aparato „Hayabusa“, 2005 metais sėkmingai  nusileidusio ant Itokawos asteroido, paėmusio jo grunto mėginį ir parskraidinusio jį į Žemę, misijos tęsiniu, pranešė „Space.com“. Pagal JAXA planą būsimasis kosminis aparatas, pavadintas „Hayabusa 2“, į kosmosą bus paleistas 2014 m. pabaigoje.

Rusijos kosminis aparatas ,,Phobos– Grunt“ sekmadienio vakare nukrito į Žemę, tačiau tiksli jo kritimo vieta nenustatyta, o Rusijos specialistai nurodo skirtingas nuolaužų išsibarstymo planetos paviršiuje koodinates. Rusijos oro ir kosminės erdvės gynybos pajėgų atstovas Aleksejus Zolotuchinas naujienų agentūrą „Interfax“ informavo, kad atmosferoje nesudegusios ,,Phobos–Grunt“ liekanos vakar, sausio 15 d., maždaug 21.45 val.

Netrukus į Žemę nukrisiantį Rusų Marso zondą „Phobos-Grunt“ supa vis daugiau nežinomybės. Penktadienį pareigūnas pareiškė, kad kosminis aparatas gali nukristi į Atlanto, o ne į Ramųjį vandenyną, kaip teigta anksčiau, praneša naujienų agentūra AFP.

Atmosferoje nesudegusių Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ liekanų kritimas į Žemę prognozuojamas sausio 15 dieną, pranešė Rusijos gynybos ministerijos Kosminės ir oro erdvės gynybos kariuomenės atstovas pulkininkas Aleksejus Zolotuchinas.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė preliminarią nevaldomo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ kritimo vietą ir datą. Patikslintais „Phobos-Grunt“ orbitą stebinčio NORAD duomenimis, šis kosminis aparatas į atmosferą įeis sausio 14 dieną ir nukris Afganistano pietvakarinėje dalyje, Helmendo provincijoje. NORAD atstovai pabrėžia, kad ši prognozė yra preliminari ir gali būti tikslinama priklausomai nuo kintančių „Phobos-Grunt“ orbitos parametrų.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD) pranešė, kad žemėjančia orbita skriejantis nevaldomas Rusijos kosminis aparatas „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 11 dieną. Ankstesni NORAD orbitos skaičiavimai rodė, kad „Phobos-Grunt“ į atmosferą įeis sausio 9 d. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną.

JAV Šiaurės Amerikos oro erdvės gynybos štabas (NORAD), stebintis nekontroliuojamo Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą, pranešė, kad „Phobos-Grunt“ nukris į Žemę 2012 m. sausio 9 dieną. Po nepavykusio „Phobos-Grunt“ bandymo pereiti į kosminio skrydžio į Marsą orbitą lapkričio pradžioje NORAD atstovai skelbė, kad, pirminiais duomenimis, šis aparatas nukris lapkričio 26 dieną. Rusijos specialistams iki šio laiko taip ir nepavyko atkurti „Phobos-Grunt“ valdymo.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ specialistų bandymai pakelti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą baigėsi nesėkmingai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Roskosmos“ spaudos tarnyba informavo, kad šią naktį antžeminės kosminio stebėjimo stotys Australijoje ir Baikonūre (Kazachstanas) turėjo pabandyti užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“ ir perduoti jam instrukciją įjungti variklius ir padidinti orbitos aukštį.

Rusijos specialistai iššifravo telemetrinius duomenis, gautus iš įstrigusio Marso zondo, tačiau vis dar nenustatė jo gedimo priežasčių, teigė šaltinis kosmoso pramonėje. Gauta „kai kurių duomenų“ apie kosminio aparato būklę, tačiau dar neaišku, kiek „funkcionalus“ jis yra, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė šaltinis. Ketvirtadienį Baikonūre, Kazachstane, esančioje Rusijos kosmoso centre gautas signalas iš zondo „Phobos-Grunt“, kuris po paleidimo įstrigo Žemės orbitoje.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ ekspertai sumišę, nes nepilotuojamas Marso tyrimų zondas „Fobos-Grunt“ tolsta nuo Žemės, praneša „RIA Novosti“. „Fobos-Grunt“ tyrimų zondo lapkričio 9-ąją nepavyko nukreipti į trajektoriją skrydžiui į Marsą. Aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, paimti jo grunto ir dulkių mėginių ir parskraidinti juos į Žemę.

Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio. Jei tai nepavyks, pirmosiomis 2012-ųjų dienomis erdvėlaivis įskries į atmosferą ir sudegs, o toks incidentas būtų vienas pavojingiausių kosmonautikos istorijoje.

Jei Rusijos inžinieriams nepavyks įjungti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ variklių, techninės galimybės užtikrinti kontroliuojamą šio aparato nusileidimą iš orbitos nebus, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje. „Jei neįsijungs pagrindiniai „Phobos-Grunt“ varikliai, jis po kurio laiko taps kosmine šiukšle. Tokiu atveju jo nusileidimas iš orbitos bus nevaldomas.

Vos prasidėjusi ambicinga Rusijos kosminė misija, turėjusi į Žemę pargabenti Marso palydovo Fobo grunto mėginius, atsidūrė ties žlugimo riba. Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas.

NASA „Dawn“ misija atsiuntė naujas asteroido Vestos nuotraukas, atskleidžiančias labai įdomų ir įvairų asteroido paviršių. Šių metų liepos 16 dieną erdvėlaivis „Dawn“ įėjo į orbitą aplink asteroidą. Šis asteroidas antras sunkiausias asteroidas Saulės sistemoje, jo tyrimai gali atskleisti naujų faktų apie ankstyvas Saulės sistemos planetų susiformavimo stadijas. Šių metų rugpjūčio 1 dieną „Dawn“ mokslininkų komandą surengė preskonferenciją, kurioje paskelbė naujas labai detalias nuotraukas.

Ore kyburiuojantys kosminių laivų nusileidimo aparatai dažnai gali atrodyti it sustabdyti laike, mat pro išmetamąsias angas skleidžiamų dujų srautų ir karščio, taip pat bet kurio kito kybojimą užtikrinančio mechanizmo veikimo plika akimi dažnai neįžvelgsi. Tačiau infraraudonųjų spindulių diapazone visa tai pamatyti – visai realu. Ne mažiau įspūdinga ir tai, jog toks aparatas savo skrydį kontroliuoja absoliučiai savarankiškai.

Pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje Mėnulį tyręs kosminis aparatas iš Mėnulio orbitos buvo nukreiptas į tarpplanetinę erdvę. Antrasis Kinijos Mėnulio palydovas „Chang'e-2" vakar 17.10 val.

Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai. Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis.

Rusijos mokslininkai artėja prie užsibrėžto tikslo per artimiausius kelerius metus sukonstruoti kosminį aparatą pavadinimu „Interheliozondas“, kuris sugebėtų rekordiškai arti prisiartinti prie Saulės.

NASA kosminis aparatas „Dawn" nufotografavo antrąjį pagal dydį Saulės sistemos asteroidą Vestą, pranešė „Space.com". Vesta skrieja pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. „Dawn" jį fotografavo iš 1,2 mln. kilometrų atstumo, sakoma pranešime. Vestos asteroido skersmuo – apie 530 kilometrų. Jis pagal didumą nusileidžia tik asteroidui Paladė, taip pat skriejančiam šioje asteroidų juostoje.

Po beveik ketverius metus trukusios kelionės kosminis zondas „Dawn“ artėja prie pirmosios savo užduoties – didžiulio Vestos asteroido. „Dawn“ 2007 metų rugsėjį pradėjo tolimą misiją, kurios tikslas – ištirti du didžiausius aplink Saulę skriejančius asteroidus – Vestą ir Cererą – ir atskleisti Saulės sistemos paslaptis. Norint įvykdyti užduotį, zondui teks nukeliauti beveik 5 mlrd. kilometrų, praneša naujienų agentūra AFP.

Merkurijaus orbitą pasiekęs NASA kosminis zondas „Messenger" siunčia į Žemę pirmąją iki šiol nematytos šios planetos paviršiaus dalies nuotrauką. „Messenger" kosminio aparato, tapusio pirmuoju kosmoso tyrimų istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu, atsiųstoje nuotraukoje bus matyti iki šiol nenufotografuota planetos pietų ašigalio sritis. NASA šią nuotrauką viešai paskelbs artimiausiu metu, pranešė „Space.com“. „Messenger" buvo įvestas į Merkurijaus orbitą kovo 17 dieną.

Netoli Žemės siūloma surengti pirmąją „kosminės archeologijos“  ekspediciją. Rusijos kosmoso agentūra planuoja paleisti kosminį aparatą, kuris Langranžo taške ieškos Visatos pirminės medžiagos ir nežemiškų civilizacijų paliktų pėdsakų.