Netoli Žemės siūloma surengti pirmąją „kosminės archeologijos“ ekspediciją. Rusijos kosmoso agentūra planuoja paleisti kosminį aparatą, kuris Langranžo taške ieškos Visatos pirminės medžiagos ir nežemiškų civilizacijų paliktų pėdsakų.
Rusijos Amūro srityje statomas naujasis šalies kosmodromas gali būti panaudotas kosminiam zondui, skirtam pirminės kosminės medžiagos ir senovės civilizacijų pėdsakų paieškai, pranešė Rusijos kosmoso agentūros pagrindinio mašinų gamybos mokslinių tyrimų instituto generalinis direktorius Genadijus Raikunovas.
„Ateityje pagrindinė kosmodromo „Vostočnyj“ paskirtis bus planetiniams tyrimams skirtų aparatų į Marsą, galbūt Merkurijų, Mėnulį bei asteroidus, iškėlimas“, – G. Raikunovą cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Pasak šio Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ instituto vadovo, nagrinėjama galimybė iš naujojo kosmodromo paleisti kosminį aparatą į vieną iš vadinamųjų Lagranžo taškų tarp Žemės ir Saulės. Tai maždaug už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės esanti kosmoso sritis, kurioje Saulės ir Žemės gravitacijos jėgos kompensuojasi. Ją pasiekęs kosminis aparatas tarsi „pakimba“ ir gali čia likti amžinai, sakoma pranešime.
G. Raikunovo teigimu, į Lagranžo tašką paleistas kosminis aparatas be kita ko gali būti naudojamas pirminės medžiagos, iš kurios susidarė Visata, paieškai. „Taip pat siūloma šiame taške ieškoti kitų civilizacijų, nes ten patekę jų pėdsakai gali būti išlikę iki mūsų dienų“, – sakė jis, pridūręs, kad „pasitraukti iš ten gana sunku“.
Naujojo kosmodromo Amūro srityje statybos tempai leidžia tikėtis, kad jis bus užbaigtas numatytu laiku, teigiama pranešime. Pirmasis nepilotuojamas kosminis laivas iš kosmodromo „Vostočnyj“ turėtų pakilti 2015 metais, o pilotuojamas – 2018-aisiais.
