Vos prasidėjusi ambicinga Rusijos kosminė misija, turėjusi į Žemę pargabenti Marso palydovo Fobo grunto mėginius, atsidūrė ties žlugimo riba.
Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas. Šaltinio teigimu, būtų tikras stebuklas, jei inžinieriams pavyktų pataisyti gedimą ir tęsti šią kosminę misiją.
Be to, aiškėja, kad maždaug dėl 5 milijardų rublių nuostolio, kuris gresia žlugus „Phobos-Grunt“ projektui, gali būti kaltas tradicinis rusiškas požiūris „gal kaip nors“: „Interfax“ šaltinio teigimu, specialistai dar prieš ruošiantis paleisti „Phobos-Grunt“ buvo perspėję „Roskosmos“, jog kosminio aparato valdymo sistema iki galo neišbaigta. „Pavojus, kylantis dėl nestabilaus jos darbo, buvo labai didelis. Deja, išspildė pačios blogiausios prognozės“, – sakė ekspertas.
Naujausiomis žiniomis šį vakarą 21.16 val. Maskvos laiku bus atliktas pirmasis bandymas paleisti „Phobos-Grunt“ raketinį variklį ir atlikti pirmąjį orbitos keitimo manevrą. Tuo metu kosminis laivas bus reikiamame savo orbitos taške.
Jei šis bandymas bus sėkmingas, vėliau reikės atlikti ir antrąjį manevrą, kuris stumtelėtų „Phobos-Grunt“ į apskaičiuotą skrydžio į Marsą orbitą. Tačiau specialistai perspėja, kad nesėkmės atveju „Phobos-Grunt“ jau artimiausiomis dienomis, po 5 – 10 parų, gali „nuslinkti" iš dabartinės orbitos ir nukristi į Žemę. Kadangi kosminio laivo masė – 12, 5 tonos, vargu ar jis visas sudegs atmosferoje. Manoma, kad didesni jo fragmentai gali nukristi ant žemės.
Naktį iš antradienio į trečiadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketa nešėja „Zenit-2SB“ su automatine kosmine stotimi „Phobos-Grunt“. Šis korporacijos „Roskomos“ kosminis aparatas turėjo pradėti ilgai lauktą ir daug žadančią misiją į Marso palydovą Fobą, kuris mokslininkus domina dėl ne vienos dar neįmintos paslapties. „Phobos-Grunt“ turėjo tapti dirbtiniu Marso palydovu, vykdyti šios planetos ir jos palydovo Fobo tyrimus.
Pagal planą „Phobos-Grunt“ programa truktų 34 mėnesius. Per tą laiką kosminis zondas turėjo nuskristi į Marsą, įeiti į jo orbitą, atlikti numatytus planetos tyrimus, o po to priartėti prie jo palydovo Fobo ir ant jo nusileisti. „Phobos-Grunt“ zondas turėjo paimti Fobo grunto pavyzdžius (apie 200 g) ir specialiu kosminiu aparatu išsiųsti juos į Žemę, pats likęs tęsti Fobo tyrimų programą
Tačiau ką tik paaiškėjo, kad ši kosminė misija pakibo ant plauko: „Roskomos“ atstovai pranešė, kad į orbitą aplink Žemę iškeltas „Phobos-Grunt“ nesugebėjo susiorientuoti pagal Saulę bei žvaigždes ir neatliko dviejų manevrų, būtinų perėjimui į skrydžio į Marsą orbitą.
Korporacijos „Roskomos“ vadovo Vladimiro Popovkino teigimu, nesuveikė „Phobos-Grunt" variklis: jis neįsijungė nei pirmą, nei antrą kartą, kuomet reikėjo atlikti trajektorijos korekciją. Pasak jo, kosminio aparato orbita žinoma, su juo palaikomas ryšys. Techninių sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai galėjo atsitikti dėl klaidos programinėje įrangoje arba techninių problemų aparato orientacijos sistemoje.
Pasak V. Popovkino, specialistai turi tris dienas naujai skrydžio į Marsą programai įkelti į „Phobos- Grunt" kompiuterį, nes po to išsikraus kosminiam zondui energiją tiekiantys akumuliatoriai. „Roskomos“ atstovai džiaugiasi tik dėl to, kad nėra atjungtos „Phobos-Grunt“ raketinio kuro talpos: tai reiškia, kad du strategiškai svarbūs manevrai, skirti pereiti į skrydžio į Marsą orbitą, nebuvo atlikti. Taigi, perrašius skrydžio programą, juos bus galima vėl pakartoti.
Korporacijos „Roskomos“, kurią pastaraisiais metais persekioja vis naujos kosminės nesėkmės, vadovas žurnalistams bandė sušvelninti šio gedimo pasekmes: jo teigimu, dėl to, kad „Phobos- Grunt" nebuvo išvestas į tinkamą orbitą, jo paleidimo negalima vadinti nesėkmingu, esą jį vėl bus bandoma iš naujo suorientuoti ir tęsti skrydžio programą.
15 milijardų rublių įvertinta „Phobos-Grunt" tyrimų programa yra pirmasis po 15 metų Rusijos bandymas surengti tarplanetinę tyrimų misiją, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“. Jei ji bus sėkminga, mokslininkai pirmą kartą gaus Marso palydovo Fobo grunto pavyzdžius, kurie padėtų išsiaiškinti Saulės sistemos kilmę.
Rusijos kosmoso pramonė pastaraisiais metais patyrė ne vieną skaudžią nesėkmę. Šių metų rugpjūčio 24 d. nepavyko išvesti į orbitą krovininio kosminio laivo „Progres M-12M„, turėjusio susijungti su Tarptautine kosmine stotimi. Rugpjūčio 18 d. dėl nepavykusio paleidimo į kitą orbitą buvo iškeltas kosminis aparatas „Ekspres-AM4“, šis palydovas buvo prarastas, o nuostoliai dėl to siekė 10 milijardų rublių. Vasario 1 d. „Rokot“ raketa nesugebėjo iškelti į orbitą Rusijos karinio palydovo „Geo-IK-2“. Praėjusių metų gruodį į Ramųjį vandenyną nukrito trys Rusijos kosminės navigacijos sistemos GLONASS palydovai, kurių taip pat nepavyko išvesti į orbitą.
Plačiau apie „Phobos- Grunt“ misiją pasakojama šiame vaizdo siužete.
