konkurencingumas

Jau esamų informacinių ir komunikacinių technologijų išnaudojimas gali padėti Lietuvai tapti konkurencingesne valstybe, įsitikinęs Lietuvoje viešėjęs technologijų bendrovės „Hewlett-Packard“ (HP) technologijų vadovas Wilfriedas Grommenas. Kaip didelės technologijų kompanijos, tokios kaip HP, prisitaiko prie nuolat sparčiai besikeičiančios IT rinkos? Reikia sutikti, kad vyksta nuolatiniai pokyčiai, ir reikia būti judriam, kad juos įveiktum.

Pagrindinė Prancūzijos ekonomikos problema yra žemas šalies konkurencingumo lygis. Tokia išvada daroma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. „Ekonomikos augimo atsinaujinimo perspektyvos Prancūzijoje atrodo silpnos dėl nestabilaus ekonominio fono Europoje. Tačiau augimo galimybes riboja ir konkurencingumo problema“, – teigiama dokumente.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas per penktadienį Taline vykusią konferenciją pareiškė, kad informacinių technologijų svarba yra nepaneigiama ir todėl reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti informacinių technologijų ministro pareigas. Per konferenciją, skirtą informacinių technologijų temoms, T. H. Ilvesas sakė, kad darbo jėgos problema šiandien susideda ne tik iš atlyginimo klausimo, bet ir konkurencingos darbo jėgos apskritai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentuoja investicijų į Lietuvą svarbą, nes tai padėtų sukurti daugiau darbo vietų, teigia šalies vadovės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Prezidentė susitikime su Investicijų patarėjų taryba aptarė investicijų sąlygas bei kaip paskatinti, kad į Lietuvą ateitų kuo daugiau investicijų bei būtų sukurta daugiau darbo vietų.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Investuotojai ragina būsimąją Vyriausybę nepradėti drastiškų mokesčių reformų ir nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Lietuvos stabilumui ir konkurencingumui didinti siūloma reguliuoti sveikatos ir socialinį draudimą, jungti žemės bei nekilnojamojo turto mokestį bei naikinti PVM lengvatas.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė inicijuojanti naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, sakoma ŠMM pranešime.

Per dvejus metus iš 100 mln. litų nuostolio dugno įmonė pakilo iki šiokio tokio, bet pelno. Tai Lietuvos pašto generalinės vadovės Linos Minderienės ir jos komandos įgyvendintų naujovių nuopelnas. Pati vadovė kukliai šypsosi ir žada, kad šie pokyčiai – toli gražu ne vieninteliai. Su L. Minderiene kalbamės Lietuvos pašto centrinėje būstinėje, Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje.

Didžiulės reguliariosios armijos netinka partizaniniam karui. Per JAV Nepriklausomybės karą britai greitai patyrė, kad mažos snaiperių grupelės gali gerokai apnaikinti jų tvarkingai surikiuotas ryškiai apsitaisiusių karių gretas. Amerikiečių taktika taip sunervino britų generolus, kad šie išvadino priešininkus bailiais ir apkaltino juos mūšio atvirame lauke vengimu. Anot britų, amerikiečiai laužo karo taisykles ir apskritai elgiasi ne kaip džentelmenai.

Lietuvos darbo rinka tampa vis mažiau patraukli, nes šalyje išlieka aukštas nedarbas, o realus darbo užmokestis nuo 2009 m. nedidėja, kritiškai esamą situaciją vertina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis. Jo teigimu, Lietuvai reikia dideles pajamas gaunančių žmonių, tačiau specialistai pinigus turi gauti už profesionalumą, o ne galią.

Pirmasis šiemet paskelbtas svaresnis valstybių konkurencingumo reitingas gali nuvilti tik užkietėjusius skeptikus – Lietuvos spurtas yra galingiausias tarp ES valstybių ir antrasis tarp 59 tiriamų labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, rašo „Verslo žinios“. Lozanoje įsikūręs Tarptautinis vadybos plėtros institutas (TVPI), nuo 1989 m. stebintis, analizuojantis ir rikiuojantis valstybes pagal jų konkurencingumą, šiemet Lietuvą užkėlė 9 laipteliais aukščiau.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Tarptautinių kompanijų atėjimas į Lietuvą gali padėti išspręsti opią socialinę problemą – protų nutekėjimą, įsitikinusi šių metų pradžioje viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ vadovauti pradėjusi Milda Dargužaitė.

Įtakingiausia Graikijos tyrėjų grupė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 5 proc. Tai pesimistiškesnė prognozė nei ankstesnės Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Šiemet Graikija įgyvendins dar daugiau taupymo priemonių, kad mainais už jas gautų naujo paskolų paketo išmokas. Graikijos ekonomikos ir pramonės tyrimų fondas taip pat prognozuoja, kad nedarbas šiais metais išaugs iki 20 proc.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Įtakingas pasaulio ekonomikos analizės centras „The Economist Intelligence Unit“ labiausiai konkurencingu pasaulio miestu pripažino Niujorką. 120 didžiųjų pasaulio miestų buvo įvertinti pagal gebėjimą pritraukti kapitalą, sukurti palankias sąlygas verslui, talentams ir turistams. Vertinant Niujorką, pabrėžtas inovatyvus „Taikomųjų mokslų“ projektas, kuriam statomas specialus miestelis ir kuris, kaip tikimasi, sukurs 6 mlrd. JAV dolerių ekonominę vertę.

Kol kas neišvysime skruzdžių invazijos korporacijų kabinetuose, bet šie maži vabzdžiai padeda sutaupyti didžiosioms pasaulio kompanijoms nemažas sumas, rašo BBC. Skruzdėlės tapo įkvėpimu vienai sudėtingiausių matematikos formulių, dėl kurios vis didėjantis verslo kompanijų skaičius įgyja konkurencinį pranašumą. Šie algoritmai naudoja milžiniškus kiekius neapdorotos informacijos tam, kad rastų išeitį iš kompleksinių problemų.

Europos Sąjungos (ES) parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjami regiono šalių makroekonominiai duomenys iki 2010-ųjų metų, įspėjama, kad 12-ai valstybių, tarp jų Italijai ir Ispanijai, dėl viešų skolų ir konkurencingumo stygiaus gresia naujos ekonomikos krizės, rašo „EUobserver“. Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

Lietuvos verslo konkurencingumas ir gyventojų gerovė itin priklauso nuo energijos išteklių kainų. Skaičiuojama, kad pasaulinei naftos kainai pakilus tik 20 dolerių už barelį, per metus iš Lietuvos Rytų kryptimi papildomai iškeliauja vienas milijardas litų. Elektros energijos Lietuva 2011 metais per 11 mėnesių importavo už 1 mlrd.189 mln. litų. Tai 378 mln.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį stengėsi neteikti didelės reikšmės aukščiausio AAA reitingo praradimui. Penktadienį „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino devynių euro zonos valstybių, tarp jų ir Prancūzijos, skolinimosi reitingą. N. Sarkozy teigia, kad agentūros sprendimas nepaveiks Prancūzijos planų įgyvendinti reformas ir mažinti biudžeto deficitą. „Mano giliu įsitikinimu, tai nieko nekeičia.

Graikijos premjeras Lukas Papademos penktadienį pareiškė, jog privatus sektorius turi sumažinti darbuotojų algas, kad padidėtų šalies konkurencingumas. „Verčiau turėti veikiančias įmones, net jei jose mokamos algos bus mažesnės, nei uždaryti įmones ir didinti bedarbių skaičių“, – sakė vyriausybės vadovas Graikijos parlamente. Kitą savaitę darbdaviai ir darbuotojai diskutuos, kaip didinti Graikijos ūkio konkurencingumą.

Pelno mokesčio tarifo didinimas mažintų šalies konkurencingumą – tokią išvadą padarė Vyriausybė, išnagrinėjusi parlamentarų siūlymą. Vyriausybė išnagrinėjo Seimo narių grupės siūlymą keisti Pelno mokesčio įstatymą ir padarė išvadą, jog pateiktas įstatymo pakeitimo projektas diferencijuoti ir padidinti tarifus susilpnintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas regione.

Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai - makroekonominė bei institucinė aplinka. Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka. Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Globalizacijos proceso paliesta ekonomika šiandien yra visai kitokia, nei prieš kelis dešimtmečius. Europos sąjungos, JAV, kitos didžiosios pasaulio šalys nebegali savarankiškai vykdyti ekonominės politikos, nes jų finansų sistema yra tarpusavyje susijusi, tad visos bėdos, skolos ir kitokios ydos iš vienos šalies iš karto persiduoda į kitą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Lietuva išnaudojo visus įmanomus instrumentus siekdama sumažinti Rusijos energetikos kompanijos „Gazprom“ dujų kainą. Pasak jo, tik bendra Europos Sąjungos pozicija gali priversti „Gazprom“ netaikyti diskriminacinių kainų. A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė nematantis galimybių prašyti „Gazprom“ lengvatų Lietuvai. „Mes išnaudojome visus instrumentus tam, kad pasiektume, jog „Gazprom“ netaikytų Lietuvai diskriminacinės dujų kainos.

Vienas Ispanijos mobiliojo ryšio bendrovės „Telefónica“ vadovų pareiškė, kad neseniai „Nokia“ pristatytas išmanusis telefonas „Lumia 800“ yra per brangus, kad galėtų tikėtis sėkmės rinkoje, skelbia „Telecoms.com“. Spalio pabaigoje pristatyto „Nokia Lumia 800“ pardavimai turėtų prasidėti vėlyvą lapkritį.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Per pirmą šių metų pusmetį šalies viešbučiuose ir restoranuose dirbo 1640 daugiau darbuotojų  nei per tą patį 2010 m. laikotarpį. Vidutinis mėnesinis samdomų darbuotojų skaičius viešbučiuose padidėjo 5,5 proc., o restoranuose – apie 10 proc. Per pirmus šešis šių metų mėnesius viešbučiuose vidutiniškai dirbo 4507 darbuotojai, restoranuose – 15710. Tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Prieš keletą dienų Statistikos departamentas paskelbė, kad informaciją apie pastarųjų dešimties metų demografinę situaciją Lietuvoje. Vienas iš skaičių, pateikiamų „Demografijos metraštyje“ – per dešimtmetį gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 7 proc. arba 242,4 tūkst. Oficiali statistika liudija, kad per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, daugiausia, net 83,2 tūkst., pernai. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 m. Į Lietuvą per dešimtmetį imigravo tik 64,2 tūkst.

„Sodros“ reforma nevyksta, dirbančiųjų mažėja, o verslas ir politikai laužo ietis dėl to, ar galima pragyventi iš 680 litų. Dalis piliečių tiesiog bėga iš šalies, užuot kentėję ar maištavę. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji.

Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime (IMD World Competitivenss Yearbook 2011) Lietuva užėmė 45 vietą – tai dviem laipteliais žemiau nei pernai. Šiemet  Lietuva kaip ir pernai aukščiausias pozicijas užėmė pagal dirbančių moterų skaičių (1 vieta), komunikacijų technologijų panaudojimą (2 vieta). Esame 5-je vietoje pagal mobiliųjų telefonų vartotojų skaičių, interneto prieigą, aukštas pozicijas užimame pagal galimybes pradėti verslą, užsienio investicijų pritraukimą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ padidino Estijos skolinimosi reitingo perspektyvą nuo stabilios iki teigiamos ir patvirtino A reitingą. Perspektyvos padidinimas reiškia didesnę tikimybę, kad ateityje reitingas bus didinamas. Agentūros teigimu, Estijos eksporto ir ekonomikos atsigavimas buvo įspūdingas. Tai rodo, kad šalis yra konkurencinga.

Jeigu Latvija nori, kad jos ekonomika augtų, o šalis ir vėl taptų konkurencinga, ji turi specializuoti savo ekonomiką tam tikroje srityje ir atrasti nišą, ketvirtadienį Rygoje vykusio „Baltijos ekonomikos studentų forumo“ metu sakė žinomas politikos apžvalgininkas, britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas Edwardas Lucas.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Pasaulio ekonomikos forumo kasmet atliekamame  pasaulio šalių konkurencingumo tyrime antrus metus iš eilės lydere išlieka Šveicarija. Lietuva pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) pakilo per šešias vietas į 47 vietą (praeitąmet buvo 53). 2010 m. konkurencingumo tyrimo duomenimis, Estija iš 35 vietos pasistūmė  į 33, o Latvija per dvi vietas nusileido žemyn ir užėmė 70 vietą.

Pasaulio banko tarptautiniame tyrime „Doing Business“ Lietuva per metus šoktelėjo 3 pozicijomis aukščiau ir dabar užima 23 vietą tarp 183 valstybių. Tai rodo, kad verslo sąlygos mūsų šalyje pagerėjo. Pasaulio bankas užfiksavo, kad per pastaruosius metus Lietuva iš visų tyrime dalyvavusių valstybių įvykdė daugiausia – 5 – su verslo sąlygomis susijusias reformas.

Berlyno senato narys pasiūlė idėją, kaip nuo turistų „nulupti“ daugiau pinigų į miesto biudžetą: pasak jo, tereikia apmokestinti miesto viešbučių lovas. Planuojama, jog toks „lovos mokestis“ mieste galėtų siekti 1,5 euro už nakvynę. Taip į biudžetą kasmet būtų surenkami papildomi 20-30 milijonų eurų. Kaip bebūtų, ekonomikos ekspertai šį pasiūlymą iškart pavadino „absurdišku“. Jų teigimu, tai smogtų miesto konkurencingumui turizmo srityje.

Siekiant padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu, numatoma sudaryti palankesnes sąlygas į uostą atplaukiantiems kruiziniams bei trampiniams (neturintiems nustatyto tvarkaraščio) laivams. Siūlymą dėl rinkliavų mažinimo Susisiekimo ministerija jau pateikė Vyriausybei. „Privalome lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir kaimyninių jūrų uostų kainų politiką, kad padidintume Klaipėdos uosto patrauklumą ir konkurencines galimybes.