Visos šios ir dar daugiau nuodėmių bei rekomendacijų pateikiama šviežiai pristatytame asociacijos „Investors' Forum“ analitiniame leidinyje apie Lietuvos mokesčių sistemą.
„Investuotojai, kurie stebi nesubalansuotą ir nuolat kintančią šalies mokesčių politiką, vis atsargiau vertina Lietuvą kaip investicijoms patrauklią šalį. Todėl kviečiame būsimąją Vyriausybę imtis ne revoliucinių, o evoliucinių pokyčių, įvertinant poveikį nacionalinei ekonomikai ir pokyčius kaimyninėse šalyse, su kuriomis Lietuva yra priversta kovoti dėl investicijų“, - sako Kęstutis Lisauskas, „Investors' Forum“ mokesčių grupės vadovas, „Ernst & Young“ partneris . Jo teigimu, progresinių mokesčio tarifų įvedimas nepadidins socialinio teisingumo, o sulėtins Lietuvos ūkio atsigavimą – vartojimas mažės, šešėlinė ekonomika didės, todėl mokesčių bus surenkama mažiau.
Investuotojai atkreipia dėmesį, kad „naktinė“ mokesčių reforma 2008 m. gruodį sujaukė ne tik pelno mokesčio įstatymą, bet ir visą mokesčių sistemą, kurią sutvarkyti prireikė dviejų metų. Dėl šios priežasties valdantiesiems rekomenduojama nedaryti drastiškų pokyčių Lietuvos mokestinėje sistemoje, nemažinti mokesčių, nežinant, kaip kompensuoti biudžeto įplaukų netektį. PVM sumažinimas naudą atneštų gamintojams ir prekeiviams, o galutinis vartotojas naudos iš to nepajustų. Kitas pavyzdys - 2009 m. sumažinus akcizą dyzelinui, kuro kaina degalinėse po kelių mėnesių vėl grįžo į pradinį lygį.
„Dabar jau visiems turėtų būti aišku, kad pelno mokesčio tarifo didinimas sumažintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir, labai tikėtina, paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos bei mokesčių slėpimą“, - sako Rūta Skyrienė, Investors' Forum vykdomoji direktorė. Pasak R. Skyrienės, kadangi darbdavių sąnaudos yra didžiausia kliūtis šalies konkurencingumui, būtina įvesti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) „lubas“ visoms mokėtojų grupėms.
Būsimai valdžiai siūloma užtikrinti socialinį teisingumą vienodu pajamų apmokestinimu, nepriklausomai nuo veiklos formų, o kartu įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Investuotojų vertinimu, padidinus nekilnojamojo turto mokesčio bazę gyventojams, šis mokestis buvo pavadintas prabangos mokesčius. Kita vertus, nuo 2013 metų įsigaliojus žemės mokesčio apskaičiavimo naujovėms, ne vienam gyventojui padidėjęs žemės mokestis (4 proc.) ir turto mokestis (3 proc.) gali tapti nepakeliama prabanga. Todėl šiuos mokesčius investuotojai ragina sujungti, o jų visuotinumo siekti plečiant bazę ir mažinant tarifą.
„Šešėlinė ekonomika negali egzistuoti be grynųjų pinigų, todėl investuotojus džiugina, kad vis geriau administruojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau padaryta toli gražu ne viskas“, - teiga Rūta Skyrienė. Anot jos, atlikę bandomuosius pirkimus Gariūnų turgavietėje, asociacijos mokesčių grupės nariai mano, kad šią turgavietę dar anksti paleisti iš akiračio. Be to, investuotojai kviečia toliau visomis įmanomomis priemonėmis tobulinti mokesčių administravimą. Sveikintinus valstybės žingsnius reguliuojant taksi verslo „šešėlio“ mažinimą, investuotojų manymu, taip pat reikėtų tęsti. Siekiant Lietuvos konkurencingumo mokesčių srityje, nuolatos stebėti kaimynines jurisdikcijas ir laiku reaguoti į jų pakeitimus.
7 nuodėmės: ko nedaryti
1. Neįvesi progresinių mokesčių. Jie ne tik nepadidintų socialinio teisingumo, bet ir sulėtintų Lietuvos ūkio atsigavimą: Lietuvos mokesčių politika tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams atrodytų nestabili.
2. Nedidinti pelno mokesčio. Pelno mokesčio tarifo didinimas sumažintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir, labai tikėtina, paskatintų kapitalo traukimąsi iš Lietuvos, šešėlinės ekonomikos augimą ir mokesčių slėpimą
3. Nedaryti drastiškų mokesčių įstatymų pakeitimų. Tiek nacionaliniam, tiek ir užsienio investuotojui labai svarbus mokestinės naštos prognozuojamumas ir stabilumas.
4. Nemažinti mokesčių, nežinant, kaip kompensuoti biudžeto įplaukų netekimus. Mokesčių mažinimo sprendimas neatsižvelgiant į biudžeto balansavimą gali būti pasiekiami tam tikri trumpalaikiai tikslai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai daro neigiamą įtaką ne tik biudžeto surinkimui, tačiau ir vidaus bei užsienio investuotojų požiūriui.
5. Nenustatyti skirtingų mokesčių režimų skirtingom teisinėms formoms. Tai neskatina nei ekonomikos, nei verslumo, nei darbuotojų užimtumo didinimo. Vietoje mokesčių lengvatų ir režimų diferenciacijos pagal teisines formas, žymiai skaidresnis ir efektyvesnis kelias yra diferenciacija pagal veiklos pobūdį, mąstą ar kitus objektyvius kriterijus.
6. Nespręsti socialinių problemų mokesčių lengvatomis. Socialiai remtinas grupes reikia remti tiesiogiai: tikslinėmis išmokomis, kuponais ar kompensacijomis - tai jau techninis klausimas. Tam reikalingas administracinis aparatas.
7. Nepainioti neteisėtai praturtėjusių su gerai uždirbančiais, išsilavinusiais specialistais. Svarbiausia - skaidri pajamų ir turto deklaracija. Reikia lyginti asmens ir jo giminaičių bei artimų žmonių turtą ir išlaidas su deklaruotomis pajamomis ir nuosekliai apmokestinti neatitikimų sumas.
10 įsakymų arba, ką daryti?
1. Įvesti sveikatos ir socialinio draudimo įmokų lubas visiems mokėtojams.
2. Apjungti žemės ir NT mokesčius, siekiant sistemos efektyvumo, o jų visuotinumo siekti, plečiant bazę ir mažinant tarifą.
3. Didinti tarptautinių sutarčių skaičių bei siekti iš naujo derėtis dėl geresnių sąlygų.
4. Naikinti PVM lengvatas.
5. Diegti kasos aparatus, mažinti grynų pinigų naudojimą ir kitaip kovoti su šešėline ekonomika.
6. Tobulinti mokesčių administravimą.
7. Atlikti investicinių projektų lengvatos vertinimą ir priimti laiku priimti tinkamus sprendimus, nelaukiant 2014 metų.
8. Siekiant Lietuvos konkurencingumo mokesčių srityje, nuolatos stebėti kitas jurisdikcijas ir laiku reaguoti į jų pakeitimus.
9. Padaryti akcijų planus patrauklesne atlygio forma už kitas - leisti lojaliems darbuotojams palankiomis sąlygomis įsigyti įmonės akcijų.
10. Įvesti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą.
Šie siūlymai artimiausiu metu bus pateikti vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms.
