kompotas

Jei turite sodą, kuriame užderėjo serbentų, vyšnių arba trešnių, pats metas pasirūpinti jų atsargomis žiemai. Vienas iš būdų yra gaminti kompotus.  Vyšnių ir raudonųjų serbentų kompoto receptas:  Uogas sudėti į švarius stiklainius. Sirupui vienam litrui reikės 300 g cukraus. Užpilti verdančiu sirupu. Užsukti dangtelius ir apvertus padėti šiltai. Į porą stiklainių ipjausčiau po kelias skilteles citrinos, kad butu ivairiau.. Skonis su švelnia rūgštele.

Rusijos policija tiria įvykį, kurio metu buvo sumuštas mažametis vaikas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurį padarė patys vaikai, tampa aišku, kad „asocialus“ benamis susilaukė paauglių patyčių, jam grasino, apmėtė nedideliais akmenimis. Netrukus vyriškis neišlaikė ir stumtelėjo paauglį ant žemės, pradėjo spardyti, vaikas išsigando ir puolė į ašaras. Rusijos Kiseliovsko policija tiria smurto prieš vaiką atvejį, kurį įvykdė benamis.

 Alvyda Bajarūnaitė ir Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Galima spėti, kad tokį desertą, kaip žalias agurkas su šviežiu medumi, „išrado“ Lietuvos kunigaikštis Jogaila, sako daktaras Rimvydas Laužikas. „Barokiniam stalui tinka zrazai arba įdaryta lydeka. Renesansui – pyragai su įdaru. Iš gotikos atkeliavo koldūnai ir balandėliai“, – pristatydamas savo knygą „Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ pasakoja docentas.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių. Viena iš seniausių laikoma kiniška vyšnia, kuri ir dabar yra auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvusis augalas. Lietuvoje vyšnios auginamos labai seniai, tačiau kada tiksliai jos atkeliavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma. Istorinėje literatūroje yra faktų, kad vyšnių kauliukų buvo rasta piliakalniuose. Senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje vyšnių sodas turėjo šventumo aurą.

Braškės – tikra vasaros puošmena! Jos ne tik gardžiai kvepia, gražiai atrodo, puošdamos kiekvieną tortą, pyragėlį ar ledų porciją, tačiau taip pat yra nepaprastai maistingos. Jose daug organinių rūgščių, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač A ir B grupės. Penkiose vidutinio didumo uogose vitamino C yra tiek, kiek viename apelsine. Tai tikra atgaiva organizmui po varginančios žiemos. Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia.

sKokias asociacijas moderniam žmogui kelia žodis „valgykla“? Galbūt kažkam, tai sovietmečio dvelksmas, aliuminiai indai ir įmantriomis šukuosenomis pasidabinę „bufetavos“, bet yra ir kitaip mąstančių, stoviniuojančių eilėse pietų metu ir laukiančių, kol jau pažįstamos virėjos pamalonins karštu patiekalų, beveik, kaip „pas močiute kaime“. Toks sugretinimas gali pasirodyti naivus, bet tikrai ne iš piršto laužtas.

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Šiuolaikinio meno centras kviečia į X Baltijos tarptautinio meno trienalės „Miesto istorijos“ (kuratoriai Ann Demeester ir Kęstutis Kuizinas) atidarymą šį penktadienį, rugsėjo 25 d.   Projekte „Miesto istorijos“ dalyvauja 80 menininkų iš 20-ies šalių. Trienalė vyks keliose Vilniaus erdvėse – Šiuolaikinio meno centre, buvusiose Sveikatos apsaugos ministerijos patalpose Gedimino pr.

Nyderlanduose gyvenanti dizainerė Indrė Klimaitė prieš pusę metų pradėjo projektą „Kompotas“ – Vilniaus ir Kauno valgyklų socialinę-vaizdinę studiją. Bendradarbiaudama su istorikais, rašytojais ir fotografais, ji tyrinėjo valgyklų gyvenimą - erdves, kuriose atsispindi praėjusios epochos gyvenimo būdas ir socialinės vertybės. Tai iki šiandien išlikusios socialinės salos, kuriose mezgasi nauji žmonių santykiai.