keplerio teleskopas

Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą – identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau – dujiniai milžinai. Saulės sistemos dvynė pavadinta KOI-351. Už 2,5 tūkst.

Planetų ieškotojas Keplerio teleskopas, panašu, pasmerktas, bet jo atradimai, kartu su nauja žymiosios Drake'o lygties versija, paaštrins ateivių medžioklę. Žinomiausias nežemiškosios gyvybės paieškos įrankis gauna 21-ojo amžiaus atnaujinimą – būtent tada, kai paskutinį kvapą išleido geriausias planetų paieškų teleskopas. Nors NASA'os Kepler teleskopo praradimas yra stiprus smūgis, atnaujinimas gali reikšti, kad gyvybės ženklus už Saulės sistemos ribų rasime per dešimtmetį.

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje (MAO) jau penktą kartą vyksta Šiaurės ir Baltijos šalių aukštieji astrofizikos kursai. Šį kartą kursų tema – „Žvaigždžių astrofizikiniai stebėjimai „Gaia“ ir Keplerio kosminių projektų eroje. Šiuo metu labai sėkmingai vykdomas NASA Keplerio kosminio teleskopo projektas, skirtas aptikti kuo daugiau į Žemę panašių planetų prie kitų žvaigždžių ir tyrinėti žvaigždžių virpesius, sakoma VU pranešime.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.

Savanoriai gali keliauti į „Planethunters“ internetinę svetainę tyrinėti 150 tūkst. žvaigždžių nuotraukų, darytų „Kepler“ kosminiu teleskopu. Savanoriai lankytojai pirmiausia supažindinami, kaip nuotraukoje galima atrasti planetą. Ją pastebėjus prašoma pranešti ekspertams, rašo bbc.co.uk. „Žmonės geba atrasti kompiuterio nepastebėtas planetas, – sakė Chrisas Lintottas iš Oksfordo universiteto.

Kai astronomai aptiko pirmąsias egzoplanetas, greitai tapo aišku, kad planetų formavimosi teorijos, sukurtos remiantis Saulės sistemos modeliu, nėra visiškai teisingos. Jos nepaaiškina didelio skaičiaus karštų į Jupiterį panašių planetų, kurias astronomai aptinka beveik visur. Taigi astronomai grįžta prie teorijų tobulinimo, šįkart jau remdamiesi naujais duomenimis. Dabar teorija teigia, kad formavimosi metu įvyksta vienas kolapsas, o dujų diskas, iš kurio formuojasi planetos, auga lėčiau.

Keplerio kosminio teleskopo atrastas egzoplanetas tiriantys mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės sistema skiriasi nuo daugumos kitų kosmose aptiktų planetų sistemų. Nagrinėdami Keplerio teleskopu, vos per keturis mėnesius aptikusio beveik pusantro tūkstančio už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, gauts duomenis, NASA mokslininkai  padarė kelis pirminius jų apibendrinimus.

„Kepler“ teleskopu pastebėtas žvaigždžių trejetas nustebino mokslininkus, mat jis neskleidžia kitoms žvaigždėms būdingų garsų. Žinoma, kad daugelis žvaigždžių viduje gaudžia, o „Kepler“ užfiksuoja šio proceso sukeliamus išskiriamos šviesos pokyčius. Tačiau astronomai žurnale „Science“ teigia, kad jų pastebėta raudonoji milžinė HD181068, aplink kurią skrieja dvi mažesnės raudonosios nykštukės, yra neįprastai tyli, praneša BBC.

NASA Keplerio kosminio teleskopo programos mokslininkai paskelbė atvaizdą, kuriame galima pamatyti 1235 kandidates į už Saulės sistemos ribų atrastas planetas. Šiuo metu astronomai renka duomenis, kurie patvirtintų  galimą tokių planetų, vadinamų egzoplanetomis, egzistavimą.

Į Žemę panašios planetos gali skrieti maždaug aplink 1 iš 37 – 1 iš 70 nakties danguje matomų į Saulę panašių žvaigždžių. Šie duomenys leidžia manyti, kad mūsų galaktikoje gali būti milijardai į Žemę panašių planetų, teigia tyrėjai. Nauji skaičiavimai remiasi duomenimis iš „Kepler“ kosminio teleskopo, vasarį pasaulį nustebinusio žiniomis apie daugiau kaip 1,2 tūkst. nežemiškų pasaulių, tarp kurių – 68 potencialios Žemės dydžio planetos.

Mūsų galaktikoje – Paukščių Take – yra mažiausiai 50 milijardų egzoplanetų, ir bent 500 milijonų iš jų veikiausiai patenka į vadinamąją gyvybės zoną, kurioje egzistuoja sąlygos skystam vandeniui, o kartu ir gyvybei egzistuoti, pranešė NASA kosminio Keplerio teleskopo programos atstovas. Planetų sistemos kosmose yra kur kas labiau paplitusios, nei buvo manoma iki šiol, o mokslininkams reikės iš naujo įvertinti gyvybei tinkamų sąlygų aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose tikimybę.

NASA „Kepler“ misijos atrasta labai įdomi planetų sistema, susidedanti iš šešių narių ir besisukanti aplink labai į Saulę panašią žvaigždę (žr. paveiksle, NASA, Tim Pyle). Penkios iš jų sukasi labai arti žvaigždės. Kalifornijos universiteto mokslininkai išanalizavo sistemos orbitinę dinamiką, nustatė planetų dydžius ir mases, iš ko jos susideda. Visa ši informacija gauta matuojant žvaigždės Kepler 11 šviesio kitimą, kai planetos, pereidamos per žvaigždės diską, šiek tiek pritemdo jos šviesą.

Apdoroję kosminio Keplerio teleskopo, ieškančio planetų už Saulės sistemos ribų, stebėjimų duomenis, NASA mokslininkai pranešė galimai atradę 54 maždaug Žemės dydžio egzoplanetas, kuriose turėtų egzistuoti gyvybei palankios sąlygos. Iki šio laiko astronomams pavyko atrasti daugiau nei 500 už mūsų sistemos ribų esančių planetų, tačiau šis skaičius gali išaugti dvigubai, jei bus patvirtinti visi nauji Keplerio teleskopo perduoti duomenys apie galimas naujas nežinomas planetas, pranešė „Space.

Jau eilę metų viso pasaulio astronomai, nukreipę žvilgsnius į dangų stebi ne tik ryškiausius objektus – žvaigždes, galaktikas ar ūkus, bet vis labiau stengiasi aptikti jų „pilkuosius“ kaimynus – šalia skriejančias planetas.

Pasak atradimą pristačiusio NASA atstovo, pati mažiausia iš surastų egzoplanetų pagal savo dydį yra panaši į Neptūną, o likusios keturios didesnės už Jupiterį. Kitaip tariant, nei viena iš jų nepriklauso Žemės tipo planetoms, kurių paieška ir yra pagrindinis „Kepler“ teleskopo tikslas. Visos penkios planetos sukasi aplink gimtąją žvaigždę labai artimomis orbitomis ir vieną pilną ratą padaro per 3-5 dienas. Nekeista, jog jų paviršiaus temperatūra viršija skystos lavos temperatūrą.