kelio remontas

Kaune, kairiajame Nemuno krante, pradėta rekonstruoti H. ir O. Minkovskių gatvė. Dėl intensyvių darbų nuo lapkričio 4-osios numatoma laikinai uždaryti eismą. Kaip skelbia savivaldybė, po rekonstrukcijos važiuojamoji gatvės dalis išplatės iki keturių eismo juostų, abipus nusidrieks nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, juos papildys želdynai. Bendrovė „Kauno vandenys“ atnaujins vandentiekio ir nuotekų vamzdynus. Tuo pačiu bus pakeisti ir kiti giliai po žeme nusidriekę inžineriniai tinklai.

Siekiant pagerinti vietinės reikšmės kelių būklę, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai siūlo leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, kokio remonto jiems reikia. Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai mano, kad savivalda geba pati priimti sprendimus, ar savo kelią remontuoti kapitališkai ar atlikti paprastąjį remontą.

Kelionės automagistrale A1 daugeliui vairuotojų tapo galvos skausmu. Šiame kelyje – tarsi užburtame rate: eismą lėtina kelio darbai, dėl vairuotojų neapdairumo sukeltos avarijos užkemša ir taip susiaurintas eismo juostas, o vasaromis spūstis „maitina“ poilsiautojų srautai. Kiek laiko visa tai tęsis ir kada pagrindiniai kelio A1 remontai bus baigti? Automagistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra intensyviausio eismo kelias visoje šalyje. Juo vidutiniškai per parą pravažiuoja per 26 tūkst.

Sostinės Liepkalnio gatvės gyventojai nebeapsikenčia naktimis girdimo triukšmo, vibracijų ir pro langus besiveržiančių statybinių dulkių. Kenčia ne tik tie, kuriems anksti ryte reikia keltis į darbus, bet ir mažamečius vaikus auginančios šeimos. Gyventojai pasakoja, kad nebuvo jokių įspėjimų, o remonto darbai po langais netikėtai prasidėjo pirmą valandą nakties, kai jau visi sumigę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Svarbi žinia vairuojantiems Kauno gyventojams ir miesto svečiams – nuo pirmadienio, liepos 22-osios, pasikeitė eismas prie prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“. Kaip anksčiau socialiniuose tinkluose skelbė Kauno savivaldybė, keičiasi ir pėsčiųjų, ir transporto priemonių judėjimas. Skelbia apie eismo pokyčius Prie pokyčių teks prisitaikyti, nes, kaip pranešama, jie galios mažiausiai du mėnesius, o pabaigus darbus vienoje pusėje, jie bus tęsiami kitoje.

30 kilometrų magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpoje tarp Molėtų ir Utenos pradedama kloti naują asfalto dangą. Vėl pradėti organizuoti eismą atnaujinta atkarpa planuojama iki šių metų pabaigos. „Apie šio kelio rekonstrukciją pradėta kalbėti prieš daugiau nei dešimtmetį, tačiau realūs atnaujinimo darbai pradėti praėjusiais metais, kai kelio rekonstrukcija startavo Utenos mieste.

Kovo pradžioje prasideda magistralinio kelio Vilnius-Utena remontas. Numatoma, kad darbai turėtų pasibaigti 2025 metais.  „Esminė žinutė – pagaliau startuojame“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, po 38 d., kovo pradžioje, bus pradedamas pirmųjų kelio atkarpų (maždaug 30 km ruože nuo Molėtų iki Utenos) remonto etapas.

Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat planuojama, kad iki metų galo bus užbaigti 18 tiltų ar viadukų remonto darbai.

Statybos ir kelių tiesimo bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda dviejų atkarpų remontą, darbai kainuos apie 9 mln. eurų.  Pradedamas tvarkyti kelio ruožas netoli Klaipėdos, tarp 222,6 iki 227,2 kilometro, taip pat Šilutės rajone, nuo 191,6 iki 195,4 kilometro, pranešė bendrovė.

Ketvirtadienį pradėti beveik dviejų kilometrų ilgio kelio Vilnius–Utena atkarpos rekonstrukcijos darbai, kurių vertė siekia 7 mln. eurų. Darbus atliks Panevėžio statybos įmonė „HISK“, juos užbaigti numatyta 2024 metų liepą, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). „Šiandien jau galime tvirtai pasakyti, jog pradedame „amžiaus statybomis“ pramintus rekonstrukcijos darbus, kuriuos, jei tik turėsime galimybes, tęsime ir kituose Vilnius-Utena magistralės ruožuose“, – pranešime sakė LAKD...

Šeštadienį užtverta A. Kriščiukaičio gatvė piktino vairuotojus. Nors apie gatvės remontą ir eismo uždarymą buvo pranešta iš anksto, kaunietė pasigedo papildomų kelio ženklų. „Ar čia normali situacija, kai tik atvažiavęs iki sankryžos pamatai, kad gatvė užtverta? Ar negalima sudėti ženklų prieš tiltą dar? Dabar kamštis didžiausias“, – šeštadienio popietę skundėsi į A. Kriščiukaičio gatvę negalėjusi patekti kaunietė.

Pradedamas remontuoti valstybinės reikšmės magistralinis kelias A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viadukas. Šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai, viaduku ribojamas greitis iki 50 km/h, o nuo kovo 27 d.  eismą viaduku planuojama uždaryti ir kreipti apylankomis, rašoma pranešime. Viaduko remonto darbus planuojama atlikti iki šių metų rudens pabaigos.

Penktadienį oficialiai pradėta vieno avaringiausių ir intensyviausių šalies kelių – „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – rekonstrukcija. Iki 2024 metų pabaigos užbaigus darbus visas 40 kilometrų ruožas virs keturių eismo juostų magistrale. „Rekonstravus ruožą tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos visas itin intensyvaus eismo kelias tarp Kauno ir Lenkijos sienos bus keturių eismo juostų.

Tęsiant Saulėtekio alėjos rekonstrukciją, šį savaitgalį (lapkričio 12–13 dienomis) atkarpoje nuo „Viada“ degalinės iki Plytinės gatvės bus asfaltuojama pirmoji juosta abejomis kryptimis. Šeštadienį darbai bus atliekami neporinių, o sekmadienį – porinių namų pusėje. Darbai bus vykdomi nuo 7 iki 17 valandos, informuoja savivaldybė. Siekiant užtikrinti eismo sklandumą, automobilių eismas nuo Galgių bus nukreipiamas apylanka Kairėnų gatve ir Nemenčinės plentu.

Kelio Kaunas-Prienai ruožo nuo Garliavos iki Prienų rekonstrukcijos priešprojektinius sprendinius už beveik 223 tūkst. eurų parengs bendrovė „Kelprojektas“. Šio kelio rekonstrukcija yra vienas Vyriausybės prioritetinių darbų.  Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir įmonė pasirašė tai numatančią sutartį, pagal ją kelio ruožo nuo 11,6 iki 31,1 kilometro sprendiniai turi būti pateikti per aštuonis mėnesius. Remiantis jais bus rengiamas kelio rekonstrukcijos techninis projektas.

Rugsėjį sostinės kelius tradiciškai užplūsta mašinų srautai – į Vilnių grįžta studentai, darbuotojai ir kiti eismo dalyviai. Vairavimo instruktorius atskleidė, kokie svarbiausi patarimai laviruojant sausakimšose sostinės gatvėse, o policija perspėjo, kokių prevencinių priemonių imsis ir kaip tikrins vairuotojus. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė žadėjo, kad nepradės remontuoti naujų kelio atkarpų iki rugsėjo 12 d. Atėjus rudeniui, vairuotojai ima skųstis dėl remontuojamų judrių kelio ruožų.

Nuo trečiadienio kelioms naktims uždaromas eismas kelyje Vilnius–Kaunas, skelbia Kelių direkcija.  Eismas bus draudžiamas magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Kaunas kryptimi ties Vieviu. Draudimas galios naktimis nuo 23 iki 6 valandos iki šeštadienio ryto. Kelias uždaromas dėl transporto mazgo rekonstravimo darbų įgyvendinimo. Pasak direkcijos, minėtu laikotarpiu transporto priemonių eismas bus nukreipiamas rajoniniu keliu Nr.

Kai Šilutės pašonėje valdžia ėmėsi remontuoti kelią, ir Stasė, ir šiandien jau palaidotas jos vyras Zenonas džiaugėsi, kad gyvenimas gerėja. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Šiandien dėl Stasės vyro mirties atsakomybės prisiimti nenori ne tik kelininkai, bet ir Šilutės meras. Į laidą „Prieš srovę“ kreipusis Stasė tikisi, kad šis reportažas padės tragedijai nesikartoti.

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos darbai yra spartinami, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.   „Darbai yra spartinami ir pagal numatyta programą, šiais metais turėtų būti realizuota mažiausiai 90 proc.“ – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

Šalia įvažiavimo į Palangą gyvenantys žmonės kelio remonto darbus vadina pasityčiojimu. Esą per karščius net lango atsidaryti neįmanoma – aplink vien dulkės. Pereiti gatvę saugiai taip pat nėra sąlygų – perėjų neliko. Žmonės įsitikinę, šis remontas neigiamai atsilieps jų sveikatai.  Kelio remontas Palangoje turėtų būti baigtas šių metų rugsėjo 22 dieną. Iki tol, šalia gyvenantys palangiškiai sako, jog per karščius tenka kęsti tikrą košmarą. „Kokie būsime rudenį pasakys sveikatos apžiūra.

Sostinės vairuotojai įspėjami apie eismo ribojimus A. Goštauto g. visai dienai, praneša UAB „Grinda“ atstovai. Antradienį A. Goštauto g. bus klojamas asfaltas. Atkarpoje nuo J. Tumo-Vaižganto g. (Baltojo tilto) iki Gynėjų g. (Geležinio Vilko tilto) nuo 8 val iki 24 val. numatomi eismo ribojimai: eismas į abu puses vyks viena juosta.

Praėjusią vasarą kentę dideles automobilių spūstis jūros link, klaipėdiečiai ir šiemet turės apsišarvuoti kantrybe. Kelyje jūros link ir vėl remonto darbai. Nuo šio pavasario pradėtas Pamario g. remontas. Nepaisant eismo nepatogumų, automobilių stovėjimo aikštelės šalia paplūdimių virto statybviete. Į portalą tv3.lt parašiusi moteris (vardas, pavardė redakcijai žinoma) atsiuntė ir nuotraukas.

Palangos močiutėms – išbandymų metas. Ilgus metus jas nuo pakelės vaikę valdininkai šią vasarą atsikvėps: poilsiautojus šiemet pasitiks ne vadinamosios „močiutės“, o kelio remonto darbai. Pakeles okupavo sunkiasvorė technika. Tačiau dulkėse ir automobilių spūstyse kenčia ne tik vasarotojai. Kelio remontas koją kiša ir kai kuriems verslininkams.  Vasaros sezonas Palangoje – atidarytas. Praėjusį savaitgalį kurortas viliojo renginių gausa. Žmonių šeštadienio vakarą neišvaikė net subjuręs oras.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas užfiksavo ir atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti keli besimušantys ir besistumdantys vyrai. Kaip nurodė skaitytojas, vaizdo įrašas padarytas pirmadienį kelyje Kaunas-Vilnius, važiuojant nuo Grigiškių link Gariūnų, kur pastaruoju metu vyksta kelio remonto darbai. Pasak vyro, vairuotojai tiesiog nepasidalino vieta važiuojamojoje kelio dalyje. „Vyrukai kelio nepasidalino, susistumdė, pradėjo muštis.

Pradėti atnaujinti prieš tris dešimtmečius nutiestą betoninį kelią Vilnius - Utena tikimasi kitų metų pavasarį. Anksčiau visą kelią viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu sutvarkyti ketinusi Automobilių kelių direkcija dabar tai atliks etapais. „Važiuojant nuo Vilniaus, kai baigiasi 4 juostų kelias, iki 21-ame kilometre esančios sankryžos į Nemenčinę projektas baigiamas paruošti ir šiemet jau tikimės paskelbti konkursą. Šiame ruože yra didžiausias eismo intensyvumas.

Neapsikentęs Mančesterį darkančių skylėtų gatvių ir to, kad miesto valdžia visiškai nereaguoja į prašymus jas užtaisyti, Wanksy pseudonimu pasivadinęs britas ėmėsi darbo ir pradėjo skyles apipaišinėti vyriškais lytiniais organais. Rezultatas – vos po kelių dienų tokia skylė yra užtaisoma. Tokia idėja vyrui kilo po to, kai skylėtų gatvių dėka susižalojo pora jo draugų dviratininkų. „Aš norėjau atkreipti dėmesį į duobėtas gatves.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia parengusi jau antrą kelio Vilnius–Utena (A-14), liaudyje dažniau vadinamą „betonke“, rekonstrukcijos projektą, tačiau Darbo partija abejoja, ar apsimoka, kaip numatoma projekte, darbus atlikti už privataus verslo pinigus – viešosios ir privačios partnerystės (VPSP) būdu.

Nelaimė įvyko remontuojamame kelio ruože, kur triūsė darbininkai, sužeisti šeši žmonės. Policijos duomenimis, apie 13 h.  keliu Panevėžys - Sitkūnai važiavęs benzinvežis nepasuko į aptvertą kelio ruožą, o nuvažiavo tiesiai ant ten triūsiančių darbininkų. Du darbininkai spėjo atšokti, todėl sužeisti nesunkiai. Kiti keturi nugabenti į ligoninę. Manoma, jog benzinvežio vairuotoją apakino saulė. Įtariama, jog jis galėjo užmigti už vairo. Avarijos aplinkybės tiriamos.

Laikai, kai Lietuva didžiavosi, o jos svečiai stebėjosi puikiais mūsų keliais, – jau tik istorija. Šiandien vairuotojams tenka manevruoti tai tarp juos remontuojančių kelininkų, tai tarp čia pat išlendančio broko. Ir ne permainingos oro sąlygos –sniegas, ledas ir jį tirpdanti šiluma – dėl to kalti. Kelius, kasmet suryjančius milijardus litų, ardo jų tvarkytojų, atradusių aukso gyslą, godumas. Juo domisi teisėsaugos institucijos.