Laikai, kai Lietuva didžiavosi, o jos svečiai stebėjosi puikiais mūsų keliais, – jau tik istorija. Šiandien vairuotojams tenka manevruoti tai tarp juos remontuojančių kelininkų, tai tarp čia pat išlendančio broko. Ir ne permainingos oro sąlygos –sniegas, ledas ir jį tirpdanti šiluma – dėl to kalti. Kelius, kasmet suryjančius milijardus litų, ardo jų tvarkytojų, atradusių aukso gyslą, godumas. Juo domisi teisėsaugos institucijos.
Lietuvos keliams tvarkyti iš Europos Sąjungos lėšų ir šalies biudžeto skiriami milžiniški pinigai. Pernai šalies kelių tinklui plėtoti ir prižiūrėti buvo atseikėta net 881,7 mln. litų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, arba 106 mln. litų daugiau negu 2009 metais. 2008 metais į kelius sukišti nepagailėta kone dviejų milijardų! Už tokius pinigus Lietuvos keliai turėtų būti tvirti ir lygūs it stiklas. Tačiau taip nėra. Brangiai sutvarkytuose kelių ruožuose jau po metų kitų ima ryškėti trūkumai. Kas iš to, kad kelių darbams galioja garantija, kad juos tiesusi organizacija broką ištaiso –valstybė dėl to patiria šimtamilijoninius nuostolius.
Aukso kasyklos
2009 metų pabaigoje Susisiekimo ministerijos užsakymu valstybės įmonė Transporto ir kelių tyrimo institutas atliko patikrinimus kai kuriuose Lietuvos kelių ruožuose ir nustatė skandalingą faktą –atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų: panaudota mažiau statybinių medžiagų arba jos ne tokios, kaip nurodoma dokumentuose; kelio dangos sluoksniai susimaišę, nors neturėtų taip būti, ir t. t. Visų Lietuvos kelių patikrinti neįmanoma, tačiau iš to, ką parodė tyrimas, galima daryti prielaidą, kad kelininko darbas –tikros aukso kasyklos.
„Su mūsų tyrimo išvadomis Lietuvos automobilių kelių direkcija, planuojanti ir prižiūrinti kelių tiesimo darbus, nieku gyvu nenorėjo sutikti, –teigė šio instituto Kelių tyrimų skyriaus viršininkas Mindaugas Dimaitis. – Prikibo prie meteorologinių sąlygų, ėmė ginčytis dėl metodikos, kuria buvo remiamasi."
Ėmėsi teisėsauga
Buvo nuspręsta kelių tyrimą atlikti iš naujo. Jo ėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo institutas. Mokslininkai tose vietose, kur buvo atliktas pirmasis tyrimas, taip pat savo nuožiūra pasirinktuose keliuose tyrė dangos sluoksnius –matavo liniuotėmis milimetro tikslumu. Ekspertų išvados beveik nesiskyrė nuo pirmojo tyrimo: kelio danga –nekokybiška. Visa medžiaga buvo perduota teisėsaugai, kuri jau anksčiau pradėjo ikiteisminį tyrimą, aiškinasi galimus pažeidimus ir valstybei padarytų nuostolių mastą.
Išvados –tabu
Kokiuose kelio ruožuose pastarasis tyrimas atliktas, kokie pažeidimai konkrečioje iškirtoje rasti, kokie galimi kelininkų padaryti nuostoliai – atsakymų į šiuos ir kitus klausimus tikėjomės sulaukti iš VGTU Kelių tyrimo instituto. Tačiau jo direktorius Audrius Vaitkus pabūgo apie tai kalbėti. „Mes buvome tik rangovai, o gautus rezultatus pagal sutartį pateikėme užsakovei –Susisiekimo ministerijai, –pareiškė jis. –Yra sutartys, yra pirkėjas ir darbų atlikėjas. Nežinau, ar sutartyje parašyta, kad informacija konfidenciali, todėl ir nežinau, ar galiu komentuoti."
Jis nenoriai komentavo ir kelių tiesėjų galbūt padarytų nuostolių valstybei dydį paaiškėjus, kad kelio darbai atlikti nekokybiškai. „Sudėtingas klausimas, nes tai priklauso nuo daugybės dalykų: kelio reikšmingumo, konstrukcijos, eismo sąlygų tame ruože, transporto srauto ir panašiai, –abstrakčiai dėstė mokslininkas. –Sunku žalą apskaičiuoti. Vienoje kelio dalyje ir vienas centimetras nepakloto asfalto gali padaryti mažiau žalos, o kitur ir pusės centimetro paklaida reikšminga."
Kad visuomenė neturi šansų susipažinti su oficialiais VGTU Kelių tyrimo instituto atlikto tyrimo rezultatais, patvirtino ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. “Atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl, patikėkite, negaliu jokios medžiagos viešinti", –atsakė jis.
Nuostoliai –šimtamilijoniniai
„Bet, aišku, valstybei nuostolių padaryta nemažai, vienareikšmiškai tą sakau", –pažymėjo ministras.
Pasak jo, remiantis tarptautiniais skaičiavimais, pagerinus kelių planavimo ir statybos kontrolės funkcijas galima sutaupyti mažiausiai 10 procentų lėšų, kurios išleidžiamos keliams. Tokia, girdi, ir būtų preliminari žala. Lietuvoje tai –šimtamilijoninės sumos.
Kada ikiteisminis tyrimas bus baigtas, neaišku. O kol teismas netars paskutinio žodžio, įmonės, kurios dabar įtariamos kelių statybos darbus atlikusios nekokybiškai, dirba kaip dirbusios ir galbūt toliau sėkmingai plauna milijonus. „Kol vyksta tyrimas, taip, galioja nekaltumo prezumpcija, įmonės turbūt dirba toliau", –sakė ministras.
Anot ministro, bene daugiausia iečių dėl susidariusios situacijos skrenda į tuometį Lietuvos kelių direkcijos generalinį direktorių Virgaudą Puodžiuką, mat ši institucija privalėjo užtikrinti, kad rangovai darbus atliktų kokybiškai. „Tai buvo viena priežasčių, kodėl jis dabar nebe vadovas, – prisiminė ministras. –Ką galėjau padaryti pagal savo galimybes –tai jį atleisti iš einamų pareigų."
Bet esą tai nereiškia, kad praradęs generalinio direktoriaus postą V.Puodžiukas išsisuks ir nuo atsakomybės.
Atims kąsnį iš stambiųjų
Susisiekimo ministras įsitikinęs, kad milijonų plovimą kelių statybos ir remonto srityje įmanoma sustabdyti tik ėmusis esminės kelių sistemos reformos.
„Užkliuvo tai, kad kelių statybos darbų viešojo pirkimo konkursus laimi tik stambios, vienos ir tos pačios įmonės, kad procedūroms labai trūksta skaidrumo, –sakė jis. –Tai –įstatymų spraga. Todėl esame pateikę Vyriausybei Kelių įstatymo pataisas, pagal kurias siūlome iš esmės keisti kelių planavimo ir jų priežiūros sistemą, atskiriant planavimo ir kelių statybos darbų priėmimo funkcijas. Kol kas visos funkcijos sukoncentruotos Automobilių kelių direkcijoje. Ji ir procesą prižiūri, ir darbus priima. Tuo tarpu didelę patirtį bei modernią techniką turintis Kelių tyrimo institutas Kaune lieka nuošaly. Pagalmūsų pataisą šis institutas taptų biudžetine organizacija, nepriklausoma nuo Kelių direkcijos užsakymų, ir privalėtų dalyvauti priimant kelių statybos darbus."
Daugiau aiškumo ir skaidrumo tikimasi ir išskaidžius stambius darbų paketus. Kai jie bus smulkesni, galimybę dalyvauti darbų konkursuose turės ir vidutinės kompanijos –ne vien stambiausios įmonės, kurios iki šiol tik ir telaimėdavo kelių rekonstrukcijos ar remonto darbų konkursus.
Be posto, bet nekaltas?
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros docento pareigas šiuo metu einantis V.Puodžiukas kategoriškai nesutinka su visais jam, kaip buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos generaliniam direktoriui, mestais įtarimais.
„Žinau visų tyrimų, visų atliktų auditų išvadas, –pareiškė jis. –Tyrimai kad ir patvirtino neatitikimus, bet jie neviršija paklaidos vidurkio."
Jis sakė nežinąs apie jokį ikiteisminį tyrimą ir suabejojo, ar toks tyrimas apskritai atliekamas. “Niekas manęs nekvietė, neapklausė, –pareiškė V.Puodžiukas. –Jei ir kas tiriama, nieko apie tai nežinau."
Jei niekuo dėtas, kodėl gerbiamas V.Puodžiukas paliko generalinio direktoriaus postą? „Išėjau, nes nenorėjau dirbti su šia ministerija", –atrėžė V.Puodžiukas.
881 mln. –Tiek litų išleista keliams tvarkyti 2010 m.
775 mln. –Tiek litų išleista keliams tvarkyti 2009 m.
1,6 mlrd. –Tiek litų išleista keliams tvarkyti 2008 m.
10 proc. –Tiek nuo skirtos sumos tvarkant kelius, tarptautiniais skaičiavimais, panaudojama neracionaliai (galbūt pavagiama)
Kokybė
Ne tik magistraliniai keliai –aukso gysla jų tvarkytojams. Kelininkų technika nesitraukia ir iš miestų gatvių. „Vakaro žinios" pateikia jų darbo rezultatus –ir užmiesčio link vedančiose gatvėse, ir rekonstruotame Gedimino prospekte duobių daugiau negu asfalto ar trinkelių.
Nėra valios –nelauk ir pokyčių
Andrius MAZURONIS –Seimo Audito komiteto narys:
Kiekvienas suprantame, kad kelių tiesimo ir remonto ar statybų sektoriuose plaukioja didžiuliai pinigai, kurių dalis galbūt nubyra į privačias kišenes. Ne veltui sakoma, kad pinigus “pakišti" po asfaltu ar “įmūryti" į didelį statybos objektą nėra labai sudėtinga. Tik paskui galus rasti problemiška. Nebūtų sunku tą padaryti, jei pakaktų valdžios noro ir politinės valios.
Audito komitete gal prieš gerą pusmetį nagrinėjome Valstybės kontrolės ataskaitą apie neracionalų lėšų naudojimą kelių statybos ir remonto sektoriuje. Buvo aiškiai pasakyta, kad tiek ankstesnė, tiek dabartinė valdžia nieko nedaro, kad padėtis šioje srityje bent kiek keistųsi į gerąją pusę. Pamenu, Ūkio ir Susisiekimo ministerijų atstovai ugningai aiškino, ką ruošiasi daryti, ką keisti, kaip skatinti konkurenciją. Tačiau iki šiol jokių realių pokyčių šia linkme nėra. Valstybės kontrolė tada akcentavo, jog būtent konkurencija labiausiai pasitarnautų mažinant išlaidas kelių tiesybai ir remontui. Ir pavyzdį pateikė: kai lenkai panaikino draudimą kelių tiesyba užsiimti užsienio kompanijoms, atėjusi užsieniečių kompanija šiuos darbus atpigino beveik 30 procentų. Kitaip sakant, konkurencija iškart numušė įkainius. O Lietuvoje šioje srityje jokios konkurencijos nėra. Mažesnės įmonės negauna licencijų imtis tokių darbų, užsienio kapitalo įmonės tokių darbų atlikti irgi negali.
Panašios problemos egzistuoja ir statybos sektoriuje. Tiesa, čia yra šiokia tokia konkurencija, statybos darbais turinčių teisę užsiimti įmonių yra gana daug. Bet čia –kita problema: labai trūksta skaidrumo organizuojant darbų atlikimo viešus konkursus.
Neabejoju, kad valdžia viską puikiai žino, mato ir supranta. Bet iš pradžių žadėję kalnus nuversti ministerijų atstovai kuo toliau, tuo labiau nuleidžia rankas.
Abejingumas rimtoms problemoms, jų sprendimo vilkinimas kelia grėsmę, kad daug pinigų Lietuvos keliams tvarkyti ar kitoms reikmėms skirianti Europos Sąjunga vieną gražią dieną ims ir užsuks jų “kranelį". Aišku, kad taip nutiktų ar kad būtų pareikalauta lėšas grąžinti, turi būti aiškios teisėsaugos išvados, konkretūs, akis draskantys faktai. Kita vertus, mano nuomone, ne čia esmė. Blogiausia, kad nenorėdami ar negebėdami dirbti ūkiškai vykdyti reikiamą kontrolę nubaudžiame patys save, savo šalį.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
