Tai numatančias Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai mano, kad savivalda geba pati priimti sprendimus, ar savo kelią remontuoti kapitališkai ar atlikti paprastąjį remontą.
„Priėmus įstatymo pataisas, savivalda galės pati priimti sprendimus, ar reikalingas būtinai kapitalinis kelio remontas, ar užtenka paprasto remonto. Daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį kelių remontą, nereikalingai neeikvojant didelių lėšų kapitaliniam remontui. Tai leistų suremontuoti daugiau kelių ruožų. Jeigu savivalda nusprendžia, kad reikalingas kapitalinis kelio remontas, tai ji galėtų padaryti ir be imperatyvaus reguliavimo įstatyme“, – mano įstatymo pataisų autoriai.
Jie pastebi, kad kapitalinio kelio remonto kaštai, lyginant su paprasto remonto kaštais, yra apie 3 kartus didesni.
Dokumento aiškinamajame rašte parlamentarai nurodo, kad 2024 m. savivaldybių vietinės reikšmės keliams buvo skirta tik 179 mln. eurų. Kaip teigia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbantys įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai, kokybinių reikalavimų neatitinka per 42 proc. vietinės reikšmės kelių, kurių sutvarkymui reikalinga virš 4 milijardų eurų.
„Vadinasi, skiriamas finansavimas neatliepia net minimalios vietinės reikšmės kelių būklės palaikymo, jau nevertinant jos pagerinimo“, – sako iniciatyvos autoriai.
Įstatymo pataisas įregistravo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška ir jo nariai Eugenijus Sabutis, Guoda Burokienė, Rita Tamašunienė, Kęstutis Masiulis, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Andrius Navickas.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų KPPP finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti.