keliai

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS). Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą, rašoma pranešime spaudai.

Sekmadienio naktį eismo sąlygas Lietuvoje sunkins snygis, šlapdriba ir plikledis, pranešė Automobilių kelių direkcija. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį daug kur numatomi krituliai – šiauriniuose rajonuose snigs, kitur bus šlapdriba, nedidelis lietus. Vietomis susiformuos plikledis, rūkas. Oro temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Nors šiuo metu už lango giedra, sinoptikai prognozuoja, kad rytoj, paryčiais, sostinėje sulauksime pirmųjų snaigių. Skirtingi meteorologiniai šaltiniai rodo, kad snyguriuoti pradės 6–7 val. ryto. Jei prognozės nepasikeis, lengvai snigti turėtų iki 13 val. „Žinoma, gausiam ir puriam („Kalėdų atviruko“) sniegui dar tikrai ankstoka.

Naktį eismo sąlygas sunkins plikledis, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Anot jos, vairuotojai turėtų būti atidūs ir pasirinkti saugų greitį, nes naktį, krentant oro temperatūrai žemiau nulio, keliuose pradės formuotis plikledis. Laikytis ypatingo atsargumo priemonių reikėtų artėjant prie tiltų ir viadukų, taip pat kelių ruožuose šalia vandens telkinių, nes jie pirmiausia tampa slidūs.

Kitą savaitę orų prognozės žada pirmąjį sniegą, todėl dešimtyje miestų kelius tvarkančios bendrovės „Ecoservice“ komandos jau budi pasiruošusios bet kada pradėti valyti kelius ir šaligatvius. Darbuotojai ne tik nuolat seka prognozes, tačiau stebi ir realias orų sąlygas, rašoma pranešime spaudai. Pradės valyti kelius Prognozuojama, kad šiais metais žiema turėtų būti tokia pati šalta kaip ir praėjusiais.

Lietuvos keliuose – vis dar nesaugu, o apie tai kalbama nuolat. Kasmet autoįvykiuose žmonės žūsta ar lieka sunkiai sužaloti. Vairavimo, elgesio kelyje įpročiai sunkiai kinta ne tik naudojant įvairias prevencines priemones, siekiant skatinti saugumą kelyje, bet ir skiriant baudas už tam tikrus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas.

Nuo pirmadienio lengvaisiais automobiliais, motociklais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 kilometrų per valandą greičiu. Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu leidžiamas 130 kilometrų per valandą greitis. 110 kilometrų per valandą greičio ribojimas nuo pirmadienio įsigalioja ir greitkeliuose. Nuo balandžio iki lapkričio čia leidžiamas 120 kilometrų per valandą greitis.

Sostinės meras Remigijus Šimašius pristatė miesto pertvarkos planą, pagal kurį Vilniaus gatvės bus siauresnės, draugiškesnės pėstiesiems ir dviratininkams, ir apželdintos medžiais. Ir aplinkosaugininkai, ir vairuotojai, ir kelių ekspertai tokius planus kritikuoja, vadina parodomaisiais ir atvirkščiai – mažinančiais miesto eismo saugumą. Atnaujinta sostinės Naugarduko gatvė jau praktiškai tapo sostinės gatvių atnaujinimo simboliu.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) primena, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose pradeda galioti Kelių eismo taisyklių sezoniniai reikalavimai –  važiuosime lėčiau, keisime vasarines padangas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val.

Šiaulių rajono Gilvyčių kaimo gyventojai neapsikentę valdžios pažadų susirinko į piketą reikalaudami geresnio kelio, kuriuo jie važinėja kasdien į darbus. Žmonės skundžiasi, kad rudenį kelias plaukia purve, vasara dulka, tad kone kasdien plauna savo automobilius, be to, nemažai sumoka ir už jų remontą – lūžta važiuoklės neretai dūžta stiklai ir žibintai. Tuo pačiu keliu kasdien į žvyro ir smėlio karjerus pravažiuoja apie 200 sunkiųjų automobilių, kurie dar labiau niokoja kelią.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.

Kai vieni šalies gyventojai dūsta žvyrkelių dulkėse ar kasdien važiuoja duobėtais keliais ir niekaip nesupranta, kodėl jų gatvės niekas netvarko, o kiti sulaukia malonės, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su keliu į Sauliaus Skvernelio namus. Susisiekimo ministras užsimojo skaidrinti kelių finansavimą. Jis nori įpareigoti savivaldybes paruošti aiškius kelių metų į priekį kelių tvarkymo planus, ir tik tuomet skirti joms pinigus. Kad vėliau nei savivaldai, nei gyventojams nekiltų klausimų ir įtarimų.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Pasak ministro, dar šiais metais ministrų kabinetui bus pateikta kelių finansavimo reforma, kuri turėtų suteikti daugiau skaidrumo procesui. Susitikimo metu aptartas ir „Rail Baltica“ projektas. M. Skuodžio teigimu, kad kaimynams reikia pasitempti, nes Lietuva projektą planuoja baigti 2026-aisiais.

Stipriai augant elektros, dujų ir šildymo kainoms gyventojams, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius siūlo atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo terminą. Premjerė sako, kad apie tai bus diskutuojama. „Galima būtų svarstyti, ar nereikėtų prailginti termino, iki kada žmonės, kurie patenka į eilinį liberalizavimo etapą, turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.

Rugsėjis Lietuvos keliuose – intensyvus. Didmiesčiuose automobiliais į gatves išvažiuoja naujieji miestų gyventojai, vaikai ir studentai grįžta į mokymo įstaigas, todėl transporto priemonių gatvėse žymiai daugiau. Pareigūnai perspėja, kad rugsėjo mėnesį keliuose bus skiriama daugiau dėmesio pėstiesiems, dviratininkams. Bus siekiama užtikrinti saugų eismą.  „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ buvo kalbama apie tai, kokios yra didžiausios problemos, su kuriomis susiduriama keliuose.

Dėl užsitęsusio karščio kai kuriuose Lietuvos keliuose gali pasitaikyti išplaukusio bitumo, vadinamojo „prakaituojančio asfalto“, ruožų, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo vairuotojų būti atidesniems ir pakantesniems. Pažymėtina, kad tokios situacijos yra nuolat taisomos, todėl šiuo metu minimų aktualių ribojimų nėra. Vairuotojams svarbu žinoti – išplaukusio bitumo vietose ilgėja stabdymo kelias. Nederėtų atmesti ir netikėtumo aplinkybės.

Policija šalies keliuose nuo ketvirtadienio iki sekmadienio stiprina vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę. Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, jog prevencinėmis priemonėmis norima, be kita ko, užtikrinti, kad eisme nedalyvautų apsvaigę asmenys, siekiama užkardyti pavojingą vairavimą. Nuo metų pradžios policija šalies keliuose išaiškino apie 2,4 tūkst. pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų, nustatė beveik 4,9 tūkst.

Lietuvoje vis dar nemažai avarijų įvyksta automobilių stovėjimo aikštelėse. Po incidento vairuotojai bando įrodyti savo teisumą, o neradę bendro sutarimo į pagalbą kviečia policijos pareigūnus. Tai atskleidžia, kad dalies vairuotojų žinios, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje – pasenusios arba visai neteisingos, o būtent dėl šių priežasčių ir kyla konfliktai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris pasidalijo įrašu.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad nėra aišku, kiek lėšų reikia savivaldybėms perimant sodininkų kelius. Todėl ministerijoje sudaryta darbo grupė įvertins „tiek tam tikrų sprendimų, tiek lėšų poreikį“.  „Tada galėsime pasakyti, kokio masto problema, kad ji yra, žinome, bet kokie reikalingi finansai ją išspręsti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras, atsakydamas į socialdemokrato Kęstučio Vilkausko klausimą dėl galimybių savivaldai perimti sodininkų kel...

Nuo 2023 metų keičiantis kelių apmokestinimo tvarkai, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo, penktadienį Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ rengia šiems pokyčiams skirtą nuotolinę spaudos konferenciją.  Vežėjų atstovai prašo Seimo ir Vyriausybės peržiūrėti praėjusiais metais priimtus pakeitimus, kurie, pasak asociacijos, iki 20 kartų išaugins vežėjų mokamą kelių mokestį.

Šiaurės rytų Lietuvoje pagrindiniai keliai su pažliugusio sniego provėžomis, slidūs, įspėja Automobilių kelių direkcija. Sekmadienio 13 val. duomenimis, likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliai daugiausia šlapi. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pietvakarių Lietuvą ir Šiaulių apskritį, vietomis padengti prispausto arba šlapio sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs.

Ketvirtadienio rytą mažesnio eismo intensyvumo keliai vietomis tebėra slidūs ir provėžoti, įspėja Automobilių kelių direkcija. 9 valandos duomenimis, Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, vietomis yra tiek sausų, tiek šlapių kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai rytų, pietryčių, šiaurės ir šiaurės vakarų Lietuvoje išlieka vietomis slidūs, provėžoti, kai kur padengti prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.

Šeštadienio popietę Lietuvos keliuose yra slidžių ruožų, naktį eismo sąlygas sunkins plikledis, rūka sir lijundra, perspėja kelininkai. Šalyje pagrindinių kelių dangos šiuo metu daugiausia drėgnos, vietomis šlapios, rytiniuose rajonuose krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai vietomis padengti pažliugusio sniego sluoksniu. Mažesnio eismo intensyvumo keliai visoje šalyje išlieka slidūs, provėžoti, su prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu.

Šalyje magistralinių kelių dangos drėgnos, vietomis šlapios, tačiau daugelyje šalies rajonų krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių ruožai vietomis padengti prispausto arba pažliugusio sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Mažesnio eismo intensyvumo keliai visoje šalyje išlieka slidūs, provėžoti, su prispausto ar pažliugusio sniego sluoksniu, yra ir apledėjusių kelių ruožų.

Lietuvos automobilių keliams šiemet numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Susisiekimo ministerijos parengtą programos finansavimo sąmatą trečiadienį patvirtino Vyriausybė, pranešė ministerija. Tiksliniams projektams numatyta 145 mln.

Lietuvoje antradienį siaučiant pūgai, keliuose susidarė pavojingos vairavimo sąlygos, įspėja valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“. Pasak kelininkų, gali susiformuoti slidūs kelio ruožai, sniego sankaupos, dėl pustymo suprastėti matomumas. „Šiuo metu į kelius išvažiavę 300 mechanizmų – dirbame visu pajėgumu. Prognozuojama, jog vakar prasidėjusi pūga ims rimti dienos pabaigoje.

Susisiekimo ministerija ieškos būdų, kaip padidinti savivaldybėms skiriamą dalį kelių priežiūrai ir remontui Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Vienas iš būdų – visoms savivaldybėms nukreipti vietinės reikšmės žvyrkeliams numatytas lėšas ir peržiūrėti lėšų skyrimo kriterijus. Šiuos klausimus ministerijos vadovybė aptarė su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Sekmadienio rytą šalyje magistralinių kelių dangos daugiausia drėgnos, dalyje Lietuvos vietomis yra pažliugusio sniego provėžų. Anot Automobilių kelių direkcijos pranešimo, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai provėžoti, vietomis padengti prispausto arba puraus sniego sluoksniu. Jonavos r. vietomis plikledis. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispausto, vietomis su puraus sniego sluoksniu. Ignalinos rajone dėl pūgos yra neišvažiuojamų kelių (Nr.

Nors intensyvus snygis Lietuvoje jau baigėsi, dalis Alytaus rajono gyventojų skundžiasi, kad iki šiol dėl nenuvalytų kelių negali pasiekti darbo vietos. Į naujienų portalą besikreipusi Lina (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) pasakojo, kad jau 4 dienas negali išvažiuoti iš namų dėl užpustytų kelių, taip pat baiminasi, kad artimiausiu metu gali pasibaigti maisto atsargos. „Gyvename su draugu Alytaus rajone, Pivašiūnų seniunijoje, Skraičionių kaime.

Pastarąją parą Lietuvą aplankė stiprus snygis – gatvėse ir už miesto ribų skaičiuojamų avarijų išaugo dešimtimis, o dalis kelių tapo nepravažiuojami ne tik dėl gausaus sniego, bet ir užvirtusių medžių.

Lietuvą užklupo seniai matytas snygis. Trečiadienio rytą eismo sąlygos daugelyje rajonų išliko sudėtingos dėl sniego ir šlapdribos, o kai kurie rajoniniai keliai – neišvažiuojami. Tuo metu lietuviai socialiniuose tinkluose dalijasi neeiliniais vaizdeliais ir nuotykiais iš savo kiemų ar kelionių, kurias ne juokais apsunkina didelis sniego kiekis.

Trečiadienio rytą eismo sąlygos daugelyje rajonų išlieka sudėtingos dėl sniego ir šlapdribos, kai kurie rajoniniai keliai – neišvažiuojami, įspėja Automobilių kelių direkcija. „Kviečiame susilaikyti nuo nebūtinų kelionių, tačiau esant būtinybei vykti, prašome vairuoti ypatingai atsargiai ir  keliones planuotis su laiko atsarga“, – įspėja kelininkai. 9 val.

Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbia, kokių kelių remontą planuoja 2021 metais. Planuojamų atlikti darbų sąraše – planai ir toliau remontuoti valstybinės reikšmės kelius. Planuojama atlikti stambius darbus „Via Baltica“, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda keliuose. Taip pat numatyta asfaltuoti ir žvyrkelius. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dalinasi planuojamų didžiųjų šalies kelių remontų sąrašu.

Lietuvos keliuose pirmadienio vakarą yra slidžių ruožų, perspėja kelininkai. Šiaurės vakarų Lietuvoje dėl šlapdribos, vietomis pereinančios į silpną snygį, valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis padengtos plonu šlapio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios. Lazdijų ir Raseinių rajonuose keliai yra slidūs dėl plikledžio ar lijundros. Likusioje šalies dalyje pagrindiniai keliai daugiausia šlapi, vietomis drėgni, pranešė Eismo informacijos centras.

Eilės prie išvažiavimų ir įvažiavimų į miestų savivaldybes nusidriekė, kai keliuose vėl išdygo policijos postai, tikrinantys, ar žmonės be reikalo kerta miestų ir rajonų ribas. Jie veiks iki sekmadienio vakaro ir bus griežtesni, nei praėjusią savaitę. Šįkart tikrinamas ne tik kelionės tikslas, bet ir žmonių skaičius mašinose, kai kurie gali būti net išlaipinami. Be to, jau kalbama, kad norint įrodyti esant vieno namų ūkio nariais, gali tekti net įsileisti pareigūnus į namus.

Gyventojų noras per šventes nuvykti pas artimuosius kai kam pasirodė gera proga užsidirbti. Socialiniame tinkle „Facebook“ lietuvis išplatino įrašą, kuriame siūlosi atvykti į žmonių pageidaujamą vietą ir patraukti nuo kelio betoninius blokus, o žmonėms pravažiavus, sustatyti juos atgal. Policijos nuomone, kol kas tai – pokštas, nes nėra duomenų, kad būtų imamasi veiksmų. Kitaip grėstų atsakomybė.

Naktį iš antradienio į trečiadienį eismo sąlygas sunkins lijundra ir plikledis, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį šiaurės vakariniuose rajonuose numatomi krituliai, daug kur plikledis, vietomis lijundra. Oro temperatūra sieks nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. 16 valandos duomenimis, mažesnio eismo intensyvumo keliai, ypač pietiniuose šalies rajonuose, vietomis padengti pažliugusio sniego sluoksniu.

Ketvirtadienio rytą vakarų ir pietvakarių Lietuvoje bei Panevėžio rajone vietomis yra slidžių kelių ruožų, įspėja Automobilių kelių direkcija. 6 val. duomenimis, dėl plikledžio sudėtingesnės eismo sąlygos yra Mažeikių, Klaipėdos, Kelmės ir Tauragės rajonuose. Raseinių, Marijampolės ir Panevėžio rajonuose pasnigo, todėl valstybinės reikšmės kelių dangos vietomis padengtos plonu puraus sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, lapkričio 30 – gruodžio 6 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių. Per savaitę Kelių patrulių kuopos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 949 greičio viršijimo atvejus.

2020-ųjų pandemijos metų lapkritį visuomenininkė ir atlikėja Raisa Šarkienė pristatė savo naują vaizdo klipą dainai „Keliai“. Jaudinančią meilės istoriją perteikiantis kūrinys jau pačią pirmą dieną susilaukė daugybės palaikymo, kai buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. „Tu kitais takais klajojai visgi per ilgai. Man seni sapnai ištirpo amžinai“, – tarsi pro ašaras liūdnai skamba Raisos balsas, rašo pranešime spaudai.

Savaitgalį keičiantis orams ir sudėtingėjant oro sąlygoms, valstybinės reikšmės keliuose AB „Kelių priežiūra“ atliko prevencinius barstymus. Penktadienio (lapkričio 20 d.) naktį prevenciniai barstymai vykdyti Rytų, Vakarų ir Šiaurės regionuose, daugiausiai dėmesio pareikalavo Širvintų ir Šilalės rajonų magistraliniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.

Lietuvos bendrovė „Autokausta“ kartu su Lenkijos „INTOP Warszawa“ už 17,5 mln. eurų (su PVM) rekonstruos magistralės Vilnius–Klaipėda ruožą už Kauno, prie Giraitės.  Pasak Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, magistralės ruože nuo 103 iki 107 kilometro iki kitų metų rudens bus panaikinta vieno lygio sankryža, taip eliminuojant priešpriešinių susidūrimų tikimybę, nutiesti jungiamieji keliai ir įrengti kiti inžineriniai sprendimai.

Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo  nuvažiuoto atstumo.  Kadenciją baigiantis Seimas antradienį tik iš antro karto priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, o buvo prieš ir susilaikė po vieną.

Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują apie 90 mln. eurų vertės kelių apmokestinimo sistemą, kai rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, o nuo  nuvažiuoto atstumo.  Kadenciją baigiantis Seimas antradienį tik iš antro karto priėmė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 76 Seimo nariai, o buvo prieš ir susilaikė po vieną.

Kelionių organizatorės „Tez Tour“ ir „Novaturas“ nuo rugsėjo 20-osios pradės vykdyti keliones užsakomaisiais skrydžiais į Kipro salą, praneša portalas vz.lt. Po to, kai dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti keliones į Graikijos ir Italijos kurortus, bendrovės nebevykdė skrydžių į jokią šalį.

Rudenėjant ir vis dažniau palyjant šalyje vis daugiau miškų ir laukų kelių tampa nepravažiuojamais, kelius niokoja ūkininkų ir medkirčių sunkioji technika. Vairuotojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o ūkininkai klausia kokiu būdu jiems nugabenti savo grūdus iki supirkimo vietos. Ministras atšauna, kad kelius turi atstatyti tie kas juos ir sugadino. Kelias ties Šiaulių ir Radviliškio rajonų ribomis. Iki šios vietos atvažiavę lengvųjų automobiliu vairuotojai jei neužklimpsta, suka atgal.

Prasidėjo rugsėjis, o su juo ir didmiesčių gyventojų vargai – eismo spūstys. Vairuotojai piktinasi, esą miesto valdžia gatvių beveik neplatina, o tik stato vis daugiau šviesoforų, riboja eismą. Tačiau eismo reguliuotojai nepatenkintus gyventojus kviečia pradėti mažinti spūstis nuo savęs – nustoti važinėti mašinoje po vieną. Rugsėjis reiškia ne tik atostogų pabaigą, naujų mokslo metų pradžią, bet ir gatvėse didžiules automobilių spūstis.

Kelių ženklinimo bendrovė „Biseris“, šiemet nelaimėjusi 5,892 mln. eurų (su PVM) vertės Automobilių kelių direkcijos skelbto konkurso 33-jose savivaldybėse trejus metus ženklinti valstybinius kelius, pasiekė, kad jis būtų laikinai sustabdytas. Kelių direkcijos vadovas sako, jog iki rudens nebus paženklinta dalis šalies kelių, dėl to nukentės eismo saugumas. „Buvo numatyta šiemet pasirašyti visas sutartis ir pradėti visoje Lietuvoje ženklinti kelius.

 Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ragina valstybės įmonę „Kelių priežiūra“ greičiau taisyti kelius, o savivaldybes – geriau prižiūrėti jų valdomų kelių kokybę. Su Kelių priežiūros, kelių kokybės įmonės „Problematika“ ir Kelių direkcijos vadovais penktadienį susitikęs ministras teigia matantis blogų signalų, kad kelių danga ne visada taisoma greitai. Pasak jo, buvo kalbama apie tai, kaip paskubinti darbus.