Jis nori įpareigoti savivaldybes paruošti aiškius kelių metų į priekį kelių tvarkymo planus, ir tik tuomet skirti joms pinigus. Kad vėliau nei savivaldai, nei gyventojams nekiltų klausimų ir įtarimų.
2019 m. lapkritį Vilniaus rajone plušantys kelininkai asfaltavo, turbūt, labiausiai pastaraisiais metais skandalais apaugusią Upės gatvę, vedančią prie buvusio premjero Sauliaus Skvernelio namų. Tada kelio tiesimas sukėlė daug abejonių: visų pirma šis kelias netikėtai staigiai tapo prioritetiniu; visų antra – papildomų pinigų šiam keliui paprašiusiai Vilniaus rajono savivaldybei finansavimą skyrė ne kas kitas, o paties Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas.
O neatvėsus skandalui, pernai spalį premjero žmona dar ir ragino vietinius balsuoti už Vilniaus rajoną valdančios Lenkų rinkimų akcijos kandidatę Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę – esą tai jos dėka Skvernelių šeima ir kaimynai dabar džiaugiasi nauju keliu už 300 tūkst. eurų.
Upės gatvę, kaip ir daugelį panašių vietinės reikšmės keliukų už valstybės pinigus prižiūri ir tvarko rajonų ar miestų savivaldybės. Susisiekimo ministras užsimojo skaidrinti tokių kelių asfaltavimo darbus – kad niekam nekiltų klausimų, kodėl vieni gyventojai važiuoja tvarkingu keliu, o kiti niekaip tokio nesulaukia.
„Savivaldybės galės gauti lėšas tik tada iš valstybės pusės, jei turės patvirtintas viešas tvarkas pagal kurias pasirenkami objektai, kurie yra tvarkomi ar asfaltuojami. Ir tos tvarkos, pagal jas turi būti sudarytos objektų eilės bent 3 m. laikotarpiui ir paskelbtos viešai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot ministro, net pusė Lietuvos savivaldybių neturi viešų, aiškių planų: ką ir kodėl tvarkys. Todėl gyventojams ir kyla klausimai, kodėl jų bėdos nesprendžiamos.
„Koks Seimo narys čia sėdėtų – tuojau atsivertų asfaltas. Tik taip. Būtų, kaip sakant, iš tų – Vilniaus viršininkų – pamatytum, kelias būtų OK“, – įsitikinęs Puodžiūnėlių k. gyventojas Antanas.
Panevėžio rajono Puodžiūnėlių kaimo gyventojai jau ne vienerius metus skundžiasi skęstantys dulkėse ir purve. Sako, kelią jiems žada jau ne vieną dešimtmetį.
„Buvo ir kalbų, ir visko, viskas kaip į sieną, visi žodžiai ir visi pasakymai, niekam čia nerūpi“, – teigia čia gyvenantis Stasys.
Jam antrina ir Antanas: „Ir matavo tuos kelius: čia platinsim, jau bus asfaltas… kaip nėra, taip po šiai dienai. Taip ir vargstam.“
Rajono savivaldybė sako, visų žmonių norų išpildyti negalinti.
„Tokių keliukų ne vien mūsų rajone, o visoj Lietuvoj. Kada jie bus padaryti – sunku spėti“, – teigia Panevėžio r. mero pavaduotojas Antanas Pocius.
Mero pavaduotojas priduria, kad kelių tvarkymo planus gali nors ir dešimčiai metų į priekį rašyti: „Turi būti pagrįsta ir pinigais. Kaip mums atlikti viešuosius pirkimus 2023 metams, jei mums nėra garantuoti tiems metams pinigai, mes galime nupirkti, o pinigų nėra. Kaip tada.“
Kaip tiksliai atrodys Kelių finansavimo sistemos pertvarka dar spręs vyriausybė. O susisiekimo ministras savo idėjas aptarė su prezidentu. Ministras planuoja naikinti įvairaus plauko kelių tvarkymo programas, kaip žvyrkelių asfaltavimo programa ar rezervo dalybos.
„Savivaldybėm suteiktume daugiau laisvės pačioms priimti sprendimus, nes jos pačios geriausiai žino, kuriuos objektus tvarkyti, asfaltuoti. Mainais mes siūlome savivaldybėms užtikrinti skaidrumą ir viešumą“, – aiškina M. Skuodis.
Ministras žada ir didesnį finansavimą. Sako, kad dėmesio trūksta ir valstybiniams keliams – 38 proc. jų neatitinka ministerijos reikalavimų. O ir 73 tiltai ir viadukai nekantriai laukia remonto. O ilgamečiai kelininkai ragina nepamiršti ir gyvenvietėmis tapusių buvusių kolektyvinių sodų.
„Kolektyviniai sodai pavirto gyvenvietėmis tiesiog priemiesčio, kurie kaip taisyklė yra rajonų ribose – turiu omeny didžiuosius miestus – tai ten su gatvėmis, jų tvarkymu – padėtis yra, mano supratimu, katastrofiška“, – tikina kelininkas Petras Džervus.
Pašnekovas sako, kad aiškesnis kelių tvarkymo planavimas šalies savivaldybėse tikrai reikalingas.
„Žmogui paprastai skauda ten, kur jis gyvena. Jeigu šalia jo namo yra prastesnis kelias, jam atrodo, kad tas kelias pats prasčiausias ir kažkodėl valdžia vos ne specialiai nieko nedaro“, – priduria jis.
Valstybė šiemet keliams žada skirti per 530 mln. eurų. Beveik pusantro šimto bus skirti svarbiems tiksliniams valstybinės reikšmės projektams. Toliau: valstybinės reikšmės kelių tinklas turėtų įsisavinti 251 mln. eurų, o vietinės – 116 mln. eurų. Rezervui bus skirti dar beveik 20 mln. eurų.
