kariuomenė

Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą - po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis buvo pasirašyta penktadienį Varšuvoje.   Brigados kūrimo projektu taip pat siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę ir karinį bendradarbiavimą ir padėti Ukrainai aktyviau įsitraukti į bendradarbiavimą regione ir euroatlantinėje erdvėje, skelbia Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos vardu sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šiandien prasideda NATO šalių kairuomenių vadų susitikimas, kur vadai aptars saugumo stiprinimą Rytų Europoje ir kalbės apie misiją Afganistane. Rytiniame susitikime su žiniasklaidos atstovais Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas pristatė Vilniuje vyksiančios NATO karinio komiteto konferencijos tikslus ir reikšmę bei atsakė žiniasklaidos atstovams į su renginiu susijusius klausimus.

 Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą. Po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis bus pasirašyta penktadienį Varšuvoje. Lietuvos vardu sutartį pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis ketvirtadienį sakė, kad šia sutartimi Lietuva remia „demokratinės ir laisvos Europos valstybės vystymosi kelią pasirinkusią Ukrainą“. Pasak ministro, šis trišalis projektas padės Ukrainai plėtoti efektyvias karines pajėgas.

 Seimas ketvirtadieni ėmėsi nagrinėti projektą, kuriuo būtų plečiama karinių poligonų teritorija. Už Krašto apsaugos ministerijos teikiamą projektą balsavo 59 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 4 susilaikė. Projektą svarstyti planuojama spalį.

 Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva be NATO pagalbos prieš Rusiją atsilaikytų porą dienų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktoje apklausoje buvo klausiama, kiek laiko, jų nuomone, Lietuva būtų pajėgi atsilaikyti prieš Rusiją be NATO pagalbos, jeigu Rusija nuspręstų imtis karinės agresijos. Remiantis apklausa, 44,6 proc. gyventojų svarstė, kad Lietuva viena atsilaikytų 1-2 dienas, 16 proc. žmonių mąstė apie savaitę.

Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje 106 kariams įteikti parengtojo rezervo karinių mokymų baigimo diplomai. Tris savaites šiuose mokymuose dalyvavę kariai atnaujino būtinąsias karines žinias ir įgūdžius, kurias jie buvo įgiję atlikdami privalomąją pradinę karo tarnybą, susipažino su nauja Lietuvos kariuomenėje naudojama ginkluote ir technika, taktika.

NATO planuoja įsteigti penkias karines bazes Rytų Europoje, sekmadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. Numatoma, kad naujos bazės bus įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kaip skelbia portalas lrytas.lt, anot dienraščio šaltinių, kiekvienoje bazėje bus dislokuota iki 600 karių. Daugiau detalių nepateikiama, tik pridedama, kad tokie planai bus aptarti per artėjantį NATO viršūnių susitikimą rugsėjo 4-5 dienomis.

 Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Karaliaus Mindaugo husarų batalione, Panevėžio rajone, vyksta rezervo karių pratybos. Jie atnaujina karybos įgūdžius ir susipažįsta su nauja Lietuvos kariuomenės technika. Baigiantis pratyboms rezervo kariams surengtas dviejų dienų žygis su užduotimis – atkovoję iš tariamo priešo pastatą rezervo kariai mokosi jį ginti.

 Kauno įgulos ramovėje trečiadienį į tarptautinę misiją Afganistane bus išlydima nauja karių grupė, užtikrinsianti Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovo apsaugą, pranešė Kašto apsaugos ministerija. Naujoji pamaina bus sudaryta iš Lietuvos kariuomenės Karo policijos karių. Šiuo metu Specialioji misija dislokuota Kabulo mieste.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Dar šiemet krašto apsaugai skirtos lėšos bus naudojamos prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui, kitąmet bus stengiamasi didinti tarnaujančių karių skaičių bei šalies galimybes priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, po Valstybės gynimo tarybos susitikimo LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie pusketvirto šimto Lietuvos kariuomenės pėstininkių antradienį ir trečiadienį dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybose „Ulono kardas“, vyksiančiose Alytuje. Pratybose kariai treniruosis į valstybės teritoriją įsiveržusių priešiškų pajėgų puolimo operacijose. Mokymuose, kuriuos organizuoja Sausumos pajėgų štabas, dalyvaus Sausumos pajėgų kariai, taip pat kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiauliuose surengtos karinės pratybos „Griausmas 2014“. Pirmą kartą sraigtasparnis, imituodamas avariją, nusileido daugiabučių namų mikrorajone. Sugedusiam sraigtasparniui tenka leistis mieste tarp gyvenamųjų namų. Tupiant priverstiniu būdu sužeisti keturi įgulos nariai ir šeši keleiviai, vienas jų žūsta. Medikų pagalbos prireikia ir 10 civilių miesto gyventojų.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų pataisoms, kurios leis paskelbti pėstininkų kovos mašinų įsigijimo konkursą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame nutarime daroma išimtis, kad šiuo metu įslaptinta informacija taptų prieinama potencialiems pėstininkų kovos mašinų tiekėjams. Tokia galimybė yra numatoma viešuosius pirkimus gynybos srityje reglamentuojančiame įstatyme.

Ukrainos kariai įsitvirtina strategiškai svarbiuose objektuose ir rengiasi aktyviems veiksmams. „ATO pajėgos pergrupuojamos ir įsitvirtina užimtose pozicijose“, praneša karinių politinių tyrimų centras. Jo vadovo Dmitrijaus Tymčiuko išplatintame pranešime teigiama, kad ATO pajėgos įsitvirtino keliuose strategiškai svarbiuose objektuose ir rengiasi tolimesniems aktyviems veiksmams rajonuose, kur susitelkusios separatistų grupuotės.

Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų komandoras Giedrius Premeneckas ketvirtadienį Klaipėdoje perims vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui. Tai bus pirmas kartas, kai Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų karininkas vadovaus tokiam Aljanso laivų junginiui. Vado pasikeitimo ceremonija vyks Klaipėdos centriniame terminale. Joje dalyvaus aštuonių junginiui priklausančių laivų įgulos ir junginio štabo kariai.

LRT.lt Rugpjūčio 4 d. į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką atvyko 72 jaunuoliai. Naujausioje laidoje susirinko itin gausi – 15 merginų grupė. Tarnybą pradėję jaunuoliai turės teisę per pirmąsias penkias dienas apsispręsti, ar nori sieti savo ateitį su kariuomene. Į Mokomąjį pulką atvykusius jaunuolius pasitikęs Mokomosios kuopos vadas kapitonas Aurimas Lapkauskas džiaugėsi gausia karių laida ir paragino neskubėti priimti neapgalvotų sprendimų.

Dauguma - 68 proc. - Lietuvos gyventojų pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui šalies teritorijoje, parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Kaip penktadienį pranešė KAM, 85 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą. Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų.

 Keičiantis saugumo situacijai Europoje, Lietuvai reikia stiprios kariuomenės bei stiprios valios karių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį suteikusi pirmuosius karininko-leitenanto laipsnius 28 kariūnams. S.Daukanto aikštėje Vilniuje vykusioje ceremonijoje D.Grybauskaitė tvirtino, kad kariūnų priesaika nuskambėjo, kai Europoje ir visame regione juntamas ypatingas saugumo stiprinimo poreikis.

 Nutarimą dėl Valstybės mobilizacijos plano Vyriausybė priėmė liepos 22-ąją, tačiau jo tvirtinimo procedūros užbaigtos ketvirtadienį, BNS informavo ministerijos atstovai. Ministerija taip pat nurodė, kad dokumento turinys yra įslaptintas ir viešai neskelbiamas. KAM pateiktame pranešime teigiama, kad šiuo planu nustatomi pagrindiniai mobilizacijos skelbimo principai, numatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės institucijos mūsų šalyje paskelbus mobilizaciją.

laisvojibanga.lt Liepos 24-ąją penkerių metų Lietuvos kariuomenės vado kadencijai inauguruotas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas „Laisvosios bangos“ radijui sakė, kad reikėtų svarstyti dalinį šauktinių kariuomenės grąžinimą ir rengti daugiau nacionalinių karinių pratybų. Požiūris į šalis gynybą tampa vis palankesnis, finansavimas, panašu, bus padidintas.

Penktadienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone, prisieks kariai savanoriai. Priesaiką tarnauti Lietuvai šįkart duos per 120 karių, baigusių bazinius kario savanorio įgūdžių kursus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovų, galimybė baigti kursus vienu metu buvo sudarytos dviem kuopoms, tai yra dvigubai didesniam nei įprasta karių skaičiui.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Kai kurie ekspertai dabartinę tvyrančią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų pradėjo vadinti naujuoju šaltuoju karu. Tuo metu NATO valstybės, ypatingai tos, kurios yra Aljanso pakraštyje, susirūpino nepakankamu gynybos finansavimu. Tačiau ar Rusijos agresijos akivaizdoje 2 proc.

Seime buvo svarstomas Krašto apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas, nustatantis 2015 metų principinę kariuomenės struktūrą ir krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius bei 2020 metais planuojamą kariuomenės struktūrą ir ribinius skaičius.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione trečiadienį vyks iškilminga bataliono vadų pasikeitimo ceremonija. Nuo 2010 metų Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui vadovavusį pulkininką leitenantą Tomą Masaitį pakeis majoras Aušrius Buikus, pastaruoju metu buvęs Laikinuoju profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininku, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Rusijos Baltijos jūros laivyno jūrų pėstininkai dalyvavo kompleksinėse pratybose vakarinėje Karaliaučiaus srityje, per kurias mokėsi vykdyti misijas miesto aplinkoje, trečiadienį pranešė kariškių atstovas. Per specialias pratybas Chmelevkos kariniame poligone kariai mokėsi užimti ir ginti urbanizuotas teritorijas, šaudė į įvairius taikinius iš automatų, kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, granatsvaidžių, taip pat iš šarvuotųjų transporterių BTR-82A ginkluotės.

Birželio 9–20 dienomis visose trijose Baltijos valstybėse vyks karinės sausumos pratybos „Kardo kirtis“. Šios pratybos, kuriose dalyvaus rekordinis skaičius karių, organizuojamos kasmet. Tai bus pirmas kartas, kai nepriklausomos Lietuvos teritorijoje pasirodys sąjungininkų tankai. „Ne tiek svarbus tankų skaičius, kiek jų buvimas apskritai, kuris leis visiems mūsų kariams treniruotis veiksmų su tankais procedūrose. Tai šių mokymų išskirtinumas.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ekonomiškai kylantis ir turistus traukiantis Tailandas dažnai minimas kaip politinio nestabilumo ir perversmų šalis. Šimtmetį galiojantis Kariuomenės įstatymas leidžia Tailande kylančius protestus malšinti karine jėga, prireikus įvesti ne tik karinę padėtį, bet ir įvykdyti perversmą. Nors kraštas valdomas pagal konstitucinės monarchijos principus, kariuomenė nei karaliui, nei vyriausybei atsiskaityti neprivalo.

(papildyta 12.44) Rusijos pirmasis vicepremjeras penktadienį pareiškė, kad Maskvos strateginis tikslas yra posovietinio regiono integracija, ir visi, kurie tam nepritaria, negali būti laikomi partneriais. „Tai mūsų strateginis tikslas“, - sakė Igoris Šuvalovas Sankt Peterburge vykstančiame Tarptautiniame ekonomikos forume. Jis pridūrė nesuprantąs, kodėl Jungtinės Valstijos priešinasi šioms pastangoms.

Ginkluoti, stiprūs, bet nepavojingi. Lietuvos lengvaatlečiai maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, šuolininkas į tolį Darius Aučyna bei disko metikas Eligijus Ruškys sportinę aprangą iškeitė į kariškių uniformas. Pastarieji du sportininkai – Lietuvos krašto apsaugos savanoriai, o R.Drazdauskaitė – jau profesionaliosios kariuomenės narė. Kuopoje – būrys sportininkų „Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione dirbu jau ketvirtus metus.

Žinių radijas Nacionalinė Ukrainos gvardija Rytų Ukrainoje, separatistų kontroliuojamame Slovianske penktadienį anksti ryte pradėjo šturmą. Įtampa kyla ir aplinkiniuose regionuose, yra žuvusių Ukrainos pajėgų pilotų, kurių malūnsparniai buvo numušti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys situaciją Ukrainoje lygina su situacija Sirijoje.

(papildyta 11.39) Propagandinėje Rusijos televizijos laidoje vienas iš "Slavjansko gyventojų" skundžiasi antiteroristine operacija, kurios metu "sraigtasparniais ir tankais yra traiškomi žmonės". Laidos vedėja, užsimiršusio "liudininko" tiesiogiai paklausia: "Iš ko jūs dabar tikitės pagalbos?". "Liaudies atstovas" teigia, kad savo pačių jėgomis jie nelabai pasitiki - tik kovinė dvasia juos dar palaikanti, tačiau pagalbos tikisi iš Dievo ir, be jokios abejonės, iš Rusijos.

(atnaujinta 20.58) Kilus ginkluotiems susirėmimams Donecke, laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas nutarė atnaujinti šaukimą į šalies kariuomenę. Dekretas išleistas prorusiškiems kovotojams užėmus Donecko prokuratūrą. Ukraina kaltina Rusiją organizuojant įvairių valstybinių institucijų užgrobimą šalies rytinėse teritorijose. Maskva tai neigia. --------------- (atnaujinta 18.17) Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog prokuratūrą užėmę šturmuotojai panaudojo ginklus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį prasideda penkias dienas truksiančios, pirmąkart rengiamos karinės pratybos „Gintarinė valia 2014-ieji“. Jose apie 350 Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų atstovų planuos, kaip vykdyti gynybines operacijas. Pratybose bus vertinamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo pasirengimas planuoti ir vykdyti operacijas, taip pat logistinių padalinių gebėjimas planuoti pajėgų aprūpinimą vykdant tokias operacijas.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Rytų Ukrainos miestų administracijos bei milicijos pastatus užgrobusiems asmenims davė laiko iki pirmadienio ryto sudėti ginklus ir apleisti užimtus pastatus ir paskelbė, kad šalyje pradedama plataus mąsto antiteroristinė operacija, kurioje dalyvaus ir Ukrainos kariuomenė.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prieš savaitę partijos pasirašė naują užsienio, saugumo ir gynybos politikos susitarimą. Toks susitarimas nėra pirmas. Štai, pavyzdžiui, pirmąkart dėl šalies gynybos partijos susitarė prieš 13 metų, tačiau niekuomet susitarimas dėl gynybos finansavimo nebuvo vykdomas. Todėl, nepaisant to, kad dabar susitarimą pasirašiusių partijų lyderiai optimistiškai kalba apie jo įgyvendinimą, abejonės išlieka.

Kovo 30 dieną penkios minutės po vidurnakčio Varėnos rajone kelyje Babriškės-Varėna-Eišiškės sustabdytas automobilis „BMW 320", kurį vairavo ne tarnybos metu neuniformuotas Lietuvos kariuomenės LDK Algirdo MPB šaulys D. B. (gimęs 1992 m.).  Atlikus apžiūrą, automobilyje po sėdyne buvo rastas vienas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis. Vairuotojas ir kartu važiavęs A. S. (gimęs 1992 m.) uždaryti į areštinę.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadovybė teigiai, kad Maidano įvykiai ir Krymo okupacija pažadino žmonių patriotizmo jausmą, rašo „Lietuvos žinios“. „Tikrai pastebime, kad susidomėjimas savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba yra smarkiai padidėjęs. Jaunuoliai skambina, domisi, užsirašo gerokai aktyviau. Taip pat kilęs rezervo karių susirūpinimas.

Lietuvoje ir toliau labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais – jais pasitiki 92,2 proc. apklaustųjų – 3,1 proc. daugiau nei per apklausą vasarį. Tuo metu pasitikėjimas kariuomene smuko – per apklausą vasarį ja pasitikėjimą išreiškė 55,2 proc. apklaustųjų, kovo mėnesį vykusios apklausos metu kariuomene pasitikėjimą išreiškė 51,2 proc.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gynybos ekspertų sukritikuotų išminavimo laivų bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina teigiamai. „Šitie pirkimai iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę“, – interviu portalui LRT.lt teigia J. Olekas. Atsargos karių vertinimu, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo, – pavyzdžiui, už 200 mln.

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę. Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę.

  16 val. 40 min. Krymo autonominės respublikos teritorijoje atjungtos televizijų „1+1“ ir „5 kanalo“ transliacijos, praneša „Ukrainskaja pravda“.   „5-ojo kanalo“ atstovai spaudai pranešė, kad transliacijos išjungtos visoje Krymo teritorijoje.

„Bent jau tie žmonės, kurie yra atsakingi už Lietuvos saugumą, ramiai miegoti negali ir negalės, kol šalia mūsų bus kuriama, atstatoma ir veiks imperija, kurią stato dabar Vladimiras Putinas, – sakė Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Politikė nė kiek neabejodama pabrėžė, kad mes, Lietuva, esame šios imperijos planuose. „Vienokia ar kitokia forma jie nori mus valdyti.

Siekdamas padidinti Lietuvos kariuomenės finansavimą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas šiandien Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, leidžiančius fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paramą Lietuvos kariuomenei.

1918 m. vasario 16 d. atsikūrusi jauna Lietuvos valstybė patyrė daug sunkumų nepriklausomybės įtvirtinimo kelyje. O 1941 m. prasidėjęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas mūsų valstybę, jau okupuotą sovietų, įtraukė į pražūtingą kovų sūkurį ir jau pirmosiomis dienomis pareikalavo ištikimiausių, sąmoningiausių jos piliečių aukų. Siekė nuslėpti nusikaltimus Vokiečių kariuomenei įžengus į Lietuvos teritoriją, sovietiniai okupantai siekė nuslėpti mūsų žemėje įvykdytus savo nusikaltimus.

Bepiločiai orlaiviai tampa vis labiau įprasta kovine ir žvalgybos priemone, mažėjant šių aparatų kainai, tačiau mirtinus smūgius ateityje taip pat kontroliuos žmonės, pranešė vienas autoritetingas strateginių tyrimų centras. Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) savo kasmetinėje pasaulio kariuomenių apžvalgoje taip pat atkreipė dėmesį į išliekančią tendenciją, kad Azijos šalyse išlaidos gynybai sparčiai didinamos, o Europoje – mažėja.

  Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį pasirašė įstatymą, atleidžiantį nuo baudžiamosios atsakomybės aktyvistus, suimtus per opozicijos šalininkų demonstracijas nuo lapkričio 21 iki gruodžio 26 dienos. Jis pasirašė ir dar aštuonis sausio 16 dieną priimtus įstatymus, sukėlusius neigiamą Vakarų politikų, oficialiųjų asmenų bei tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų reakciją.

Jungtinių Valstijų bendrovė „Northrop Grumman“ pagamino karių rengimui ir treniravimui skirtą kompaktišką 360 laipsnių aprėpties virtualios tikrovės sistemą VIPE (Virtual Immersive Portable Environment) „Holodeck 360“, naudojančią prieinamą komercinę techninę įrangą bei kompiuteriniuose žaidimuose naudojamas virtualios aplinkos kūrimo technologijas, praneša „Wired“. Pranešama, kad ši sistema vartotojus „giliai panardina“ į menamą tikrovę ir leidžia jiems išbandyti įvairių operacijų scenarijus.

JAV kariuomenė svarsto galimybę tūkstančius savo karių pakeisti robotais, rašoma telegraph.co.uk. Pranešama, kad amerikiečiai svarsto net ketvirtadalių mažinti savo kariuomenės apimtį, o atsilaisvinusias vietas turėtų užimti robotai ir distanciniu valdymu kontroliuojamos mašinos. Planuojama iki kitų metų pabaigos sumažinti karių skaičių nuo 540 tūkstančių iki 490 tūkstančių. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad iki šio dešimtmečio pabaigos karių galėtų likti tik 450 tūkstančių.