kariuomenė

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kuriamos greitojo reagavimo pajėgos galės tinkamai veikti tik tuomet, jei Seimas patvirtins KAM parengtas įstatymų pataisas, apibrėžiančias karinės jėgos naudojimą šalies teritorijoje taikos metu. Ar Seimui tam pakaks politinės valios? Precedentų jau turime – eskadrono „Aitvaras“ įteisinimui prireikė net 4 metų. Jeigu taip atsitiks ir su greitojo reagavimo pajėgomis, kariuomenės noras užkirsti kelią naujoms grėsmėms nueis per nieką.

Pėstininkų kovos mašinas ketinanti pirkti Lietuva gavo pasiūlymus iš dešimties gamintojų. Juos vertins Krašto apsaugos ministerijos darbo grupė. „Spalio 16–oji buvo sutarta diena, iki kurios ratinių pėstininkų kovos mašinų gamintojai Krašto apsaugos ministerijai galėjo pateikti informaciją apie savo gaminamą produkciją. Ministerija gavo atsakymus iš dešimties gamintojų“, - BNS informavo ministerijos Viešųjų ryšių departamentas.

Savaitgalį Šiauliuose ir jo apylinkėse rengiamos karinės pratybos - kariai rengs pasalas, užiminės pastatus, patruliuos mieste. Šeštadienį ir sekmadienį Šiauliuose ir Šiauliuose rajone esančiuose Bubiuose vyksiančiose taktinėse karinėse pratybose „Saulės kirtis 2014“ dalyvaus apie 350 karių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pratybose bus vertinamas karių pasirengimas vykdyti puolimo ir gynybos operacijas gyvenvietėse ir jų prieigose, taip pat stiprinti karinių dalinių bendradarbiavimą ...

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norvegija į privalomąją karo tarnybą nuo 2016-ųjų šauks ir moteris. Tiesa, norvegai šaukia tik nedidelę dalį jaunuolių, todėl kariuomenei nepasiruošusios moterys turės galimybių tarnybos išvengti. Dauguma Europos valstybių šauktinių kariuomenės visai atsisakė, bet Norvegija į privalomąją karo tarnybą nuo šiol šauks ir merginas. Tai pirmas toks užmojis tarp NATO šalių, o moteris tarnauti kariuomenėje jau seniai šaukia Izraelis.

 Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš išskrisdamas į Vilnių, Lituvos premjeras davė interviu „Laisvosios bangos“ radijui. - Lietuvos žmonės tikisi NATO apsaugos. Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas tvirtina, kad kariniai daliniai parengti tik 20-60 proc. savo pajėgumo, kai minimumas yra 70 proc. Lietuva gynybai skiria mažiau nei 1 proc. savo biudžeto.

 Nuo lapkričio 1-osios Lietuvos kariuomenėje bus formuojamos greitojo reagavimo pajėgos, pirmadienį pranešė kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Spaudos konferencijoje generolas sakė, kad greitojo reagavimo pajėgas sudarys 2,5 tūkst. karių. Pasak kariuomenės vado, reorganizuojant esamus pajėgumus bus suformuotas vienas aukščiausios parengties dalinys, kuris galės reaguoti per dvi valandas, kitiems numatomas 24 valandų reakcijos laikas.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pirmadienį bus pristatytos naujos teisinės ir praktinės priemonės, skirtos kariuomenės reagavimui į naujo tipo - nekonvencinio karo grėsmes. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pristatys įstatymo projektą, kuris apibrėžia karinės jėgos panaudojimą šalies teritorijoje taikos metu, pranešė KAM.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Kariui parengti reikia mažiausiai pusės metų, o tam, kad jis išmoktų veikti dalinyje, – dar pusės, tvirtina Lietuvos karo akademijos prorektorius prof. Valdas Rakutis. Jam pritaria ir gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, pasak kurio, „jokio kvalifikuoto kario per tris mėnesius parengti neįmanoma, kad ir kas ką sakytų.

Karo su Rusija grėsmė tampa vis labiau bauginanti, todėl dažniau kalbame apie gynybos, finansavimą. Pareigūnų vertinimu, pirmuosius saugumo užtikrinimo veiksmus atlieka ne krašto apsaugos, o teisėsaugos – policijos, antiteroristinių operacijų, pasienio – pajėgos, todėl reikia stiprinti šių institucijų gebėjimus ginti tėvynę.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO gali dislokuoti savo pajėgas ten, kur panorės. Tai naujasis aljanso generalinis sekretorius pareiškė savo vizito į Lenkiją išvakarėse. Atvykęs į Varšuvą Jensas Stoltenbergas pakartojo – Aljanso įsipareigojimai saugoti savo rytinį flangą yra tvirti. Pirmas vizitas į – Lenkiją, bet garantija – visam regionui.

Klaipėdos jūrų uoste trečiadienį švartuosis laivas, atgabensiantis Jungtinių Amerikos Valstijų karių sunkiąją karinę techniką, kuri bus naudojama bendroms pratybos su Lietuvos kariais. Į Lietuvą JAV kariai atsigabena šarvuotuosius transporterius „Stryker“, pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir kitas karines transporto priemones. Planuojama, kad iš viso naujoje pamainoje bus apie 160 JAV Sausumos pajėgų 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados karių.

„Jei nutiktų taip, kad koks priešas mus pultų, didžioji dalis visuomenės turi dirbti savo darbus, o ginklus į rankas turi imti tie, kurie juos sugeba valdyti. Tai kariai, rezervistai, Šaulių sąjungos nariai. Ir jie tai žino“, - „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjo Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Kiekvienas kariuomenėje tarnaujantis karys žino savo užduotis, vykdo pratybas. Ir mes vieni, ir su sąjungininkais atidirbame tuos elementus, kurie reikalingi mūsų šalies gynybai.

LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kariuomenės vadas tikisi, kad iki metų pabaigos pavyks parengti planus, kaip karo atveju į šalies ginkluotąsias pajėgas integruoti daugiau vidaus reikalų sistemos tarnybų. Jonas Vytautas Žukas mano, kad kariuomenei būtų rimta pagalba, jei karo atveju šalies stotų ginti Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą - po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis buvo pasirašyta penktadienį Varšuvoje.   Brigados kūrimo projektu taip pat siekiama stiprinti Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę ir karinį bendradarbiavimą ir padėti Ukrainai aktyviau įsitraukti į bendradarbiavimą regione ir euroatlantinėje erdvėje, skelbia Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos vardu sutartį pasirašė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Šiandien prasideda NATO šalių kairuomenių vadų susitikimas, kur vadai aptars saugumo stiprinimą Rytų Europoje ir kalbės apie misiją Afganistane. Rytiniame susitikime su žiniasklaidos atstovais Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas pristatė Vilniuje vyksiančios NATO karinio komiteto konferencijos tikslus ir reikšmę bei atsakė žiniasklaidos atstovams į su renginiu susijusius klausimus.

 Lietuva, Lenkija ir Ukraina galutinai sutarė steigti bendrą karinę brigadą. Po ne vienerius metus trukusių derybų sutartis bus pasirašyta penktadienį Varšuvoje. Lietuvos vardu sutartį pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis ketvirtadienį sakė, kad šia sutartimi Lietuva remia „demokratinės ir laisvos Europos valstybės vystymosi kelią pasirinkusią Ukrainą“. Pasak ministro, šis trišalis projektas padės Ukrainai plėtoti efektyvias karines pajėgas.

 Seimas ketvirtadieni ėmėsi nagrinėti projektą, kuriuo būtų plečiama karinių poligonų teritorija. Už Krašto apsaugos ministerijos teikiamą projektą balsavo 59 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 4 susilaikė. Projektą svarstyti planuojama spalį.

 Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Lietuva be NATO pagalbos prieš Rusiją atsilaikytų porą dienų, rodo apklausa. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliktoje apklausoje buvo klausiama, kiek laiko, jų nuomone, Lietuva būtų pajėgi atsilaikyti prieš Rusiją be NATO pagalbos, jeigu Rusija nuspręstų imtis karinės agresijos. Remiantis apklausa, 44,6 proc. gyventojų svarstė, kad Lietuva viena atsilaikytų 1-2 dienas, 16 proc. žmonių mąstė apie savaitę.

Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje 106 kariams įteikti parengtojo rezervo karinių mokymų baigimo diplomai. Tris savaites šiuose mokymuose dalyvavę kariai atnaujino būtinąsias karines žinias ir įgūdžius, kurias jie buvo įgiję atlikdami privalomąją pradinę karo tarnybą, susipažino su nauja Lietuvos kariuomenėje naudojama ginkluote ir technika, taktika.

NATO planuoja įsteigti penkias karines bazes Rytų Europoje, sekmadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. Numatoma, kad naujos bazės bus įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kaip skelbia portalas lrytas.lt, anot dienraščio šaltinių, kiekvienoje bazėje bus dislokuota iki 600 karių. Daugiau detalių nepateikiama, tik pridedama, kad tokie planai bus aptarti per artėjantį NATO viršūnių susitikimą rugsėjo 4-5 dienomis.

 Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Karaliaus Mindaugo husarų batalione, Panevėžio rajone, vyksta rezervo karių pratybos. Jie atnaujina karybos įgūdžius ir susipažįsta su nauja Lietuvos kariuomenės technika. Baigiantis pratyboms rezervo kariams surengtas dviejų dienų žygis su užduotimis – atkovoję iš tariamo priešo pastatą rezervo kariai mokosi jį ginti.

 Kauno įgulos ramovėje trečiadienį į tarptautinę misiją Afganistane bus išlydima nauja karių grupė, užtikrinsianti Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovo apsaugą, pranešė Kašto apsaugos ministerija. Naujoji pamaina bus sudaryta iš Lietuvos kariuomenės Karo policijos karių. Šiuo metu Specialioji misija dislokuota Kabulo mieste.

 LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Dar šiemet krašto apsaugai skirtos lėšos bus naudojamos prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui, kitąmet bus stengiamasi didinti tarnaujančių karių skaičių bei šalies galimybes priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, po Valstybės gynimo tarybos susitikimo LRT Radijo laidoje „Lietuvos diena“ teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie pusketvirto šimto Lietuvos kariuomenės pėstininkių antradienį ir trečiadienį dalyvaus Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių pratybose „Ulono kardas“, vyksiančiose Alytuje. Pratybose kariai treniruosis į valstybės teritoriją įsiveržusių priešiškų pajėgų puolimo operacijose. Mokymuose, kuriuos organizuoja Sausumos pajėgų štabas, dalyvaus Sausumos pajėgų kariai, taip pat kariai savanoriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiauliuose surengtos karinės pratybos „Griausmas 2014“. Pirmą kartą sraigtasparnis, imituodamas avariją, nusileido daugiabučių namų mikrorajone. Sugedusiam sraigtasparniui tenka leistis mieste tarp gyvenamųjų namų. Tupiant priverstiniu būdu sužeisti keturi įgulos nariai ir šeši keleiviai, vienas jų žūsta. Medikų pagalbos prireikia ir 10 civilių miesto gyventojų.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų pataisoms, kurios leis paskelbti pėstininkų kovos mašinų įsigijimo konkursą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtame nutarime daroma išimtis, kad šiuo metu įslaptinta informacija taptų prieinama potencialiems pėstininkų kovos mašinų tiekėjams. Tokia galimybė yra numatoma viešuosius pirkimus gynybos srityje reglamentuojančiame įstatyme.

Ukrainos kariai įsitvirtina strategiškai svarbiuose objektuose ir rengiasi aktyviems veiksmams. „ATO pajėgos pergrupuojamos ir įsitvirtina užimtose pozicijose“, praneša karinių politinių tyrimų centras. Jo vadovo Dmitrijaus Tymčiuko išplatintame pranešime teigiama, kad ATO pajėgos įsitvirtino keliuose strategiškai svarbiuose objektuose ir rengiasi tolimesniems aktyviems veiksmams rajonuose, kur susitelkusios separatistų grupuotės.

Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų komandoras Giedrius Premeneckas ketvirtadienį Klaipėdoje perims vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui. Tai bus pirmas kartas, kai Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų karininkas vadovaus tokiam Aljanso laivų junginiui. Vado pasikeitimo ceremonija vyks Klaipėdos centriniame terminale. Joje dalyvaus aštuonių junginiui priklausančių laivų įgulos ir junginio štabo kariai.

LRT.lt Rugpjūčio 4 d. į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką atvyko 72 jaunuoliai. Naujausioje laidoje susirinko itin gausi – 15 merginų grupė. Tarnybą pradėję jaunuoliai turės teisę per pirmąsias penkias dienas apsispręsti, ar nori sieti savo ateitį su kariuomene. Į Mokomąjį pulką atvykusius jaunuolius pasitikęs Mokomosios kuopos vadas kapitonas Aurimas Lapkauskas džiaugėsi gausia karių laida ir paragino neskubėti priimti neapgalvotų sprendimų.

Dauguma - 68 proc. - Lietuvos gyventojų pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui šalies teritorijoje, parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Kaip penktadienį pranešė KAM, 85 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą. Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų.

 Keičiantis saugumo situacijai Europoje, Lietuvai reikia stiprios kariuomenės bei stiprios valios karių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį suteikusi pirmuosius karininko-leitenanto laipsnius 28 kariūnams. S.Daukanto aikštėje Vilniuje vykusioje ceremonijoje D.Grybauskaitė tvirtino, kad kariūnų priesaika nuskambėjo, kai Europoje ir visame regione juntamas ypatingas saugumo stiprinimo poreikis.

 Nutarimą dėl Valstybės mobilizacijos plano Vyriausybė priėmė liepos 22-ąją, tačiau jo tvirtinimo procedūros užbaigtos ketvirtadienį, BNS informavo ministerijos atstovai. Ministerija taip pat nurodė, kad dokumento turinys yra įslaptintas ir viešai neskelbiamas. KAM pateiktame pranešime teigiama, kad šiuo planu nustatomi pagrindiniai mobilizacijos skelbimo principai, numatoma, kaip veiks ir kokių priemonių turės imtis valstybės institucijos mūsų šalyje paskelbus mobilizaciją.

laisvojibanga.lt Liepos 24-ąją penkerių metų Lietuvos kariuomenės vado kadencijai inauguruotas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas „Laisvosios bangos“ radijui sakė, kad reikėtų svarstyti dalinį šauktinių kariuomenės grąžinimą ir rengti daugiau nacionalinių karinių pratybų. Požiūris į šalis gynybą tampa vis palankesnis, finansavimas, panašu, bus padidintas.

Penktadienį Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone, prisieks kariai savanoriai. Priesaiką tarnauti Lietuvai šįkart duos per 120 karių, baigusių bazinius kario savanorio įgūdžių kursus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovų, galimybė baigti kursus vienu metu buvo sudarytos dviem kuopoms, tai yra dvigubai didesniam nei įprasta karių skaičiui.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Kai kurie ekspertai dabartinę tvyrančią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų pradėjo vadinti naujuoju šaltuoju karu. Tuo metu NATO valstybės, ypatingai tos, kurios yra Aljanso pakraštyje, susirūpino nepakankamu gynybos finansavimu. Tačiau ar Rusijos agresijos akivaizdoje 2 proc.

Seime buvo svarstomas Krašto apsaugos ministerijos parengtas įstatymo projektas, nustatantis 2015 metų principinę kariuomenės struktūrą ir krašto apsaugos sistemos (KAS) karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius bei 2020 metais planuojamą kariuomenės struktūrą ir ribinius skaičius.

Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione trečiadienį vyks iškilminga bataliono vadų pasikeitimo ceremonija. Nuo 2010 metų Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionui vadovavusį pulkininką leitenantą Tomą Masaitį pakeis majoras Aušrius Buikus, pastaruoju metu buvęs Laikinuoju profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininku, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Rusijos Baltijos jūros laivyno jūrų pėstininkai dalyvavo kompleksinėse pratybose vakarinėje Karaliaučiaus srityje, per kurias mokėsi vykdyti misijas miesto aplinkoje, trečiadienį pranešė kariškių atstovas. Per specialias pratybas Chmelevkos kariniame poligone kariai mokėsi užimti ir ginti urbanizuotas teritorijas, šaudė į įvairius taikinius iš automatų, kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, granatsvaidžių, taip pat iš šarvuotųjų transporterių BTR-82A ginkluotės.

Birželio 9–20 dienomis visose trijose Baltijos valstybėse vyks karinės sausumos pratybos „Kardo kirtis“. Šios pratybos, kuriose dalyvaus rekordinis skaičius karių, organizuojamos kasmet. Tai bus pirmas kartas, kai nepriklausomos Lietuvos teritorijoje pasirodys sąjungininkų tankai. „Ne tiek svarbus tankų skaičius, kiek jų buvimas apskritai, kuris leis visiems mūsų kariams treniruotis veiksmų su tankais procedūrose. Tai šių mokymų išskirtinumas.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ekonomiškai kylantis ir turistus traukiantis Tailandas dažnai minimas kaip politinio nestabilumo ir perversmų šalis. Šimtmetį galiojantis Kariuomenės įstatymas leidžia Tailande kylančius protestus malšinti karine jėga, prireikus įvesti ne tik karinę padėtį, bet ir įvykdyti perversmą. Nors kraštas valdomas pagal konstitucinės monarchijos principus, kariuomenė nei karaliui, nei vyriausybei atsiskaityti neprivalo.

(papildyta 12.44) Rusijos pirmasis vicepremjeras penktadienį pareiškė, kad Maskvos strateginis tikslas yra posovietinio regiono integracija, ir visi, kurie tam nepritaria, negali būti laikomi partneriais. „Tai mūsų strateginis tikslas“, - sakė Igoris Šuvalovas Sankt Peterburge vykstančiame Tarptautiniame ekonomikos forume. Jis pridūrė nesuprantąs, kodėl Jungtinės Valstijos priešinasi šioms pastangoms.

Ginkluoti, stiprūs, bet nepavojingi. Lietuvos lengvaatlečiai maratonininkė Rasa Drazdauskaitė, šuolininkas į tolį Darius Aučyna bei disko metikas Eligijus Ruškys sportinę aprangą iškeitė į kariškių uniformas. Pastarieji du sportininkai – Lietuvos krašto apsaugos savanoriai, o R.Drazdauskaitė – jau profesionaliosios kariuomenės narė. Kuopoje – būrys sportininkų „Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalione dirbu jau ketvirtus metus.

Žinių radijas Nacionalinė Ukrainos gvardija Rytų Ukrainoje, separatistų kontroliuojamame Slovianske penktadienį anksti ryte pradėjo šturmą. Įtampa kyla ir aplinkiniuose regionuose, yra žuvusių Ukrainos pajėgų pilotų, kurių malūnsparniai buvo numušti. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, karo studijų ekspertas Deividas Šlekys situaciją Ukrainoje lygina su situacija Sirijoje.

(papildyta 11.39) Propagandinėje Rusijos televizijos laidoje vienas iš "Slavjansko gyventojų" skundžiasi antiteroristine operacija, kurios metu "sraigtasparniais ir tankais yra traiškomi žmonės". Laidos vedėja, užsimiršusio "liudininko" tiesiogiai paklausia: "Iš ko jūs dabar tikitės pagalbos?". "Liaudies atstovas" teigia, kad savo pačių jėgomis jie nelabai pasitiki - tik kovinė dvasia juos dar palaikanti, tačiau pagalbos tikisi iš Dievo ir, be jokios abejonės, iš Rusijos.

(atnaujinta 20.58) Kilus ginkluotiems susirėmimams Donecke, laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas nutarė atnaujinti šaukimą į šalies kariuomenę. Dekretas išleistas prorusiškiems kovotojams užėmus Donecko prokuratūrą. Ukraina kaltina Rusiją organizuojant įvairių valstybinių institucijų užgrobimą šalies rytinėse teritorijose. Maskva tai neigia. --------------- (atnaujinta 18.17) Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog prokuratūrą užėmę šturmuotojai panaudojo ginklus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį prasideda penkias dienas truksiančios, pirmąkart rengiamos karinės pratybos „Gintarinė valia 2014-ieji“. Jose apie 350 Lietuvos kariuomenės ir kitų valstybės institucijų atstovų planuos, kaip vykdyti gynybines operacijas. Pratybose bus vertinamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo pasirengimas planuoti ir vykdyti operacijas, taip pat logistinių padalinių gebėjimas planuoti pajėgų aprūpinimą vykdant tokias operacijas.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos prezidentas Rytų Ukrainos miestų administracijos bei milicijos pastatus užgrobusiems asmenims davė laiko iki pirmadienio ryto sudėti ginklus ir apleisti užimtus pastatus ir paskelbė, kad šalyje pradedama plataus mąsto antiteroristinė operacija, kurioje dalyvaus ir Ukrainos kariuomenė.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

Jevgenijus Bardauskas, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prieš savaitę partijos pasirašė naują užsienio, saugumo ir gynybos politikos susitarimą. Toks susitarimas nėra pirmas. Štai, pavyzdžiui, pirmąkart dėl šalies gynybos partijos susitarė prieš 13 metų, tačiau niekuomet susitarimas dėl gynybos finansavimo nebuvo vykdomas. Todėl, nepaisant to, kad dabar susitarimą pasirašiusių partijų lyderiai optimistiškai kalba apie jo įgyvendinimą, abejonės išlieka.