kariuomenė

Kovo 30 – balandžio 1 dienomis Jurbarko mieste ir rajone vyko Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos organizuojamos lauko taktinės pratybos. Jų metu brigados „Geležinis Vilkas“ ir kitų kariuomenės padalinių kariai treniravosi veikti standartinių situacijų metu, patruliavo, saugojo objektus apsaugą, atliko žvalgybą ir reidus miesto teritorijoje.

Už Kauno garbę LNK laidoje „Lietuvos supermiestas“ kovojanti Natalija Bunkė įrodė atidžiai sekanti svarbiausias šalies aktualijas. Netylant kalboms apie šauktinių kariuomenės grąžinimą Lietuvoje, kartu su grupe „Pop Ladies“ atlikėja pristatė militaristinį pasirodymą, kurio metu išreiškė raginimą „visus tikrus kauniečius būti savanoriais kariuomenėje“. Dainą „Dabar arba niekada“ grupės merginos atliko pasipuošusios seksualiais karinių uniformų įkvėptais apdarais, fone pritariant ir uniformuotiems...

  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Artūro Paulausko teigimu, Lietuvos priešus ypatingai domina energetikos projektai, tačiau jie domisi ir politiniais procesais.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad šiais metais šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia yra gegužės 11-oji. Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi šių metų karo prievolininkų sąrašai ir jiems pradėti siųsti šaukimo pranešimai į nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Šiais metais planuojama pašaukti 3 tūkst. jaunuolių – dalis jų ateis savo noru, dalis bus pašaukti.

Gyventojų finansinė parama Lietuvos kariuomenei per metus išaugo šimtus kartų. 2014-aisiais dviejų procentų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama Lietuvos kariuomenei sudarė 38,6 tūkst. Eur (133,4 tūkst. Lt) ir, palyginti su 2013-aisis, ji išaugo beveik tris šimtus kartų. LRT.lt pašnekovai neabejoja, kad gyventojai krašto saugumu susirūpino dėl Rusijos demonstruojamos agresijos ir besitęsiančio karinio konflikto Ukrainoje. 2013-aisias tik trys gyventojai 2 proc.

Ketvirtadienį Lietuvos Seimas ratifikavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl bendros karinės brigados sukūrimo. Sprendimą palaikė 73 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Pagal Seimo statutą, įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip dviejų penktadalių, tai yra ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsais.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų. Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė – valstybės atspindys.

Šnipinėjimu Baltarusijai įtariamas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas bando nušalinti vieną savo bylos teisėją - Stasį Lemežį. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija uždarame posėdyje ketino pradėti nagrinėti bylą. Kaltinamasis A.Ošurkovas, kuris tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, buvo sulaikytas pernai sausį. Suimtą kaltinamąjį į posėdį atlydėjo konvojaus pareigūnai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį pranešė, kad jau yra per 3 tūkst. savanorių, kurie pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.   „Kiek žinau, šiandien jau turime per 3 tūkst. savanorių, kurie ruošiasi ateiti į Lietuvos kariuomenę. Skatiname nuo savanorių pradėti“, - pirmadienį Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

1945 metų balandį Rusijos ir Vokietijos kariai mąstė apie Berlyną. Abi pusės žinojo: gatvė po gatvės, ir mes užvaldysime Vokietijos sostinę. Viskas baigėsi tuo, kad vokiečiai nesugebėjo apginti miesto. Tačiau kas liko iš paties Berlyno? Jis buvo sunaikintas ir niekas iki šiol negali patikėti, kaip Antrojo pasaulinio karo nuniokoti miestai spėjo atsigauti. Siūlome pamatyti, kaip 1945-aisiais atrodė Berlynas.

NATO labiau vertina profesionalų kariuomenę, kuri moka naudotis sudėtinga gynybine įranga, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Todėl, pasak jo, Lietuva ateityje turės atsisakyti šauktinių. „NATO masiškai perėjo prie profesionalios kariuomenės. [...] Kadangi sudėtingėja technika, mes labiau vertiname žmogų, kuris tarnavo kariuomenėje, kad jis galėtų apsaugoti save ir draugą. Tam reikia profesionalų. Dabar iš 28 NATO valstybių tik penkiose yra likę šauktinių“, – dėsto J. Olekas.

 Tikslas – sukomplektuoti visiškai Lietuvos kariuomenę – yra geras ir teisingas, tačiau priemonė – šauktinių grąžinimas – yra visiškai netinkama, kuri diskredituos Lietuvos kariuomenę, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.   „Šauktinių grąžinimas, mano nuomone, diskredituos tikslą, diskredituos kariuomenę, valstybę ir supriešins kariuomenę su visuomene.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtam įstatymo projektui, kurio priėmimas būtinas siekiant šiemet pašaukti  kariuomenės šauktinius. Toliau jis bus svarstomas Seime. Įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius – nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius.

 Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė, kad kariuomenė jau pradėjo pirmuosius pasiruošimo galimam privalomosios karinės tarnybos grąžinimui darbus. „Jeigu Seimas pritars Valstybės gynimo tarybos rekomendacijai dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo, kad galėtume praktiškai vykdyti šaukimą, tam reikia pasiruošti. Anksčiau mes turėjome specialią sistemą – Karo prievolės administravimo tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos.

Žinių radijas Krašto apsaugos ministerijai parengus įstatymo projektą, kuriuo siekiama dar šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad apribojimų, renkant šaukinius, galėtų likti tik keli, o kai kurių apribojimų reikėtų atsisakyti.   „Yra tokių apribojimų kaip Seimo ar savivaldybių tarybų narys, kur vargu bau iš 200 tūkst.

Pirmadienį Lietuvos kariuomenės išminuotojai Pagėgiuose neutralizavo dvi Antrojo pasaulinio karo vokiškas aviacines bombas SC- 250. Po 250 kilogramų sveriančios bombos, kuriose iš viso buvo apie 240 kilogramų sprogstamosios medžiagos, buvo rastos Pagėgių savivaldybėje po geležinkelio tiltu ties Panemunės kaimu.

  Krašto apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kurio priėmimas būtinas, siekiant šiemet pakviesti kariuomenės šauktinius.   Vyriausybei pateiktu įstatymo projektu numatomas šiemet nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius - nuo 3000 iki 3500, taip pat didinamas ribinis bendras karių skaičius. Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys prašys projektą trečiadienį Vyriausybėje svarstyti skubos tvarka, BNS sakė ministerijos atstovė Rūta Apeikytė.

 Jeigu Lietuvoje bus vėl įtvirtinta privalomoji karo tarnyba, šaukimas vyktų tik nesurinkus pakankamo savanorių skaičiaus, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) „Tikimės, kad galimybe savanoriškai atlikti privalomą tarnybą daugiausiai susidomės jaunuoliai, kurie baigę mokyklas norėtų būti savarankiškais, dar nėra galutinai apsisprendę dėl savo ateities planų, ką studijuoti, kokią profesiją pasirinkti.

Planuojama, kad karo prievolininkų sveikatos patikrinimas vyks Karo medicinos tarnyboje, kuri pateiks savo išvadas, o galutinį sprendimą dėl tinkamumo tarnybai priims Karinės medicininės ekspertizės komisija, sako Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys. „Kitaip tariant, išvengti tarnybos, gavus atleidimą iš pažįstamo gydytojo ar pateikus kažkokią fiktyvią pažymą, tikrai nepavyks“, – teigia jis.

Šiomis dienomis Valstybės gynimo tarybos paskelbta iniciatyva Lietuvoje grąžinti šauktinių kariuomenę sukėlė nemažai triukšmo. Vieni palaiko, kiti teigia, kad tai tik paskatins jaunimo emigraciją. O gal kaip tik ne, gal suteiks progą viso pasaulio lietuviams įrodyti savo patriotizmą? Iki šiolei patriotizmas buvo įrodinėjamas daugiausia žodžiais ir ženklais.

Kai šeimai kyla tiesioginė grėsmė, iš vyro tikimasi, kad jis šeimą gins, tačiau karinė tarnyba, kai tiesioginės grėsmės nėra, yra visai kitas dalykas, mano psichologas Olegas Lapinas. Jis pabrėžia, kad kariuomenė tinka tikrai ne kiekvienam vyrui, o neretą esą dar ten gali ir sutraumuoti.     „Kariuomenė nėra ta vieta, kur iš tikrųjų reikia daug drąsos.

  Šauktinių kariuomenę grąžinti siūloma, nes tik tokiu būdu galima greitai sukomplektuoti dalinius, be to, šauktiniai kainuoja pigiau nei profesionalai, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Sprendimas buvo toks, kad komplektuoti kariuomenę reikia šiemet ir kitąmet, tai yra skubiai užbaigti komplektavimą, o su profesionalais tai galime padaryti tik apie 2020-2021 metus. Tai pirma užduotis. Antra - šauktiniai dvigubai pigiau kainuoja - apie 9 tūkst.

 „9 mėnesiai – tai vos vienas futbolo sezonas. Tikiuosi, kad Lietuvos jaunuoliai noriai aukos savo asmeninį laiką ir atliks pareigą Tėvynei“, – patriotiniais būsimų šauktinių jausmais neabejoja Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas. Apie vėl grąžinamą privalomą šaukimą į kariuomenę – pokalbis su generolu ir krašto apsaugos ministru Juozu Oleku. – Generole, praėjo septyneri metai, ir vėl bus pradėtas šauktinių kvietimas.

Žinių radijas Valstybės gynimo tarybai antradienį nutarus grąžinti privalomąją karo tarnybą, ką dar turės patvirtinti Seimas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas „Žinių radijui“ sakė, kad tai buvo priverstinis ir būtinas sprendimas. Pasak jo, pašaukti galės būti jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, o atrinkti jie būtų loterijos būdu.

 Viešoje erdvėje pateikiami argumentai, kodėl reikia grąžinti šauktinių kariuomenę yra diskutuotini, sako Šaulių sąjungos vadas, atsargos karininkas Liudas Gumbinas. Jo teigimu, argumentas, kad šauktinių kariuomenę išlaikyti pigiau yra niekuo nepagrįstas, o didesnis šauktinių karių skaičius neprilygsta kad ir mažai profesionalių karių grupelei. „Kiekiu niekaip nepranoksime galimo agresoriaus.

Išaugus Rusijos grėsmei, Lietuvoje nuo rudens ketinama grąžinti šauktinių kvietimą, antradienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.   „Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, - žurnalistams sakė prezidentė. Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Karas Ukrainoje ir vis garsiau skambantys pareiškimai apie galimą Rusijos agresiją Baltijos šalyse nepaskatino tautiečių masiškai pulti įsigyti šaunamųjų ginklų – jų skaičiaus augimas yra stabilus ir atitinka kelerių metų tendencijas. Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašo, jog šiuo metu ypatingo savigynai išduodamų ginklų kiekio didėjimo nepastebima.

 Lietuvoje galimybė jauniems žmonėms savanoriauti kariuomenėje nėra naujovė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai keliauja po visas šalies mokyklas ir aktyviai bendradarbiauja su Darbo birža jau seniai. Tačiau daugeliui mintis išbandyti šį karjeros kelią vis dar atrodo neįtikėtina. Kita vertus – kaipgi čia nesistebėsi? Savanoriu gali tapti kiekvienas, sulaukęs 18 metų, už tai mokami pinigai, atsiveria galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Tiesa, yra tam tikrų reikalavimų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija turėtų aktyviau nemokamai ruošti statutinius pareigūnus sąveikai su kariuomene. Krašto apsaugos ministerijos parengtose akademijos statuto pataisose numatoma, kad pagal neformalias švietimo programas nemokamai sąveikauti su kariuomene būtų ruošiami ugniagesiai, pasieniečiai, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, taip pat Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnai.

  Per keturšales derybas Minske neišspręstas svarbiausias klausimas dėl Ukrainos sienų kontrolės, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.   „Minske pasiektas dalinis susitarimas dėl paliaubų, norėčiau akcentuoti - tik paliaubos, ar jos bus vykdomos, laikas parodys. Minske prieš penkis mėnesius buvo pasiektas paliaubų susitarimas, kuris buvo nevykdomas. Taigi, tai tik paliaubos.

 Lietuvos kariuomenė kasmet didės po 450 karių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras, pristatydamas šešerių metų veiklos gaires. „Mes norėtume bent 450 karių kasmet padidinti tarnaujančių skaičių“, - žurnalistams sakė Juozas Olekas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Pasak ministro, toks augimas leistų pasiekti 70-90 proc. dalinių sukomplektavimą iki 2020 metų.

Pirmadienį Juozas Olekas pristatys Krašto apsaugos ministro gaires 2015–2020 metams. Tai vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos veiklos planavimo dokumentų.

Gynybos biudžetą padidinusi Lietuva pagal išlaidas krašto apsaugai, palyginti su ekonomikos dydžiu, pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO šalių. Iki šiol Lietuva pagal šį rodiklį ne vienus metus būdavo priešpaskutinė. „Vadovaujantis NATO gynybos išlaidų apibrėžimu, Lietuva pagal gynybai skiriamų lėšų procentinę dalį nuo BVP 2015 metais pakilo į 19-ą vietą tarp 28 NATO narių, išskyrus Islandiją, kuri neturi kariuomenės“, - BNS informavo Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamentas.

Jungtinės Karalystės kariuomenė įkūrė specialų dalinį, kurio nariai bus apmokyti netradicinio kariavimo būdų. 77-osios brigados nariai, kurie jau yra išmokyti partizaninio karo taktikos, bus apmokomi psichologinio karo metodų. Kariuomenė tikisi, kad 77-oji brigada, žengdama koja kojon su skaitmeninio amžiaus technologijomis, galės paveikti mūšio eigą, naudodama netradicines, nemirtinas priemones, tokias, kaip socialinių tinklų erdvę.

  Molėtuose pradėjo veikti naujai įsteigtas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės ir komplektavimo poskyris. Naujai įsteigtas kariuomenės padalinys administruos Molėtų, Ukmergės, Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybėse gyvenančius karo prievolininkus, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Vadovauti poskyriui paskirta štabo seržantė Albina Murauskienė. „Ypatingą dėmesį skirsime kandidatams, pareiškusiems norą tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Jungtinių Valstijų pajėgos Europoje artimiausiu metus pasiųs ekspertų grupę į Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją ir Bulgariją parinkti vietų, kur galėtų būti laikomi tankai ir kitokia karinė įranga, pranešė aukšto rango generolas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo suvienodinti Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovybės atlyginimus, numatyti jiems premijas, taip pat įteisinti infrastruktūros išlaikymo ir stovyklų rengimo išlaidų apmokėjimą iš ministerijos biudžeto. Ministerijos parengtomis Šaulių sąjungos įstatymo projekto pataisomis numatoma, kad premijos LŠS vadui ir jo pavaduotojams, rinktinių vadams ir pavaduotojams negalėtų viršyti vieno mėnesio atlyginimo dydžio ir būtų skiriamos tik kartą per metus.

 Lietuvos kariuomenė perka amunicijos už beveik 50 mln. litų, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindinę pirkimų dalį sudaro amunicija, skirta automatiniam šautuvui G36, 120 mm minosvaidžiui, prieštankiniam granatsvaidžiui „Carl-Gustaf“. „Vienas iš mūsų dabartinių prioritetų – tinkamai parengtas ir gerai aprūpintas karys.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt   Kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas įsitikinęs, kad, keičiant Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, turi būti atsižvelgta ne tik į ginkluotės didinimą, bet ir į papildomą profesionalių karių rengimą. „Mums reikia kiek įmanoma daugiau žmonių paruošti naudotis ginklais.

Premjeras Algirdas Butkevičius sekmadienį Lietuvos kariuomenės dienos proga pasveikino šalies karius ir karininkus. „Didinga mūsų šalies kariuomenės istorija, apimanti šimtmečius, liudija, kad Tėvynės gynyba, Lietuvos žmonių ir žemių saugojimas - šventa ir garbinga pareiga“, - sakoma premjero sveikinime.

Lietuvos gyventojai labiau ėmė pasitikėti policija ir kariuomene, rodo apklausa. Lapkritį vykusios apklausos metu policija pareiškė pasitikintys daugiau nei pusė - 54,2 proc. apklaustųjų, spalį pasitikinčių policija buvo 50,5 proc. Policija nepasitiki 13,6 proc. apklaustųjų, spalį nepasitikintys pareigūnais nurodė 14,1 proc. apklaustųjų.

Kitąmet Krašto apsaugos savanorių pajėgose turėtų pradėti veikti Nekinetinių pajėgų kuopa, kuri rems Lietuvos kariuomenę tokiomis specialybėmis, kurių nerengia pati kariuomenė. „Pagal vystymosi planą, kuopoje turėti kiekvienos srities specialistų numatyta 2019 metais, bet kuopa funkcionuos jau nuo 2015 metų“, - BNS sakė kuopos vadas Simonas Martinaitis.

Nuo ateinančių metų baziniuose kariniuose mokymuose (BKM) dalyvaujančių karių skaičių siūloma didinti nuo 1 iki 1,5 tūkst., o 2020 metais šį skaičių siūloma numatyti nuo 2 iki 3 tūkstančių. Dabartiniuose teisės aktuose yra numatyta apmokyti nuo 700 iki 1000 karių kasmet 2015-2020 metais. Siūlymą įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Algis Kašėta.

 Rusijos karinis suaktyvėjimas yra galios demonstravimas, kuriuo gali būti siekiama mažinti saugumo jausmą ir tikrinti parengtį, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Generolas neatmetė galimybės, kad suaktyvėjimas gali būti susijęs su šiuo metu Lietuvoje vykstančiomis NATO pratybomis, kuriose dalyvauja 2,5 tūkst. karių.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas trečiadienį vyksta į Latviją, kur dalyvaus Baltijos šalių kariuomenių vadų susitikime.

 Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, Švenčionių rajone, ketvirtadienį vyks bendros Lietuvoje dislokuotos JAV ir Lietuvos karių šaudymo pratybos.

Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rūdninkų poligone surengtos Lietuvos kariuomenės oro pajėgų ir Viešojo saugumo tarnybos taktinės pratybos. Buvo tikrinama kaip tarnyba kilus nenumatytiems konfliktams ar pavojui Lietuvos saugumui geba kartu su kariuomene greitai reaguoti ir neutralizuoti ginkluotas grupuotes.

Į Šeštokų geležinkelio stotį Lazdijų rajone penktadienį atgabenta Vokietijos kariuomenės karinė technika, su kuria sąjungininkų kariai dalyvaus lapkričio 2-14 dienomis Lietuvoje vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2014“. Vokietijos kariai pratyboms geležinkeliais atsigabeno apie 70 karinių transporto priemonių ir 14 konteinerių: dvi inžinerinės-evakuacinės paskirties sunkiąsias vikšrines transporto priemones BPZ, šarvuotus transporterius FUCHS, lengvai šarvuotus visureigius FE...

 LRT.lt Gaižiūnų poligone Rukloje Lietuvos ir JAV kariai dalyvauja bendruose mokymuose. Ketvirtadienį šeši Lietuvos ir JAV karių būriai, apie 100 karių, su JAV pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, šarvuotais transporteriais „Stryker“ ir Lietuvos kariuomenės šarvuočiais M113 treniravosi reaguoti į pasalas, naikino bunkerius, pėstininkai taip pat vykdė kovines užduotis pastatuose. „Toks bendras kovinis JAV ir Lietuvos karių rengimas yra abipusiškai naudingas.