„Kariuomenė nėra ta vieta, kur iš tikrųjų reikia daug drąsos. Taikos metu kariuomenė yra ta vieta, kur žmogus turėtų demonstruoti savo fizinius sugebėjimus – bėgioti, prisitraukinėti, būti ištvermingas – ir demonstruoti savo paklusimą disciplinai - keltis ir gultis, kada tau įsako, valgyti, ką tau duoda, eiti, kur tau liepia. Tai yra tradicinė hierarchinė struktūra. Ne visiems žmonėms buvimas tokioje struktūroje priimtinas“,- laidoje „Žvilgsnis“ ketvirtadienį kalbėjo O. Lapinas.
Pasak jo, yra žmonių, kurie nėra stiprūs fizinėje srityje ir jie kur kas daugiau naudos valstybei gali atnešti meninėje, intelektinėje srityje.
„Įsivaizduokite, kad jūs paimsite modeljerą, kuris puikiai siuva kostiumus, ir priversite vietoj to daryti prisitraukimus arba pianistą kasti apkasus. Gal jis ir išmoks taip daryti, bet ar jis iškas taip kaip kitas žmogus, kuriam gamtos liepta kasti apkasus ir daryti prisitraukimus? Tai bus tiesiog spaudimas žmogui, jo silpnosioms psichinėms funkcijoms, kas jį pervargins. Kai kuriems žmonėms buvimas disciplinuotoje, reglamentuotoje erdvėje yra traumuojantis dalykas – jis tiesiog pabėga ar pradeda daryti keistus dalykus“, - kalbėjo psichologas.
O. Lapino teigimu, visada yra dalis žmonių, kuriuos priverstinis tarnavimas kariuomenėje traumuoja, kadangi jie negali iš jos išeiti.
„Todėl taikos metu, klausimas, ar kariuomenė kažkaip susijusi su drąsa ar vyriškumu, labai abejotinas“,- sakė O. Lapinas.
