kapinės

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Rajone savaitgalį buvo nustatyti 17 Covid-19 susirgimo atvejų. Viso rajone yra 33 sergantieji šia liga. Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, akivaizdžiai pajutome pirmuosius „Vėlinių efekto“ požymius: intensyviai lankius artimųjų kapus, bendravus su giminaičiais, dabar jau juntamas tokių kelionių efektas. Kadangi nuo ilgojo Vėlinių savaitgalio praėjo viso labo savaitė, tad tikėtina, kad šiomis dienomis atvejų skaičius dar augs.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Penktadienį Vilniuje į amžino poilsio kelionę buvo išlydėtas kompozitorius Faustas Latėnas. 64-erių sulaukęs kompozitorius amžino poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kompozitorius Faustas Latėnas mirė eidamas 65-uosius metus. Šią žinią pranešė menininko dukra, aktorė Elžbieta Latėnaitė. „Čia aš ir mano tėtis Faustas Latėnas. Nuo šio vakaro man teks toliau gyventi jau be Jo šilto glėbio ir rūpesčio. Tėtis mirė.

Lapkričio 2-ąją minime Vėlines – visų mirusiųjų pagerbimo šventę. Būtent šią dieną gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Jau nuo seno buvo manoma, kad mirusieji šią dieną taip pat trumpam sugrįžta pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Per Heloviną ir Visų šventųjų dieną sukaupiami milžiniški kiekiai atliekų gyventojams nuperkant milijonus šventinių kostiumų ir kapinėse paliekant tonas žvakių bei plastikinių gėlių. Ar Lietuvos gyventojų požiūris keičiasi? Kapines tvarkančios įmonės „Stebulė“ projektų vadovas Darius Jakutonis sako, kad gyventojai, tikėtina, dėl pandemijos jau spalio mėnesį aktyviau pradėjo lankyti kapus.

Labdaros organizacija „Caritas" ragina žmones Vėlines pasitikti kitaip – mirusiųjų kapus aplankyti nešinus vos viena žvakute. Dar geriau, jeigu ji bus ne pirkta parduotuvėje, o rankų darbo, žibintą žvakei taip pat žmonės kviečiami pasigaminti patys. Taip esą prisidėsime ir prie gamtos išsaugojimo, ir kapą papuošime originaliau. Be to, kaip sako „​​​​​​​Carito" žvakių dirbtuvių atstovai, rankų darbo žvakė pagaminta jų dirbtuvėse gali išgelbėti kai kuriuos gyvuosius.

Kapinės ne vienam yra vieta, kuri reikalauja ypatingos pagarbos ir susikaupimo, o taip pat ir kelia baimę. Etnologas Libertas Klimka sako, kad jau nuo seno mirusiųjų pasaulis buvo atskiriamas nuo gyvųjų ir jame buvo vengiama daryti tam tikrus dalykus. Vienas iš labiausiai paplitusių prietarų – išėjus iš kapinių, būtinai uždaryti jų vartelius. Etnologas nurodo, kad tai žmonės darydavo jau nuo seno, mat tikėjo, kad šis veiksmas padeda apsisaugoti nuo dvasių.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Per Vėlines, kaip įprasta, retai į kapines keliaujame tuščiomis. Nusinešti žvakutę ar gėlių tapo kiekvienam suprantama. Pamiršusiems ar iš toliau atvažiavusiems žvakių ir gėlių prie pat kapinių parduos čia įsikūrę prekeiviai. Tačiau šie metai prekybininkams skausmingi – jie sakosi dar nematę tokio blogo sezono. Sėdame į automobilį ir važiuojame į vienas populiariausių bei didžiausių amžinojo poilsio vietų Vilniuje – Rokantiškių kapines.

Ruduo ne pats dėkingiausias metas gėlininkams, bežydi vos keletas gėlių, o artėjant lapkričio pirmai – Visų Šventųjų dienai – daugelis skuba tvarkyti artimųjų kapų. Tad kokiais žiedais – našlaičių, chrizantemų, o gal viržiais geriausiai puošti kapus šąlant orams ir krentant lapams? Pasvalietės Ramutės Ivanauskienės šiltnamiuose, Pumpėnuose  jau žydi ryškiaspalvės chrizantemos. Suformuotus baltų, raudonų, geltonų ar violetinių gėlių vazonus pirkėjai išgraibstys maždaug per savaitę.

Pardavimų tendencijos rodo, jog šalies gyventojai aktyviai ruošiasi artėjančioms Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai. O vienas dažniausiai pasirenkamų atributų pagerbti mirusius artimuosius – gėlės. Floristas Antanas Mažonas teigia, jog norint sukurti ir išlaikyti harmoningą kapavietės vaizdą, svarbu pasirinkti tinkamus augalų ir jų spalvų derinius.

Iki Vėlinių likus dviems su puse savaitėms, žmonės jau po truputį ėmė galvoti, kaip papuošti ir sutvarkyti artimųjų kapus, o prekybos centrų lentynos jau pripildytos įvairių prekių, skirtų amžino poilsio vietoms. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė patarė, kokias gėles sodinti, kad augalai ant kapų akis džiugintų ilgai.

Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.  Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena – jau seniai yra nedarbo diena, tačiau šiais metais ji bus sekmadienį. Kadangi nuo 2020-ųjų ir lapkričio 2-oji yra nedarbo diena, gyventojai vis tiek turės ilgąjį savaitgalį, kuris truks nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Macikuose, Šilutės rajone, perlaidoti daugiau tūkstantis ten stovėjusiame lageryje žuvusių kalinių. Lagerį įkūrė naciai ir ten laikė numuštų sąjungininkų lėktuvų išgyvenusias įgulas. Tad Macikuose kalėjo ir amerikiečiai, ir britai, ir dar ne vienos tautybės kariai. Kraštą užėmę sovietai lagerį panaudojo tuo pačiu tikslu, tik už spygliuotos vielos jau atsidūrė patys vokiečiai ir lietuviai.

Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi skaitytojas Vytautas, kuris jaučiasi nukentėjęs nuo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės „Gedulo namai“. Jo teigimu, buvo suteiktos ne visos žadėtos paslaugos. Tuo metu įmonės „Gedulo namai“ direktorius Andrius Bernotas sakė padaręs viską, kas buvo įmanoma, o puolimą be priežasties jis įvardija kaip galimą nesąžiningą konkurentų ataką. Nesutiko primokėti Vytautas teigia, nesantis nei giminaitis, nei artimasis mirusiajai.

Prieš metus Liepynės kapinėse įrengta mirusiųjų pelenų barstymo vieta ne tik apytuštė, bet ir kaitina aistras. Per metus išbarstyti penkių mirusiųjų pelenai, o štai kai kurie gyvieji, neslepia – toks pelenų barstymas nepagarba išėjusiems anapilin. Mat pelenai išbarstyti pievoje, kurioje prabėga ir vienas kitas gyvūnas, pelenus išpučia vėjas. Niekas tiksliai nežino, kaip tokios vietos turėtų būti tvarkomos.

Pajūrio regioniniame parke darbuotojai aptiko nelegalias gyvūnų kapines. Augintiniams čia pastatyti net paminklai. Regioninio parko darbuotojai kviečia gyvūnus palaidojusius žmones nugriauti paminklus ir išrauti pasodintus augalus, antraip kapinės bus sunaikintos. Esą augintiniams čia ne vieta. Antkapį netikėtai Pajūrio regioniniame parke rado jo darbuotojai. Tačiau čia palaidotas ne žmogus, o kažkieno mylimas augintinis.

Laidotuvės Vilkaviškio rajone baigėsi kaimą sukrėtusiu ir į dvi stovyklas padalijusiu skandalu. Į savo parapijos kapines laidoti mirusiosios kito kunigo neįsileidęs Skardupių klebonas buvo apstumdytas, iškeiktas ir apmėtytas monetomis. Mirusiosios artimieji sako esą nenorėję, kad šis klebonas laidotų močiutę, tad bandę atsivežti savo kunigą. O klebonas tam pasipriešino. Vilkaviškio vyskupija skėsčioja rankomis, neva nesusipratimas įvyko, nes giminės ir kunigas nesusikalbėjo.

Beprecedentis atvejis Kėdainiuose: paminklus atnaujinantys ir kapus restauruojantys meistrai elgiasi itin įžūliai – nebereikalingus paminklus, tvoreles ir kitas kapo dalis jie tiesiog išverčia pakelėje. Ir tik atkaklaus vienos įmonės darbuotojo dėka pavyko vienus pažeidėjus išaiškinti. Visgi tikimasi, kad pavyks išaiškinti ir daugiau šventvagiškai pasielgusių asmenų bei užkirsti kelią jų tolimesnei nelegaliai veiklai.

Pribloškiantis radinys Kėdainių rajone. Prie kelio tarp dviejų gamyklų darbuotojai aptiko kelias krūvas išmestų antkapių ir paminklų. Vieni suskaldyti dalimis, kiti beveik sveiki, o ant jų – mirusiųjų pavardės, vardai ir gimimo bei mirties datos. Gyventojai šokiruoti tokia nepagarba. Situaciją dabar aiškinasi viešosios tvarkos specialistai.

Didžiausiose Vilniaus Rokantiškių ir Karveliškių kapinėse artimųjų kapus lankantys žmonės širsta, nes kelią iki artimųjų kapų tenka skintis per nešienautą aukštą žolę, kurioje gali knibždėti net erkių. Tiek savivaldybė, tiek kapines prižiūrinti įmonė atkerta – žolė pjaunama kaip numatyta taisyklėse – prie pagrindinių kelių, o štai apie kapavietes susitvarkyti turi patys mirusiųjų artimieji.

Nuo šiol surasti mirusio giminaičio amžinojo poilsio vietą nuotoliniu būdu bus greičiau ir paprasčiau, o prašymai ir leidimai laidoti bus išduodami elektroniniu būdu: Vilniaus savivaldybė užbaigė pirmąjį sostinėje esančių kapinių skaitmenizavimo etapą – sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys iš Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Interaktyviame žemėlapyje  https://zemelapiai.vplanas.

Didžiausių sostinės kapinių duomenys suskaitmeninti ir perkelti į interaktyvų žemėlapį, informavo Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, suskaitmeninta jau pusė, t. y. 121,6 ha, Vilniaus kapinių. Sistemoje jau matyti trijų miesto kapinių duomenys: Karveliškių (78 ha), Rokantiškių (40 ha) ir Verkių (3,6 ha). Teigiama, jog tai leis paprasčiau rasti mirusiųjų giminaičių amžinojo poilsio vietą, taip pat elektroniniu būdu gauti prašymus ir išduoti leidimus laidoti asmenis.

Raseiniuose negirdėtas įvykis. Dangų skrodę žaibai trenkė tiesiai į kapines. Viena kapavietė visiškai suniokota, suskaldytas paminklas ir kapą dengusios plokštės, kitai kliuvo kiek mažiau. Tokio atvejo vietiniai nepamena. O štai mokslininkai aiškina, kodėl žaibas galėjo pasirinkti būtent šią vietą. Raseiniškiai patyrė šoką, sako gyvenime dar neregėję, kad žaibas trenktų būtent į kapą. Išvydę suniokotą amžinojo poilsio vietą miesto kapinėse, vietiniai iš pradžių pamanė, kad siautė vandalai.

Kėdainių rajone esančiose Šėtos miestelio kapinėse sekmadienį vandalams išniekinus sovietinio kario paminklą, ekspertai sako, kad tai yra vandalizmas, o tokie kapinėse esantys paminklai, nepaisant to, kam yra skirti, yra kultūros paveldo objektas ir jų demontavimo klausimas – sudėtingas.

Vilniaus Rasų kapinių stebėjimas vaizdo kameromis bus užtikrintas per artimiausias porą savaičių, sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „Kas dėl Rasų kapinių, mes esame dešimt kamerų ten jau įrengę ir per dvi savaites mes jas pajungsime į bendrą tinklą, kad būtų galima jas stebėti nuotoliniu būdu bendrame policijos stebėjimo tinkle, kur suplaukia visų kamerų duomenys“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

Gegužės 9-osios minėjimą šeštadienį šventusiųjų buvo ir Lietuvoje. Ryte į Vilniaus Antakalnio kapines, kur yra palaidota 2-ojo pasaulinio karo aukų, nedideliais būreliais traukė žmonės. Karo veteranai ir juos palaikantys gyventojai į Antakalnio kapines tradiciškai renkasi kasmet, tačiau šįryt čia nebuvo matyti nei ordinais pasipuošusių veteranų, neskambėjo ir prakalbos, o ir pačių atėjusiųjų buvo mažiau.

Prasidėjus kapų tvarkymo sezonui nesnaudžia ir verslininkai – reklamą apie teikiamas paslaugas jie palieka ant mirusiųjų kapų – kabina ant  kryžių, ar vizitines kaišioja į žvakides su liepsnojančiomis žvakėmis. Artimųjų kapus lankantys žmonės neslepia pasipiktinimo, esą taip besireklamuodami verslininkai peržengia visas padorumo ribas. O štai vartotojų teises ginanti tarnyba už tai žada ir daugiatūkstantinę baudą.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Nuo senų laikų Lietuvoje ką nors imti iš kapinių buvo tabu. Kapinėse viskas priklauso vėlėms, todėl  net uogos, avietės ar žemuogės, iš kapinių skinti ir juo labiau valgyti nevalia, taip pat negalima leisti ir sulos. Tačiau tokie draudimai ne visiems rūpi. Štai Vilniuje, Užupyje, esančiose Bernardinų kapinaitėse kažkas leidžia beržų sulą.

Pakaunėje esančiose Ledos kapinėse žmonės negali sutvarkyti artimųjų kapų, nes jie paskendę po vandeniu. Ši problema tęsiasi jau dešimtmetį. Kapinės priklauso rajonui, bet dalyje teritorijos leista laidoti miesto gyventojus. Tad Kauno savivaldybės įmonė rūpintis melioracija tikina neturi teisinio pagrindo. O kažkada buvusių susitarimų, kas ką tvarkys, jau niekas nebepamena. Įžengus į pakaunėje veikiančias Ledos kapines pasitinka štai tokie vaizdai.

Šiauliuose apsemta dalis senųjų kapinių, tiesiog ant kapų telkšo vanduo, plaukioja antys. Miesto savivaldybė aiškina, kad bandys spręsti problemą, kuri kartojasi ne vienus metus iš eilės, tačiau ar šiemet pagaliau pavyks – neaišku. Senosiose Šiaulių kapinėse tiesiog ant kapų plaukioja antys, o aplankyti prieš daug metų šiose kapinėse atgulusių artimųjų atėję žmonės piktinasi miesto savivaldybės neveiksnumu.

Dvejos Vilniaus kapinės užsimojo apmokestinti įvažiavimą į kapines. Norintieji iš pagrindų susitvarkyti artimųjų kapus Liepkalnio, Eufrosinijos bažnyčios parapijai priklausančiose kapinėse, turi susimokėti 10 eurų, arba 28 eurus už tris kartus. Kiek mažesnis mokestis, 7 eurai, bus imamas iš tvarkytojų Rokantiškių kapinėse.

Artimųjų kapų priežiūrai lietuviai skiria nemažai laiko ir pinigų. Tačiau pastarųjų nuo šiol gali tekti išleisti dar daugiau, nes įvažiavimas į kapines tapo mokamas. Internautas Rimas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) apsilankęs Vilniaus Liepkalnio stačiatikių kapinėse, įsikūrusiose šalia Dzūkų gatvės, nustebo ant tvoros išvydęs informacinę lentelę.

Aikštelėje prie kapinių automobilio slydimo galimybes demonstravę kauniečiai pasirodymą baigė pačiose kapinėse. Nesuvaldę automobilio jie išlaužė ir metalinę tvorą ir visiškai suniokojo dvi kapavietes. Patys niekadėjai iš įvykio vietos spruko, jų dabar ieško policija. Nemalonų vaizdą išvydo į Seniavos kapines atvykę darbininkai Valentino dienos rytą.

Vyriausybė rengiasi atverti nebeveikiančias kapines laidojimui. Žmonėms dėl to padidės galimybės amžino poilsio atgulti šalia artimųjų. O valdininkai viliasi, kad tai leis atgaivinti apleistas ir nykstančias kapines, ir kartu sumažės naujų kapaviečių poreikis. Tiesa, naujovė negalios laidojimams karstuose, o tik urnoms. Vienas kapines Vilniuje surasti nėra paprasta. Nėra jokių kelio nuorodų, jų nerodo ir navigacija.

Į konteinerius prie kapinių galite mesti maisto atliekas, o štai šiukšlių nuo artimųjų kapų – ne. Tokį akibrokštą Vilniaus valdžia surengė prie istorinių sostinės rasų kapinių. Ant konteinerių puikuojasi nuorodos, kad negalima į juos mesti ir karštų pelenų. Iš kur jie gali atsirasti kapinėse mįslė ir patiems valdininkams. Turistai  stebisi ir tuo, kad buitinių atliekų konteineriai įrengti ir visai netoli nuo Lenkijos vadovo Juzefo Pilsuckio širdies kapo.

Eglės prie kaimo kapinių įžiebė nesantaiką tarp seniūno ir bendruomenės. Dalis gyventojų teigia, kad medžiai kertami nepasitarus su bendruomene. Seniūnas tikina, kad iškirsti medžius prašė elektros tinklai ir patys gyventojai. Karklėnų kaime, Kelmės rajone, esančias kapines juosia eglių tvora. Medžiai sodinti prieš 35 metus. Neseniai Kražių seniūnija nusprendė spygliuočius iškristi. Bet tai sukėlė dalies gyventojų pyktį.

Jei stambiagabaritėmis atliekomis atsikratėte sostinės miške, parke ar kapinėse, nenustebkite, jeigu vieną dieną į jūsų namus pasibels aplinkosaugininkai ar Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai. Mat Vilnius stoja į kovą su tokiais šiukšlintojais ir pažeidėjų mėgstamose vietose valdininkai ketina įrengti 20 stebėjimo kamerų, kurios fiksuos aplinkos teršėjus. O vilniečiai raginami nesinaudoti nelegaliai atliekas, dažnai į mišką ar parką, vežančių asmenų paslaugomis.

Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai. Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai.

Skandalas Sudervės kapinėse – švenčių proga atėję aplankyti mirusiųjų kapų, žmonės rado pasvirusius paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis – sužinojo, kad taip kapinėse tarpušventy pasidarbavo medžių pjovėjai, kuriuos pasamdė seniūnija. Tiesa, vietos valdžia didesnės bėdos nemato, nors seniūnė žada, kad gyventojams nuotoliai bus atlyginti.

Policijos pareigūnai praneša, kad sausio 1 d. apie 16 val. 40 min. Utenoje, Užpalių g., pastebėta, jog stačiatikių kapinėse nuversti septyni paminklai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aplinkybės nustatinėjamos, įtariamieji ieškomi.

Kaune, tiesiant vandentiekio vamzdžius, aptiktos dar vienos kapinės, apie kurių egzistavimą specialistai nieko nežinojo. Manoma, kad čia laidota maždaug prieš pustrečio šimto metų. Įdomu tai, kad jose aptikta daug mažų vaikų ir net kūdikių kapelių. Perlojos gatvėje Panemunėje jau gerą savaitę pluša archeologai. Siaurame pravažiavime tarp individualių namų jie vieną po kito atidengia naujus kapus. Iš viso jau atkasta 14 kapaviečių.