Interaktyviame žemėlapyje https://zemelapiai.vplanas.lt/kapines/ pagal pavardes ir vardus galima susirasti ieškomus kapus, o detaliose ortofoto nuotraukose matyti kaip į tuos kvartalus patektim, rašoma pranešime spaudai, Sistemoje galima pamatyti ir kapinių teritoriją – jų ribas, sektorius (kvartalus), eiles, suformuotas kapavietes, o kapinių administratoriai gali matyti laisvas, užimtas ir stebėti neprižiūrimas kapavietes, takus ir kt. Suskaitmeninta jau pusė (121,6 ha ) visų Vilniaus miesto kapinių.
Sostinės savivaldybė pirmoji Lietuvoje susiejo visą suskaitmenintą laidojimų žurnalų informaciją su kapavietėmis. Šis informacijos susiejimas leidžia kapinių administratoriams nebevartyti senų laidojimo žurnalų, ieškant informacijos apie kapinėse palaidotus žmones. Žemėlapio dėka sostinės savivaldybė pirmoji galės teikti elektroninių leidimų išdavimo paslaugą.
Idėja suinventorizuoti visas Vilniaus miesto kapines kilo Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui, sumanius optimizuoti prašymų-leidimų laidoti procesą, sukurti kapinių ir jose esančių statinių duomenų bazę ir vesti jos apskaitą.
„Tokio lygio inventorizaciją turime bene vieninteliai visoje Lietuvoje. Žemėlapis pasitarnaus ne tik darbuotojams, bet ir gyventojams, kurie greitai ir paprastai galės susirasti artimųjų palaidojimo vietas. Padarytas iš tiesų milžiniškas darbas. Žemėlapiui kurti naudojome detalias ortofoto nuotraukas, pagal kurias buvo tiksliai identifikuotos ir geografiškai susietos kapavietės. Antruoju skaitmenizavimo etapu per šiuos ir kitus metus bus suskaitmenintos ir visos likusios miestui priklausančios kapinės“, – pasakojo Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
I etapo skaitmeninimas užtruko apie vienerius metus. Skaitmenizavimo, kapinių skaitmeninės informacijos valdymo, administravimo sistemos sukūrimas kainavo 161 tūkst. eurų.
