Įžengus į pakaunėje veikiančias Ledos kapines pasitinka štai tokie vaizdai. Balose skęsta kapavietės, plaukia gėlės ir nupuvę mediniai kryžiai, o keliuke išmaltos gilios provėžos, mat čia užklimpo karstą vežęs katafalkas. Vyro kapą šiose kapinėse tvarkanti Birutė sako, kad situacija čia nesikeičia metų metais.
„Čia molis nesugeria, kitur kur smėlis – visur gerai, o kai sausa, tai sausa. Mano jau prieš daugelį metų, tai kai laidojom tai truputį buvo“, – sako kaunietė Birutė.
Kaunietė atvirauja, kai vyksta į šias kapines, visada pagalvoja apie kokią nors avalynės apsaugą. Rūpestinga moteris ir žurnalistais skuba pasirūpinti.
Moteris pasiūlo keletą maišelių, kad batai neperšlaptų, tačiau paėjėjus, kur klampiau, jie jau nebegelbsti
O štai norint pasiekti kitas kapavietes, močiutės pasiūlytų maišelių jau nebeužtenka, reikia traukti guminius batus ir jais apsiavus klampoti link kapų, bandant įveikti pažliugusius takus, vandens čia virš kauliuko.
Didžiausia problema čia yra pavasarį ir po gausesnio lietaus, tuomet dalis amžinojo poilsio vietų tiesiog pradingsta po vandeniu.
Žmonės norėdami saugiai pasiekti artimųjų kapus, praėjimuose pritiesę lentų, pripylę žvyro. Kiti kapus bando apsaugoti teritoriją iškeldami kiek aukščiau:
„Visur apdėjom akmenukais, visai neblogai. Taip sodinu. Balas naikinu, sutvirtint keliuką.“
Ten kur šlapiausios vietos, žmonės net atsisako laidoti mirusiuosius. Šios Ledos kapinės veikia dešimtmetį: tiek laiko ir piktinasi gyventojai. Kapinės oficialiai priklauso Kauno rajonui, tačiau pagal seną susitarimą beveik pusantro hektaro teritorijoje leista laidoti miesto gyventojus, kol buvo įrengtos kitos didelės Vainatrakio kapinės. Dabar čia mirusieji atgula nebent šeimos kapavietėse. Čia palaidota ir daug neatpažintų žmonių.
„Visa teritorija yra ganėtinai šlapia, ten yra aukšti gruntiniai vandenys, šaltiniuota vieta, dar prie viso to ir ta žema vieta, kur šiai dienai leista laidoti miestui, dar paaštrina tą problemą“, – pasakoja įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.
„Skundų, bet ir teisės aktai niekaip kitaip nereglamentuoja, kad nelaidoti ar paskirti kitą“, – teigia rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Kol institucijos viena kitai mėto problemą it karštą bulvę, gyventojai kenčia. Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ sako savąją dalį tvarkanti, tik investuoti tūkstantinių lėšų į melioraciją – negali.
„Grandiozinius projektus mes tiesiog neturime teisiškai galimybės to vykdyti. Kada pradžiūsta, mes prapilam ir žvyru, ir skaldos papilam, bet ta trumpalaikiai sprendimai, nes plūstelėjus vandeniui viskas prasmenga“, – kalbėjo R. Čėsna.
Visose valdžios institucijose pasikeitę vadovai, tad susitarimas dėl laidojamų plotų buvęs žinoma, bet kodėl teritorija taip ir liko be drenažo – neaišku. Dabar Kauno rajono valdžios atstovai sako nebesigręžiosią atgal – ruošia projektą ir įrengs lietaus nuotekų surinkimo tinklus.
„Mes esam pasiryžę užbaigti iki galo ir sutvarkyti teritoriją, šiemet planuojame parengti techninį projektą, kad sutvarkytumėm vandenį ir pėsčiųjų takus įrengti normaliai“, – sako M. Rikteris.
Taip pat artimiausiu metu planuojama parengti šias kapines dar labiau praplėsti, tam jau anksčiau rezervuotas 8 hektarų plotas.