kalnų karabachas

Kurios iš konfliktinių situacijų ateinančiais metais gali virsti karais? Foreign Policy pasidomėjo International Crisis Group, kokių karų mes galime sulaukti 2012 metais. Analizės rezultatas – 10 pagrindinių konfliktinių zonų, kuriose karo rizika yra pati didžiausia. Be jokios abejonės kiekvienas sąrašas turi dalį subjektyvumo ir reliatyvumo. Šis sąrašas nėra išimtis.

Vilniuje vykstančiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasisakė itin konkrečiai ir negailėjo griežtų formuluočių. „Tarptautinei bendruomenei ne visada pavyksta adekvačiai reaguoti į greitai besivystančius procesus.

Kalnų Karabacho regiono statusas išlieka neapibrėžtas. Valstybės, tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos, politikai Kalnų Karabachą vertina kaip dalį Azerbaidžano, kuris iš esmės regiono nebekontroliuoja nuo 1991–ų metų, o didžiąją teritorijos populiacijos dalį sudaro armėnai. Nuo to momento, kai 1994–ais metais pasibaigė Kalnų Karabacho karas, Armėnijos ir Azerbaidžano atstovai susitinka taikos deryboms, ieškodamos sprendimo – galutinio Kalnų Karabacho klausimo sprendimo.

Paskutinį birželio savaitgalį įvykęs dar vienas tarptautinių tarpininkų bandymas spręsti Kalnų Karabacho problemą baigėsi kukliais rezultatais, jei apskritai apie tokius galima kalbėti. Šįkart susitikimas vyko Kazanėje, jam vadovavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Ar Kalnų Karabache gali vėl lietis kraujas? Azerbaidžanas yra įsitikinęs, kad taip. Apie naujo karo Kalnų Karabache, t. y. tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, neišvengiamumą birželio pradžioje kalbėjo Azerbaidžano gynybos ministerijos spaudos tarnybos vadovas Eldaras Sabiroglu. Jis apkaltino Armėniją nuolat sabotuojant derybas dėl šio įsisenėjusio konflikto sureguliavimo. Tai, E. Sabiroglu manymu, veda prie vienintelio sprendimo – anksčiau ar vėliau konfliktas bus išspręstas jėga.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho gali būti išspręstas tik jeigu Azerbaidžanas sutiks atsisakyti savo dešimt reikalavimų, kurie buvo pateikti per susitikimą Kazanėje, pranešė Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandijanas. Kalnų Karabachas – regionas, esantis Azerbaidžano teritorijoje, kur daugumą gyventojų sudaro armėnai. Šis regionas yra nesutarimų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano priežastis.

Kalnų Karabachas (KK), kurio pavadinimas azerbaidžaniečių kalba (azeri kalba priklauso tiurkų kalbų grupei) reiškia „juodasis sodas“, iš tikrųjų nepanašus į Rojaus sodus, o greičiau primena juodus nesantaikos laikus.

Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas teigia ir toliau didinsiąs karines išlaidas ir grasina iš Armėnijos atkovoti Kalnų Karabachą.Azerbaidžano prezidentas sako, kad karas dėl Kalnų Karabacho nesibaigė ir per iki šiol didžiausią karinį paradą pažadėjo didinti karines išlaidas, kol susigrąžins armėnų užimtą teritoriją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis trečiadienį Vilniuje susitiks su ESBO Minsko grupės pirmininkais Bernardu Fassier, Robertu Bradtke, Igoriu Popovu ir ESBO pirmininko asmeniniu atstovu Kalnų Karabacho konfliktui Andrzejumi Kasprzyku.

Didėja grėsmė, kad Armėnija ir Azerbaidžianas gali vėl pradėti kariauti dėl ginčytino Kalnų Karabacho, keldamos grėsmę regiono stabilumui ir Vakarų energijos šaltiniams. Apie tai antradienį įspėjo Briuselyje įsikūrusi Tarptautinė krizių grupė. „Ginklavimosi varžybos, susidūrimai pasienyje, karo retorika ir beveik visiškas taikos derybų žlugimas didina galimybes, kad Armėnija ir Azerbaidžianas vėl grįš prie karo“, – teigiama organizacijos pranešime.

Per Kalnų Karabache kilusius susirėmimus žuvo 4 Armėnijos kariai, skelbia šios šalies Gynybos ministerija. „Keturi Karabacho gynybos armijos kariai penktadienį žuvo ir dar 4 buvo sužeisti per susirėmimą su ginkluotais Azerbaidžano žvalgybininkais“ – skelbiama oficialiame ministerijos pareiškime. Po to, kai praėjusį dešimtmetį buvo kilęs kruvinas karas dėl Kalnų Karabacho, regione įsivyravo sąlyginė taika. Per karą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.

Šiandieną Kalnų Karabache vyksta parlamentiniai rinkimai, - praneša „RIA Novasti“. Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano įsispraudusio Kalnų Karabacho nepriklausomybė nepripažinta kitų valstybių. ormaliai jis vis dar priklauso Azerbaidžanui, tačiau faktiškai yra kontroliuojamas armėnų. Kalnų Karabacho konfliktas tarp dviejų tautų įsiliepsnojo 1988-aisiais, o 1992-aisiais peraugo į tikrą karą. Šis karas šimtus tūkstančių azerbaidžaniečių privertė palikti gimtąjį Karabachą.

Menka pažanga derybose su Armėnija dėl Kalnų Karabacho pasipiktinęs Azerbaidžanas grasina jėga atsikovoti šią ginčytiną teritoriją. „Jau 15 metų diplomatai nesugeba surasti jokio solidaus konflikto sprendimo būdo. Azerbaidžanas negali laukti dar 15 metų. Atėjo laikas vartoti karinę retoriką, nes šis pavojus tampa vis labiau neišvengiamas.

Vasario 26 dieną nuo 16.00 iki 20.00 valandos „Justice for Khojaly“ (toliau JFK) koordinatorė Lietuvoje kvies visus neabejingus žmoniškajam skausmui ir besidomintiems pasaulio istorija į Pilies ir Švarco gatvių sankirtoje esantį skverą apsilankyti Khojaly tragedijos paminėjimo renginyje, kurio metu bus pasirašoma peticija bei uždegtos atminimo žvakės, gros styginių kvartetas.

Azerbaidžano valdžia vis primena Armėnijai ir visoms kitoms stabilumu Kaukaze suinteresuotoms pusėms, kad išspręs Kalnų Karabacho klausimą jėga. Azerbaidžano prezidentas, vos tik pasitaiko proga, tiek šalyje, tiek užsienyje kaip užkeikimą kartoja, kad Azerbaidžanas „turi visą teisę išvaduoti okupuotą teritoriją karinėmis priemonėmis“. Tačiau vienas dalykas „turėti teisę“, kitas dalykas – turėti galimybes ir politinę valią tą „teisę“ įgyvendinti.

„Prieš Chodžaly, azerbaidžaniečiai manė, kad jie juokauja su mumis, jie manė, kad armėnai negali pakelti rankos prieš civilius gyventojus. Mes pajėgėme sugriauti šį [stereotipą]." Dabartinis Armėnijos prezidentas, ir 1992 m. karo vadas Seržas Sarkisianas interviu (Thomas de Waal, "Black Garden: Armenia and Azerbaijan through peace and war", New York & London: New York University Press, 2003, pp.

Amerikiečiai vėl suprato, kad karui ruoštis reikia ir teoriškai. Balandžio 23 d. dienraštyje "Washington Post" juokingai aprašytas Pentagone vykęs generolų ir admirolų pasitarimas.