kalnų karabachas

Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiandien turime paties blogiausio varianto konfliktą. Ir tragedija tame, kad žūva žmonės. Kaip žinote, daug aukų abiejose pusėse. Pagal mūsų duomenis, abiejose pusėse daugiau kaip po 2 000 žuvusių – ir vienoje pusėje, ir kitoje.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Karo Kalnų Karabche sukrėsta Lietuvoje gyvenanti azerbaidžanietė nusprendė nebetylėti. Mergina sukrėsta dėl jos tėvyne vykstančių įvykių – bombarduojamų miestų ir žūstančių nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų.

Smarkiai paaštrėjus konfliktui dėl Kalnų Karabacho, antrajame pagal dydį Azerbaidžano mieste Gendžėje per raketų smūgį ankstų šeštadienio rytą viename rajonų buvo sugriautos kelios eilės namų, žuvo ar buvo sunkiai sužeisti miegoję žmonės.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sustabdyti įnirtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pranešė Kremlius.

Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė. Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Pietų Kaukaze ir toliau liepsnoja kruvinas konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Šiuo metu nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos sostinėje esantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija praneša, kad nepaisant savaitgalį turėjusių prasidėti paliaubų, mieste ir toliau aidi sprogimai bei kaukia oro pavojaus sirenos.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis „pasiruošusi eiti iki galo" karine jėga sprendžiant konfliktą dėl armėnų kontroliuojamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono, jeigu Armėnija nesiims konstruktyvių žingsnių konfliktui sureguliuoti diplomatinėmis priemonėmis.  „Mes nenorime kraujo praliejimo, mes norime diplomatinių derybų atnaujinimo. Bet jeigu Armėnija to nepadarys, mes nesustosime ir eisime iki galo.

Ginčijame Kalnų Karabacho regione, kur beveik dvi savaites vyko įnirtingos kautynės tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, šeštadienio vidurdienį vietos (11 val. Lietuvos) laiku įsigaliojo paliaubos, dėl kurių buvo sutarta išvakarėse per derybas Maskvoje. Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano kariuomenės apkaltino viena kitą apšaudžius raketomis ir kitais sviediniais civilių gyvenamas teritorijas prieš pat šeštadienio rytą, kuomet turėjo įsigalioti ugnies nutraukimo režimas.

Separatistiniame Kalnų Karabacho regione keli žurnalistai buvo sužeisti per naują svarbios istorinės armėnų katedros apšaudymą, ketvirtadienį pranešė Armėnijos vyriausybė. Šis incidentas įvyko po Išganytojo katedrą Šušos mieste smarkiai apgadinusio ankstesnio apšaudymo.

Turkija antradienį paragino pasaulį palaikyti Azerbaidžaną per Kalnų Karabacho konfliktą ir suabejojo paliaubų šiame armėnų gyvenamame separatistiniame regione nauda. „Suteikti šioms dviem šalims vienodą pagrindą reiškia apdovanoti okupantus. Pasaulis privalo palaikyti tą, kas yra teisus – Azerbaidžaną“, – lankydamasis Baku sakė Turkijos užsienio reikalų  ministras Mevlutas Cavusoglu. „Raginama skelbti paliaubas, bet kas bus toliau?“ – klausė jis.

Kam rūpintis sritimi, kurios pavadinimą vos galite ištarti? Juo toliau esi nuo Kaukazo, juo didesnį nuobodulį ir painiavą kelia karas dėl Kalnų Karabacho. Kas teisus? Kas pradėjo? Kodėl tai svarbu? Atsakyti į pirmuosius du klausimus sunku.

Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad intensyvėjantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl ginčijamos separatistinės Kalnų Karabacho teritorijos yra „nepriimtina grėsmė“ regionui.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Rusija turės suteikti karinę pagalbą Armėnijai, jeigu Azerbaidžanas smogs jos teritorijai, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė karybos ekspertas akademikas Aleksejus Arbatovas.   „Jeigu Azerbaidžanas ir Turkija užpuls Armėniją, surengs karinę invaziją ar raketų ir aviacijos smūgių, Rusija bus priversta atsakyti.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas sekmadienį nustatė sąlygas, kuriomis būtų užbaigtos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, tačiau Armėnijai tikriausiai bus neįmanoma joms pritarti. Kreipdamasis į šalies gyventojus I. Aliyevas pabrėžė, kad armėnų pajėgos „turi palikti mūsų teritorijas – ne žodžiais, o darbais“ ir kad Jerevanas privalo pripažinti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, atsiprašyti jo žmonių bei pripažinti, kad šis regionas nėra Armėnijos dalis.

Turkija sekmadienį pasmerkė tai, ką pavadino Armėnijos pajėgų atakomis prieš civilius antrajame pagal dydį Azerbaidžano mieste Gendžėje. „Armėnijos šiandienos atakos prieš civilius... Gendžėje yra naujas jos požiūrio nepripažinti įstatymų indikatorius. Smerkiame šias atakas“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Jerevano ir Baku konflikte dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono Turkija remia etniškai artimą Azerbaidžaną.

Azerbaidžano pajėgos sekmadienį apšaudė pagrindinį separatistinio Kalnų Karabacho regiono miestą Stepanakertą, prasidėjus antrai kovų savaitei pranešė armėnų pareigūnai. Chankendi esanti naujienų agentūros AFP komanda maždaug 9 val. 30 min. girdėjo sirenas, o kiek vėliau – kelis sprogimus. Sekmadienį mieste nėra elektros. „Azerbaidžano pajėgos raketomis apšaudo civilinius taikinius Stepanakerte“, – AFP sakė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Ovhanisianas.

Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos suintensyvino susirėmimus dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, Azerbaidžanui sekmadienį surengus naują didelio masto puolimą, pranešė Armėnijos pareigūnai. Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.

Separatistinį Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančios armėnų pajėgos numušė Azerbaidžano karinių oro pajėgų lėktuvų, šeštadienį pranešė Armėnijos pareigūnai. „Šiandien 8 val. 25 min. (7 val. 25 min. Lietuvos laiku) pietų kryptimi buvo numuštas priešininkų lėktuvas“, – per „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian. Kiek vėliau ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas pranešė, kad Kalnų Karabacho armėnų pajėgos numušė dar du azerbaidžaniečių lėktuvus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Azerbaidžano kariuomenė penktadienį apšaudė civilinį mikroautobusą su žurnalistais Kalnų Karabache, pareiškė ginčijamą regioną kontroliuojanti etninių armėnų vyriausybė. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vėl smogė autobusui su tarptautiniais žurnalistais“, – pažymėjo Karabacho informacijos centras. Pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

Azerbaidžano pajėgos penktadienį smogė pagrindiniam nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui ir sužeidė „daug“ žmonių, pranešė vienas armėnų pareigūnas, regione šeštą dieną tęsiantis susirėmimams.   „Sužeista daug civilių miesto gyventojų, apgadinta civilinės paskirties infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl Kalnų Karabacho penktadienį tęsiasi nepaisant raginimų nutraukti ugnį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo Turkiją dėl numanomo džihadistų dislokavimo šio konflikto zonoje. E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Armėnija paskelbė, kad šios šalies šturmo lėktuvą SU-25 numušė Turkijos naikintuvas, vykstant konfliktui Kalnų Karabacho regione. Armėnijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad sovietinio lėktuvo „Su-25“ pilotas žuvo, kuomet jo orlaivis buvo pašautas turkų „F-16“ Armėnijos oro erdvėje. NATO narė Turkija, kuri palaiko Azerbaidžaną konflikte dėl Kalnų Karabacho, šiuos kaltinimus neigia.

Turkija „visiškai įsipareigojusi“ padėti Azerbaidžanui atsiimti savo separatistinio Kalnų Karabacho regiono kontrolę, antradienį pareiškė turkų lyderio Recepo Tayyipo Erdogano atstovas spaudai. Toks jo pareiškimas pasirodė prieš JT Saugumo Tarybos susitikimą dėl karo veiksmų paaštrėjimo etninių armėnų gyvenamame rajone, kur per pastaruosius intensyvius susirėmimus patvirtinta beveik 100 aukų.

Atsinaujinus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, abi šalys kaltina viena kitą dėl paliaubų pažeidimų. Į konfliktą jau įsitraukė Turkija, kurios lyderis pareiškė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą Azerbaidžanui, o Armėnija tuo metu kreipėsi į Rusiją. Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.

Azerbaidžanas rugsėjo 28-ąją „paskutinį sykį perspėjo“ Armėniją dėl karinio konflikto Kalnų Karabache. Tai jau antrasis karinis konfliktas dėl okupuotos teritorijos šiais metais ir didžiausias nuo paliaubų 1994-aisiais sudarymo. Abi pusės kaltina viena kitą ir praneša apie daug aukų nusinešusius artilerijos apšaudymus. Rugsėjo 27-ąją buvo užfiksuoti didžiausi susidūrimai nuo 2020-ųjų birželio mėnesio, kuomet žuvo kelios dešimtys žmonių.

Nepaisant tarptautinių raginimų nutraukti ugnį, tarp Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų pirmadienį vyko įnirtingos kovos, išprovokavusios karingą regiono žaidėjos Turkijos retoriką ir nusinešusios kelias dešimtis gyvybių. Jerevano ir Baku teritorinis ginčas dėl etninių armėnų regiono Kalnų Karabacho tęsiasi dešimtmečius. Po 30 tūkst. gyvybių pareikalavusio karo 10-ojo dešimtmečio pradžioje regionas paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, bet jos nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad Armėnija turi užbaigti Kalnų Karabacho „okupaciją“, šiame ginčijamame separatistiniame regione įsiplieskus kruviniems susirėmimams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų. „Atėjo laikas užbaigti krizę regione, prasidėjusią nuo Kalnų Karabacho okupacijos“, – pareiškė R. T. Erdoganas. „Kai Armėnija nedelsdama paliks teritoriją, kurią okupuoja, regionas sugrįš prie taikos ir santarvės“, – sakė jis.

Armėnija ir Azerbaidžanas sekmadienį atsidūrė ant karo slenksčio po to, kai armėnų separatistų kontroliuojamame nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione kilo įnirtingi mūšiai, per kuriuos abiejose pusėse žuvo ir kariškių, ir civilių, įskaitant mažiausiai vieną vaiką. Jau ne vieną dešimtmetį tęsiantis teritoriniam ginčui dėl Kalnų Karabacho, didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai padidino naujo didelio masto karo tarp didžiausių priešų Azerbaidžano ir Armėnijos tikimybę.

Azerbaidžanas yra pasiruošęs suteikti Kalnų Karabachui didelę autonomiją ir užtikrinti vietos armėnų pilietines teises, pareiškė Azerbaidžano prezidento padėjėjas socialiniams bei politiniams reikalams Ali Gasanovas (Alis Gasanovas). „Esame pasiruošę tam tikram kompromisui ir konstruktyviam problemos sprendimui.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Armėnija ir Azerbaidžanas turi ieškoti taikaus sprendimo Kalnų Karabacho konflikte. Tai L.Linkevičius sakė antradienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Armėnijos gynybos ministru Seiranu Ohanianu. „Lietuva ragina abi konflikto puses susilaikyti nuo jėgos naudojimo, laikytis paliaubų ir ieškoti taikaus konflikto sprendimo būdų“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras, kalbėdamas apie Kalnų Karabacho konflikto sprendimą.

Du armėnų pajėgų kariai žuvo penktadienį per naujus susirėmimus su Azerbaidžano pajėgomis, kai abi šalys kaltina viena kitą paliaubų pažeidinėjimu, nors ugnies nutraukimas padėjo sustabdyti didžiausią per kelis dešimtmečius smurto proveržį dėl ginčijamo Kaukazo regiono. Nauji susirėmimai yra pirmas rimtas trapių paliaubų pažeidimas nuo antradienio, kai tarpininkaujant Maskvai buvo nutraukti mūšiai dėl kalnuoto Kalnų Karabacho regiono.

2014 metų vasarą, kai neatostogavusieji atidžiai sekė įvykius Ukrainoje ir svarstė, kaipgi viskas pasisuks po Malaizijos lėktuvo numušimo, mažai kas kreipė dėmesį, kas panašiu metu vyko Kalnų Karabache. Tuomet pačioje liepos pabaigoje smarkiai suintensyvėjo įtampa tarp Azerbaidžano ir nepriklausomybę paskelbusio nepripažinto Kalnų Karabacho.

Azerbaidžano ir armėnų pajėgos trečiadienį nurodė, kad Kalnų Karabache daugiausia buvo laikomasi paliaubų, paskelbtų po keturias dienas trukusių įnirtingų susirėmimų, nusinešusių dešimtis žmonių gyvybių ir tapusių didžiausiu smurto protrūkiu tame neramiame Kaukazo regione per porą pastarųjų dešimtmečių. „Praeitą naktį palei Karabacho fronto liniją paliaubų buvo daugiausiai laikomasi“, – sakoma Armėnijos palaikomos Kalnų Karabacho separatistų administracijos gynybos ministerijos pranešime.

Alvydas Butkus, humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Letonikos centro vadovas Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar. Trumpai apie kiekvieną šalį. Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai – 5,7 procento.

Taip ragino LR Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Azerbaidžano Respublika pirmininkas Juras Požela renginyje „Kraujas gyvenimui“, skirtame Kalnų Karabacho karinio konflikto aukoms atminti. Akciją surengė Azerbaidžano ambasada kartu su Nacionaliniu kraujo centru. Vilniaus rotušėje susirinko keli šimtai žmonių – politikų, verslininkų, pramogų pasaulio ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Akcijos metu kraujo paaukojo 25 žmonės, daugiausia – azerbaidžaniečių.

 Rugpjūčio pradžioje politikos ekspertų akys, be karinio konflikto rytų Ukrainoje, krypo ir į Kalnų Karabachą – čia vyko kruviniausi susirėmimai nuo 1994-aisiais paskelbtų paliaubų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

  Garsusis "USA Today" paskelbė dešimt nelaimingiausių valstybių pasaulyje. Į dešimtuką taip pat pateko Europos valstybės: Serbija, Lietuva, Baltarusija, Azerbaidžanas ir Bosnija ir Hercegovina. Laimingumo indeksas buvo fiksuojamas pagal žmonių perspektyvas šalyje bei užfiksuotas žmonių mimikas miestuose ir kaimuose bei gyvenimo trukmę. Kurią vietą užėmė Lietuva galite pamatyti žemiau esančiame sąraše.

Dviejų valstybių, aršių priešininkių Armėnijos ir Azerbaidžano, prezidentai antradienį susitarė tęsti derybas dėl konflikto ginčijamame Kalnų Karabacho regione sureguliavimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). „Prezidentai sutiko pastūmėti derybas dėl taikos susitarimo... Jie susitarė per ateinančius mėnesius dar kartą susitikti“, – sakoma ESBO pareiškime, kuris buvo paskelbtas po prezidentų susitikimo Vienoje.

Sekmadienį Gruzijos patriarchatas paneigė pranešimus, kad esą Gruzijos stačiatikių bažnyčios vadovas Ilija II laiko Kalnų Karabachą Azerbaidžano teritorija, praneša "NEWS.am". Kaip pabrėžė patriarchato atstovai, Ilija II niekada nėra skelbęs jam priskiriamo pareiškimo.

Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano pasienyje buvo pažeistas paliaubų režimas ir nužudytas armėnų karininkas, praneša newsru.com. Armėnų karininkas, 19-metis Vaginakas Bagdasarianas, žuvo po mirtino šūvio, paleisto iš azerbaidžaniečių pusės. Armėnijos ir Azerbaidžano santykiai šiuo metu yra ypač įtempti.  Jie paaštrėjo po to, kai Azerbaidžanas paskelbė amnestiją iš Vengrijos kalėjimo išsiųstam karininkui, kuris Vengrijoje nužudė armėnų karininką.

Netekę savo šalies simbolio – Ararato ir nerimaujantys dėl Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgų apsišaudymų, tęsiantis Kalnų Karabacho konfliktui, armėnai nesiliauja šypsotis ir mylėti gimtąją šalį. Neslepiamas atvirumas „Kaip tai nevažiuosi su mano taksi? Aš tavęs čia jau seniai laukiu, o tu sakai, kad nevažiuosi?!“, – kaukazietiška intonacija prisodrinta rusų kalba Armėnijos sostinės Jerevano autobusų stotyje šūkčioja taksistas.

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios bet kada išvalyti Kalnų Karabachą nuo armėnų, penktadienį pareiškė Azerbaidžano vicepremjeras Ali Gasanovas, skelbia „RIA Novosti“. „Valstybės vadovas ne kartą teigė, kad Azerbaidžanas niekada nesitaikstys su neteisybe. Šis pareiškimas galioja iki šiandien“, – sakė A. Gasanovas.

Šių metų vasario 25 d. paskelbtas 21 Seimo nario kreipimasis į Europos Parlamentą dėl prieš dvidešimt metų įvykusios Chodžali (azer. k. Xocalı) miestelio gyventojų tragedijos, kai, pasak kreipimosi „užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Karabacho Chodžali miestelį Azerbaidžane ir žiauriai išžudė 613 beginklių jo gyventojų, daugiausia moterų, senukų ir vaikų“. Vien šiame teiginyje esama akivaizdžių faktų iškraipymo ir atviros netiesos.