Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.
Abi šalys ignoruoja tarptautinės bendruomenės raginimus nutraukti kovos veiksmus ir kaltina viena kitą dėl vis atsinaujinančių susirėmimų. Sekmadienį atsinaujinusios kautynės yra rimčiausios per pastaruosius kelis dešimtmečius nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.
Šeštadienį Armėnijos palaikomi separatistai atrėmė Azerbaidžano „įnirtingą ataką“ ir surengė atsakomąjį puolimą, pranešė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian.
„Nuožmūs susirėmimai vyksta ir kitomis kryptimis“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.
Kalnų Karabacho separatistų lyderis Araikas Arutiunianas pareiškė, kad dabar vyksta „lemiamas mūšis“ su Azerbaidžano pajėgomis.
„Tautai ir tėvynei iškilo pavojus. Atėjo laikas visai tautai tapti galinga armija“, – sakė jis žurnalistams prieš eidamas į kovos lauką.
Kalnų Karabacho kariuomenės atstovas Surenas Sarumianas nurodė, kad Azerbaidžano pajėgos, kurios naudoja aviaciją, bepilotes skraidykles ir tankus, susidūrė su separatistų kovotojų „didvyrišku pasipriešinimu“.
Tuo metu Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad jos pajėgos „užėmė naujas pozicijas (Karabache) ir išvalė teritoriją nuo priešo karių“.
Nuo praėjusio šeštadienio atsinaujinus susirėmimams jau žuvo beveik 200 žmonių, įskaitant daugiau nei 30 civilių.
Auga nerimas, kad dabartiniai susirėmimai gali peraugti į karą keliais frontais ir kad į konfliktą gali įsitraukti tokios regioninės galybės kaip Turkija ir Rusija.
